Iš mirties gniaužtų žydus gelbėjo ir medikai

Eimantas Šaulitis
2020-01-24
Šalies vadovų darbotvarkėse - Holokausto minėjimai. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis lankosi Jeruzalėje. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį žengs pro „mirties stovyklos“ vartus Aušvice. Metas prisiminti, kad žydus gelbėjo ne tik papildomą galvą namuose galėję priglausti ūkininkai ar gimimo metrikas klastoję kunigai. Ypatingą vaidmenį atliko medikai.
Iš mirties gniaužtų žydus gelbėjo ir medikai
Nuo nacių saugia oaze žydams tapdavo ligoninių užkrečiamųjų ligų skyriai. Berniukui nepamaišydavo ir pažyma, kurioje paaiškinama, kad vaikas apipjaustytas dėl kūdikystės ligos. Neįmanoma suskaičiuoti kiek operacijų žydų pabėgėliams gydytojai atliko slapčia.

Prieglobstis kūdikių namuose
Karo metais Petras Baublys buvo jaunas, perspektyvus karjerą tik pradedantis pediatras. Vokiečių okupacijos pradžioje jį paskyrė Kauno kūdikių namų „Lopšelis“ vadovu. Taip nutiko, kad šie veikė šalia Kauno geto teritorijos. Pavojų gydytojas galbūt ir neieškojo. Rizika į jo duris pasibeldė pati – geto pogrindininkų pavidalu. P.Baublys jų prašymo neatstūmė. Kūdikių namai tapo laikina užuovėja mažiesiems žydams. Per karą dešimtys kūdikių ir vaikų buvo nelegaliai priimti į „Lopšelį“. Dalį jų ant prieglaudos slenksčio palikdavo ir pačios mamos. Žinoma, apie „pamestinukus“ P.Baublys žinodavo iš anksto. Kiek ilgai vaikas užsibus „Lopšelyje“, priklausė ir nuo jo lietuvių kalbos įgūdžių. Mūsiškai sunkiai liežuvį apverčiančius reikėjo skubiau išsiųsti, kur nors toliau nuo vokiečių akių. Ūgtelėję žydai dar galėjo būti perkeliami į Kauno vaikų invalidų namus, bet galutine saugumo sala tapdavo ūkiai Suvalkijoje.


Petras Baublys

Žinoma, kad P.Baublys nebuvo vienas. Apie „užklasinę“ veiklą žinojo ir kiti „Lopšelio“ darbuotojai. „Mums buvo duotas įsakymas naktį visas duris palikti nerakintas – įprastai jos būdavo rakinamos. Atnešti vaikai būdavo nukerpami, o galvytės ištepamos kalio permanganatu, be to, berniukai būdavo guldomi atskirai. Gestapas tikrinti „Lopšelio ateidavo du tris kartus per savaitę vidury nakties, ir visą laiką buvo grasinama, kad, jei bus rastas nors vienas žydų vaikas, laukia mirtis...“ - prisiminė „Lopšelyje“ sesele dirbusi Jadvyga Stančiauskaitė-Liepinaitienė. Nutikdavo ir taip, kad prieglobsčio atžalai ieškantys žydai kreipdavosi į seseles, o ne kūdikių namų vadovą.
Raudonajai armijai artėjant iš Rytų gydytoją pasiekė žinia, kad jo ieško gestapas, tad P.Baubliui kelis mėnesius teko misti bėglio duona.
 
Bendravo su pogrindžiu
Kaip galėdamas žydams padėjo gydytojų - mamos ir sūnaus – duetas: akių gydytoja Elena Buivydaitė-Kutorgienė  ir tik prieš pat karą pilnametystės sulaukęs onkologas Viktoras Kutorga. Jie žydams parūpindavo pramanytų asmenų padirbtus dokumentus ir apgyvendindavo pas šeimas. Kontaktą su Kauno geto pogrindininkais užmezgusios gydytojos kabinetas tapo pabėgimo kelio stotele. Iš pavojingos zonos lengviau pergabenti būdavo miegančius vaikus. Būtent E.Buivydaitė-Kutorgienė atlikdavo injekcijas, po kurių krepšyje paslėptas vaikas ramus keliaudavo toliau nuo miesto.
 

Elena Buivydaitė-Kutorgienė , Viktoras Kutorga. Kauno IX forto muziejaus nuotr. Autorius nežinomas

Kutorgos, skirtingai nei P.Baublys, reikalų turėjo ne tik su vaikais. Gydytoja nevengdavo prieiti prie mieste dirbusių geto darbininkų. Galėjo įspėti apie ruošiamą akciją, nurodyti savo adresą. Tiesa, suaugusiems geto gyventojams suteikti saugumą buvo sunkiau. „Motinai visą laiką gresia pavojus, bet ji padeda kitiems, kiek jėgos leidžia. Iš manęs ji gavo nuodų, kad galėtų savo noru pasirinkti mirtį, kai ją suiminės“, - skelbia įrašas gydytojos sūnaus dienoraštyje.
Jeigu apie dažno gelbėtojo veiklą žinome tik iš išgyvenusių žydų prisiminimų, E.Buivydaitės-Kutorgienės pasaulėžiūra atsispindi slapta rašytame dienoraštyje. Moterį šokiravo tautiečių elgesys 1941 m. vasarą: masių siautėjimas ir pasyvi inteligentijos laikysena. „Įniršusi žmonių minia parodė gyvulišką žiaurumą [...]Netikiu savo ausimis ir akimis. Esu sukrėsta aklos neapykantos galios“, - dienoraštyje rašė moteris.
 

Nepamiršo draugų
Nereikia pamiršti, kad prieškario Lietuvoje ženklią gydytojų bendruomenės dalį sudarė būtent žydai. Lietuviai medikai su judėjais buvo susiję asmeniniais ryšiais. Štai profesorius Pranas Mažylis vokiečių okupacijos pradžioje savo namuose paslėpė Antaną Didžiulį ir jo žmoną Serafimą. Bičiulį Dmitrijų Gelperną, su kuriuo siejo aistra filatelijai priglaudė Kazys Grinius.


Kazys Grinius

Štai 1944 m. pavasarį po vadinamosios „vaikų akcijos“ Fruma Gurvičienė, ieškodama prieglobsčio dukroms, mynė buvusių bendramokslių slenksčius. Pirmiausia dvylikametę dukrą priglausti sutiko gydytoja Matilda Zubrienė. Ši numatė mergaitę apgyvendinti kaime, kaip piemenę. Kai Fruma įspėjo, kad jos dukros brunetės ir jas lengva atpažinti, M.Zubrienė atsakė: „Argi jos kaltos, kad jų plaukai juodi?“ Prieglobsčio dar reikėjo šešiolikametei dukrai Belai. Tad F.Gurvičienė nuėjo į privatų Onos Landsbergienės akių kabinetą. Žydę priėmusi oftalmologė langus užtraukė juodomis užuolaidomis, išklausė viešnią ir trumpai pasakė: „Tegu ateina“. Bela prisiglaudė gydytojos vasarnamyje Kačerginėje. Po kratos pas Landsbergius, paauglę priėmė kitos gydytojos, A.Ragaišienės-Biliūnienės šeimoje.

 
Svetur
1943 m. pabaigoje Romos Fatebenefratelli ligoninės palata buvo perpildyta nauja infekcija – sindromu K užsikrėtusių pacientų. Gydytojų prigąsdinti nacių kareiviai šiose patalpose nesirodė. Tiesa, „pacientai“ iš tikrųjų buvo žydų pabėgėliai, o sindromas K – išgalvota liga.
Minėtai ligoninei vadovavo Giovanni Borromeo. Vyras darbo kitose gydymo įstaigose atsisakė vien todėl, kad valstybinių ligoninių darbuotojams buvo privaloma įstoti į fašistų partiją. Nenuostabu, kad G.Borromeo nusamdė kitus priešiškai režimo atžvilgiu nusiteikusius medikus, ligoninė tapo pasipriešinimo židiniu. Gydymo įstaigoje netgi veikė radijo stotelė, kuria buvo palaikomas ryšys su pogrindininkas. Tiesa, kilus pavojui, kad naciai atseks radijo buvimo vietą, visą aparatūrą teko skubiai sumesti į Tibro upę.



Netoli geto teritorijos veikianti ligoninė ilgainiui ėmė kelti įtarimą naciams. 1943 m. spalį prie jos slenksčio pasirodžiusiems pareigūnams G.Borromeo papasakojo apie baisius sindromo K padarinius pacientams. Žinoma, nepamiršo paminėti, kad liga itin užkrečiama... ir pasiūlė patiems apžiūrėti ligonius. Blefas pavyko. Vokiečiai atsisakė planuotos kratos. Romoje dirbę nacių pareigūnai niekuomet neišsiaiškino, kad sindromas K neegzistuoja. Šią istoriją pasakoja prieš kelias savaites pasirodęs dokumentinis filmas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Abortas - trumpalaikis palengvėjimas

    Nėštumo nutraukimas – jautri tema. Ir nors abortai mūsų šalyje nėra draudžiami, dalies žmonių akyse prilyginami žmogžudystei. Klinikinės psichologės Mildos Lukašonokienės teigimu, jį turėjusios moterys susiduria ne tik su fizinėmis pasekmėmis, tačiau ir su psichologinėmis.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

    Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica