Prašo pagalbos
 
Vasaros pabaigoje gydytoja dermatologė Inga Kisielienė šventė sunkaus etapo pabaigą – apsigynė daktaro disertaciją. Po kelių dienų, lyg iš giedro dangaus nukrito sunki diagnozė – agresyvi smegenų vėžio forma – glioblastoma, sukrėtusi ją ir artimuosius bei privertusi nutraukti mylimą darbą ir persvarstyti ateities planus.
 
Vis dėlto medikė pasirinko ne susitaikymą su sunkia liga, o kovą. „Būdama medike suprantu, kas manęs laukia, bet pasiduoti negaliu ir neketinu“, – savo feisbuko paskyroje rašė I.Kisielienė.
 
Jos tikslas – sukaupti lėšų, kurias panaudos inovatyviam gydymui. „Nors ir labai sunku, esu priversta prašyti Jūsų pagalbos. Pirmas gydymo etapas jau suplanuotas ir pradėtas, bet žinau, kad gydymo reikės ir ateityje. Deja, kai kurie gydymo būdai yra mokami arba taikomi tik užsienio šalyse. Su mane gydančių gydytojų pagalba esu pasiryžusi išnaudoti visas galimybes. (…) Kviečiu, tuos kas gali ir nori, prisidėti prie mano gydymo kelionės“, – prašė medikė.
 
Reta onkologinė liga
 
Nacionalinio vėžio instituto Radiacinės onkologijos centro l.e.p. vadovas dr. Juras Kišonas teigia, kad glioblastomos prognozė yra rimta. „Visada sunku kalbėti apie individualaus paciento prognozę, nes tyrimuose pateikiamas apibendrintos pacientų grupės vidutinis išgyvenimo laikas, kuris siekia keliolika mėnesių. Tačiau klinikinėje praktikoje matome ir tokių pacientų, kurie po gydymo gyvena daug ilgiau“ – guodžiančia žinia dalijosi dr. J.Kišonas ir teigė, kad išgyvenimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip amžius, bendra būklė, taikyto gydymo radikalumas ir kitų.
 
Jis informuoja, kad glioblastoma – reta onkologinė liga. „Vėžio registro duomenys apjungia visus centrinės nervų sistemos navikus. Bendras jų skaičius nesiekia 300 naujų atvejų per metus. Vien tik glioblastomos atvejų būtų dar mažiau“, – paaiškino gydytojas.
 
Pacientai retai buriasi
 
Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė antrina, kad glioblastoma yra viena agresyviausių vėžio formų, tiek pagal išgyvenimo trukmę, tiek dėl riboto gydymo efektyvumo.
 
„Žmogus tampa neįgalus, jo gyvenimas keičiasi, netenkama asmeninių įgūdžių, socialinių ryšių, darbo. Artimieji turi keisti gyvenimo, darbo planus, slaugyti artimą žmogų. Dėl to mes beveik negirdime šių pacientų pagalbos šauksmo, jie retai buriasi į organizacijas. Artimieji po sunkių išbandymų, netekčių dar rečiau turi noro ir jėgų atstovavimui“, – konstatuoja doc. dr. B.Brasiūnienė.
 
Gydymas
 
Dr. J.Kišonas teigia, kad standartinis glioblastomos gydymas susideda iš operacijos ir chemospindulinio gydymo, po kurio tęsiama chemoterapija. Visi minėti gydymo metodai yra valstybės kompensuojami. Daktaras tvirtina, kad siekiant geresnio gydymo, vykdomi klinikiniai tyrimai, kuriuose tiriamas įvairių gydymo metodų efektyvumas. „Tačiau iki šiol įrodymais pagrįstas ir pasaulyje rekomenduojamas gydymas išlieka operacija, spindulinis gydymas ir chemoterapija“, – paaiškina jis.
 
Doc. dr. B.Brasiūnienė priduria, kad sėkmė labiausiai priklauso nuo operacinio gydymo: kuo sėkmingiau pavyksta pašalinti visą naviką, tuo ligos atsinaujinimo rizika mažesnė.
 
Siekis išlošti laiko
 
„Smegenų navikai – viena sudėtingiausių diagnozių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, – apgailestauja ir Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė. – Sėkmingų gydymo galimybių nėra daug, neateina ir naujas standartas. Tai išties sunki diagnozė tiek gydytojams, tiek pacientams, tiek jų artimiesiems.“
 
„Svarbiausias aspektas šioje situacijoje – tikėtis mokslo pažangos ir išlošti laiko. Svarbu, kad žmogus stengiasi dėl to, – apie gydytojos I.Kisielienė valią nepasiduoti kalbėjo POLOS vadovė. – Šios ligos gydymas ribotas pasaulyje, o Lietuvoje – tuo labiau, todėl renkantis gydymo taktikas, gydymo centro užsienyje pasirinkimas yra viena galimybių.“
 
Doc. dr. B.Brasiūnienė teigia, kad didžiausias rūpestis prasideda ligai progresuojant. Dalis pacientų, kurie jau nebepajėgūs gauti specifinį gydymą, gydomi simptomiškai, slaugomi. „Kitai daliai, jei būklė išlieka kompensuota, spendžiama dėl chirurgijos, pakartotinos spindulinės terapijos, skiriama chemoterapija ir ieškoma kitų gydymo būdų. Bet Lietuvoje jie nekompensuojami“, – pažymėjo ji.
 
Kitos galimybės

Nacionalinis vėžio institutas prieš kelias savaites organizavo respublikinę konferenciją, kurioje su neurochirurgais, radioterapeutais, chemoterapeutais, hematologais, vaikų onkohematologais, pacientų organizacijomis aptarė esamą centrinės nervų sistemos navikų situaciją, gydymo kryptis, dalijosi patirtimis ir tarėsi dėl bendrų strategijų. Joje dalyvavo ir šios straipsnio pašnekovai. Kokios mintys ten skambėjo?
 
Doc. dr. B.Brasiūnienė teigia, kad kompensuotiems pacientams greta standartinio gydymo svarbus tam tikrų vėžio biožymenų nustatymas. Jis gali padėti rasti taikininį vaistą, tikintis geriausio rezultato. Deja, kaip minėta, tokie vaistai nėra kompensuojami.
 
Docentė vardija, kad atsinaujinusiai ligai rekomenduojama biologinė terapija, kai kurių tipų navikams su specifinėmis mutacijomis gali būti skiriami kiti biologiniai vaistai.
 
„Esminė žinia, kad progresuojant centrinės nervų sistemos navikams, svarbus jų biologinio profilio ištyrimas dėl galimų mutacijų, taikinių radimo ir pagal tai vaisto parinkimas. Tokios yra užsienio vėžio centrų praktikos. Deja, nei žymenų tyrimai, nei vaistai taikiniai Lietuvoje nėra kompensuojami.
 
Kitos inovacijos šioje sityje, pristatomos tarptautiniuose kongresuose tai – imunoterapija. Jos derinys su chemoterapija, spinduline terapija, tiesiai į smegenis skiriama įvairių rūšių imunoterapija (vakcinos), analizuojamas CAR-T gydymas“, – vardijo doc. dr. B.Brasiūnienė.
 
Klinikinių tyrimų mažai
 
Doc. dr. B.Brasiūnienė pabrėžia, kad visos šios inovacijos vykdomos dažniausiai ankstyvos fazės klinikinių tyrimų rėmuose. Vadinasi, praeis dar laiko, kol sulauksime efektyvių gydymų standarto praktikoje. Tad svarbi problema sergantiems šia vėžio lokalizacija – klinikinių tyrimų nebuvimas.
„Mažą dalį inovatyvių vaistų mūsų pacientai gali gauti, jei įtraukiami į klinikinius tyrimus. Deja, šios vėžio lokalizacijos klinikinių tyrimų pasaulyje vykdoma sąlyginai mažai su žymiai mažesniais pacientų skaičiais, dėl jų būklių ir trumpo išgyvenamumo. Taigi gydymo pažangos tenka laukti ilgai. Per kelis dešimtmečius savo darbo metų Lietuvoje man nėra tekę dirbti su suaugusiųjų glioblastmos gydymui skirtais klinikiniais tyrimais“, – teigė doc. dr. B.Brasiūnienė.
 
Gydytoja tvirtina, kad didžiausia pažanga ir proveržis šių gydant šiuos navikus siejama su personalizuotos medicinos raida. „Šia kryptimi visi ir dirbame“, – užbaigė ji.
 

---

 
Gavėjas: Dr. Ingos Kisielienes labdaros ir paramos fondas
Įmonės kodas: 307005355
Sąskaitos numeris: LT037300010189701641
Paskirtis: Gydymui
Bankas: Swedbank
Banko adresas: Konstitucijos pr. 20A, 09321
SWIFT kodas: HABALT22
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!