Iš mirties gniaužtų žydus gelbėjo ir medikai

Eimantas Šaulitis
2020-01-24
Šalies vadovų darbotvarkėse - Holokausto minėjimai. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis lankosi Jeruzalėje. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį žengs pro „mirties stovyklos“ vartus Aušvice. Metas prisiminti, kad žydus gelbėjo ne tik papildomą galvą namuose galėję priglausti ūkininkai ar gimimo metrikas klastoję kunigai. Ypatingą vaidmenį atliko medikai.
Iš mirties gniaužtų žydus gelbėjo ir medikai
Nuo nacių saugia oaze žydams tapdavo ligoninių užkrečiamųjų ligų skyriai. Berniukui nepamaišydavo ir pažyma, kurioje paaiškinama, kad vaikas apipjaustytas dėl kūdikystės ligos. Neįmanoma suskaičiuoti kiek operacijų žydų pabėgėliams gydytojai atliko slapčia.

Prieglobstis kūdikių namuose
Karo metais Petras Baublys buvo jaunas, perspektyvus karjerą tik pradedantis pediatras. Vokiečių okupacijos pradžioje jį paskyrė Kauno kūdikių namų „Lopšelis“ vadovu. Taip nutiko, kad šie veikė šalia Kauno geto teritorijos. Pavojų gydytojas galbūt ir neieškojo. Rizika į jo duris pasibeldė pati – geto pogrindininkų pavidalu. P.Baublys jų prašymo neatstūmė. Kūdikių namai tapo laikina užuovėja mažiesiems žydams. Per karą dešimtys kūdikių ir vaikų buvo nelegaliai priimti į „Lopšelį“. Dalį jų ant prieglaudos slenksčio palikdavo ir pačios mamos. Žinoma, apie „pamestinukus“ P.Baublys žinodavo iš anksto. Kiek ilgai vaikas užsibus „Lopšelyje“, priklausė ir nuo jo lietuvių kalbos įgūdžių. Mūsiškai sunkiai liežuvį apverčiančius reikėjo skubiau išsiųsti, kur nors toliau nuo vokiečių akių. Ūgtelėję žydai dar galėjo būti perkeliami į Kauno vaikų invalidų namus, bet galutine saugumo sala tapdavo ūkiai Suvalkijoje.


Petras Baublys

Žinoma, kad P.Baublys nebuvo vienas. Apie „užklasinę“ veiklą žinojo ir kiti „Lopšelio“ darbuotojai. „Mums buvo duotas įsakymas naktį visas duris palikti nerakintas – įprastai jos būdavo rakinamos. Atnešti vaikai būdavo nukerpami, o galvytės ištepamos kalio permanganatu, be to, berniukai būdavo guldomi atskirai. Gestapas tikrinti „Lopšelio ateidavo du tris kartus per savaitę vidury nakties, ir visą laiką buvo grasinama, kad, jei bus rastas nors vienas žydų vaikas, laukia mirtis...“ - prisiminė „Lopšelyje“ sesele dirbusi Jadvyga Stančiauskaitė-Liepinaitienė. Nutikdavo ir taip, kad prieglobsčio atžalai ieškantys žydai kreipdavosi į seseles, o ne kūdikių namų vadovą.
Raudonajai armijai artėjant iš Rytų gydytoją pasiekė žinia, kad jo ieško gestapas, tad P.Baubliui kelis mėnesius teko misti bėglio duona.
 
Bendravo su pogrindžiu
Kaip galėdamas žydams padėjo gydytojų - mamos ir sūnaus – duetas: akių gydytoja Elena Buivydaitė-Kutorgienė  ir tik prieš pat karą pilnametystės sulaukęs onkologas Viktoras Kutorga. Jie žydams parūpindavo pramanytų asmenų padirbtus dokumentus ir apgyvendindavo pas šeimas. Kontaktą su Kauno geto pogrindininkais užmezgusios gydytojos kabinetas tapo pabėgimo kelio stotele. Iš pavojingos zonos lengviau pergabenti būdavo miegančius vaikus. Būtent E.Buivydaitė-Kutorgienė atlikdavo injekcijas, po kurių krepšyje paslėptas vaikas ramus keliaudavo toliau nuo miesto.
 

Elena Buivydaitė-Kutorgienė , Viktoras Kutorga. Kauno IX forto muziejaus nuotr. Autorius nežinomas

Kutorgos, skirtingai nei P.Baublys, reikalų turėjo ne tik su vaikais. Gydytoja nevengdavo prieiti prie mieste dirbusių geto darbininkų. Galėjo įspėti apie ruošiamą akciją, nurodyti savo adresą. Tiesa, suaugusiems geto gyventojams suteikti saugumą buvo sunkiau. „Motinai visą laiką gresia pavojus, bet ji padeda kitiems, kiek jėgos leidžia. Iš manęs ji gavo nuodų, kad galėtų savo noru pasirinkti mirtį, kai ją suiminės“, - skelbia įrašas gydytojos sūnaus dienoraštyje.
Jeigu apie dažno gelbėtojo veiklą žinome tik iš išgyvenusių žydų prisiminimų, E.Buivydaitės-Kutorgienės pasaulėžiūra atsispindi slapta rašytame dienoraštyje. Moterį šokiravo tautiečių elgesys 1941 m. vasarą: masių siautėjimas ir pasyvi inteligentijos laikysena. „Įniršusi žmonių minia parodė gyvulišką žiaurumą [...]Netikiu savo ausimis ir akimis. Esu sukrėsta aklos neapykantos galios“, - dienoraštyje rašė moteris.
 

Nepamiršo draugų
Nereikia pamiršti, kad prieškario Lietuvoje ženklią gydytojų bendruomenės dalį sudarė būtent žydai. Lietuviai medikai su judėjais buvo susiję asmeniniais ryšiais. Štai profesorius Pranas Mažylis vokiečių okupacijos pradžioje savo namuose paslėpė Antaną Didžiulį ir jo žmoną Serafimą. Bičiulį Dmitrijų Gelperną, su kuriuo siejo aistra filatelijai priglaudė Kazys Grinius.


Kazys Grinius

Štai 1944 m. pavasarį po vadinamosios „vaikų akcijos“ Fruma Gurvičienė, ieškodama prieglobsčio dukroms, mynė buvusių bendramokslių slenksčius. Pirmiausia dvylikametę dukrą priglausti sutiko gydytoja Matilda Zubrienė. Ši numatė mergaitę apgyvendinti kaime, kaip piemenę. Kai Fruma įspėjo, kad jos dukros brunetės ir jas lengva atpažinti, M.Zubrienė atsakė: „Argi jos kaltos, kad jų plaukai juodi?“ Prieglobsčio dar reikėjo šešiolikametei dukrai Belai. Tad F.Gurvičienė nuėjo į privatų Onos Landsbergienės akių kabinetą. Žydę priėmusi oftalmologė langus užtraukė juodomis užuolaidomis, išklausė viešnią ir trumpai pasakė: „Tegu ateina“. Bela prisiglaudė gydytojos vasarnamyje Kačerginėje. Po kratos pas Landsbergius, paauglę priėmė kitos gydytojos, A.Ragaišienės-Biliūnienės šeimoje.

 
Svetur
1943 m. pabaigoje Romos Fatebenefratelli ligoninės palata buvo perpildyta nauja infekcija – sindromu K užsikrėtusių pacientų. Gydytojų prigąsdinti nacių kareiviai šiose patalpose nesirodė. Tiesa, „pacientai“ iš tikrųjų buvo žydų pabėgėliai, o sindromas K – išgalvota liga.
Minėtai ligoninei vadovavo Giovanni Borromeo. Vyras darbo kitose gydymo įstaigose atsisakė vien todėl, kad valstybinių ligoninių darbuotojams buvo privaloma įstoti į fašistų partiją. Nenuostabu, kad G.Borromeo nusamdė kitus priešiškai režimo atžvilgiu nusiteikusius medikus, ligoninė tapo pasipriešinimo židiniu. Gydymo įstaigoje netgi veikė radijo stotelė, kuria buvo palaikomas ryšys su pogrindininkas. Tiesa, kilus pavojui, kad naciai atseks radijo buvimo vietą, visą aparatūrą teko skubiai sumesti į Tibro upę.



Netoli geto teritorijos veikianti ligoninė ilgainiui ėmė kelti įtarimą naciams. 1943 m. spalį prie jos slenksčio pasirodžiusiems pareigūnams G.Borromeo papasakojo apie baisius sindromo K padarinius pacientams. Žinoma, nepamiršo paminėti, kad liga itin užkrečiama... ir pasiūlė patiems apžiūrėti ligonius. Blefas pavyko. Vokiečiai atsisakė planuotos kratos. Romoje dirbę nacių pareigūnai niekuomet neišsiaiškino, kad sindromas K neegzistuoja. Šią istoriją pasakoja prieš kelias savaites pasirodęs dokumentinis filmas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Šalies vaistininkai mini profesinę šventę

    Šalies vaistininkai mini profesinę šventę

    Rugsėjo 25 d. – tarptautinė vaistininkų diena. Profesinę šventę minintys vaistininkai neslepia, kad šie metai ...
    Farmakotechnikai be darbo – gyventojai be vaistinių

    Farmakotechnikai be darbo – gyventojai be vaistinių

    Nuo kitų metų įsigaliosianti Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinėje fiziškai turi būti ne mažiau kaip vie...

    Sveika šeima


    Meilė – ne spermatozoido ir kiaušidės susitikimas

    „Tie, kurie galvoja, kad gali gyventi gerai ir vieni, nemoka mylėti – jie nepažįsta nei meilės rizikos, nei pasitenkinimo ja“, - psychologies.ru interviu sako psichologas, rašytojas, Ž.Lakano mokinys Jacques-Alain Miller.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    R.B.Ginsburg: liberalų ikoną sustabdė tik vėžys

    Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg (1933-2020) – kovos už demokratiją ir liberalias idėjas simbolis. Ilgus metus ji grūmėsi ir už savo gyvybę. Tačiau galiausiai nusileido per daugiau nei dešimtmetį nepailsusiam varžovui – kasos vėžiui. Jos gyvybė užgeso rugsėjo 18-tą, tačiau ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica