„Iki insulto mano namuose nebuvo nei kraujo spaudimo aparato, nei termometro, nei vaistų krūvos. Gyvenau sportišką, visavertį gyvenimą“, – pasakoja Kaune gyvenanti Elena Mozūraitienė, birželį šventusi 75-erių metų jubiliejų.
Insultas paprastai veikia vieną smegenų pusrutulį; taigi ligos poveikis matomas tik vienoje kūno pusėje. Jei pastebėsite, kad žmogaus veidas šypsosi netolygiai, tai yra įspėjamasis ženklas.
Iki insulto ligoninėje buvo tik kartą
„Esu sportiškas žmogus, lieso kūno sudėjimo. Nuo mokyklos laikų pradėjau važinėti dviračiu. Įstojusi į aukštąją mokyklą tapau sporto meistre. Iki 65-erių kiekvieną rytą važiuodavau pasivažinėti dviračiu. Vėliau jau pradėjau vaikščioti, paprastai ir su šiaurietiškomis lazdomis. Visada nuo kovo mėnesio pradėdavau maudytis jūroje, kai tik nuvažiuodavau į Palangą. Ligoninėje prieš insultą buvau tik kartą – kai gimdžiau sūnų“, – pasakoja kaunietė.
Prieš trejus metus, tuo metu 72-ejų Elena, ir vėl buvo išvažiavusi atostogauti į Palangą. „Kas antrą dieną lankiau baseiną bent po penkias valandas. Prieš ištinkant insultui, tris dienas ėjau į baseiną ir per tą laiką neišgėriau nė pusės stiklinės vandens, todėl galėjo būti dehidratacija. Gruodžio 9 dieną, po baseino eidama patyriau insultą. Atsimenu, kad atsibudau Klaipėdos Jūrininkų ligoninės reanimacijoje. Nesupratau, kas įvyko“, – pasakoja pašnekovė.
Operatyvi pagalba
Pašnekovė džiaugiasi, kad ligoninėje jai buvo suteikta operatyvi medicininė pagalba. Ir jau tą pačią dieną, vakare, Elena galėjo pasikalbėti su sūnumi telefonu.
Peržiūrėdama medicininius išrašus Elena pasakoja, kad tuomet ligoninėje jai buvo skubiai atlikti galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimai. „Jau skyriuje, aplankius sūnui, pro langą, kadangi buvo karantino metas, susišnekėjau pakankamai gerai. Trečią dieną pradėjau daryti mankštas. Man buvo suteikta tokia gydymo paslauga, kad viskas praėjo be pasekmių“, – greitu sveikimu džiaugiasi pašnekovė.
Dabar ponia Elena sako besijaučianti labai gerai. Kiekvieną dieną daro mankštą ir eina pasivaikščioti. Bent penkis kartus per savaitę sako nueinanti po 10-15 tūkst. žingsnių.
„Po insulto pirčių iš karto atsisakiau, jūroje taip pat nebesimaudau. Mėgdavau degintis, o dabar ant saulės būnu kiek galima mažiau. Taip pat skysčius dabar vartoju po 2 - 2,5 litrus per dieną, nuo pat insulto dienos, kaip pasakė gydytojai“, – pasakoja E.Mozūraitienė, medikams tarianti nuoširdų ačiū.
Interviu su specialistu:
VšĮ Šeškinės poliklinikos gydytoja neurologė, VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė-epileptologė Justė Rimšienė:
- Gydytoja, priminkite, kokios priežastys gali sukelti insultą?
- Išeminio insulto riziką didina aterosklerozė, dislipidemija (cholesterolio apykaitos sutrikimai), padidėjęs kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija), rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas. Bėgant laikui, veikiant šiems rizikos veiksniams, kinta kraujagyslių sienelė, kraujagyslėse susidaro cholesterolio plokštelių, plokštelės išopėja, susidaro trombai (krešulių), prilipę prie kraujagyslių sienelių. Jei aterosklerozė, dislipidemija, arterinė hipertenzija negydoma, plokštelių pažeista kraujagyslė toliau siaurėja tol, kol užsikemša, arba nuo išopėjusios trombuotos cholesterolinės plokštelės atitrūkus trombui, jis nukeliauja tolyn smulkesnių kraujagyslių link, jas užkemša ir įvyksta išeminis insultas. Dar viena svarbi išeminio insulto priežastis – širdies ritmo sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas. Kliniškai išeminis insultas pasireiškia kalbos sutrikimu, veido perkreipimu, galūnių pasilpimu, nutirpimu, koordinacijos sutrikimais.
Išeminio insulto gydymo metodo pasirinkimui svarbiausia laikas. Jei pacientas į priėmimo skyrių atvyksta praėjus mažiau nei 4,5 valandų nuo simptomų pradžios, diagnozavus išeminį insultą, galime pritaikyti specifinį veiksmingą gydymo būdą.
Hemoraginis insultas dažniausiai ištinka dėl negydomos ar blogai kontroliuojamos arterinės hipertenzijos. Kraujagyslė plyšta ir į galvos smegenis išsilieja kraujo – susidaro kraujosruva. Pastaroji smegenyse užima tam tikrą tūrį, dėl to kaukolėje didėjant slėgiui, taip pat aplink kraujosruvą esančiose zonose formuojantis smegenų edemai (patinimui), atsiranda galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, gali sutrikti sąmonės būklė. Taip pat kraujosruva spaudžia gretimas smegenų sritis, struktūras, formuojasi jų išemija (kraujotakos sutrikimas spaudžiamose srityse) – atsiranda pažeistų smegenų sričių simptomų: sutrinka kalba, nusilpsta, nutirpsta vienos ar kitos kūno pusės galūnės, gali įvykti traukulių priepuolis.
- Kokiomis diagnostinėmis priemonėmis nustatote ligą?
- Jei įtariame insultą, priėmimo skyriuje skubiai atliekame galvos smegenų kompiuterinę tomografiją su angiografija (kraujagysles vizualizuojantis režimas) ir perfuzija (parodo smegenų kraujotakos aktyvumą skirtingose smegenų srityse). Taip pat skubos tvarka atliekame pagrindinius kraujo tyrimus, norėdami atmesti kitas ūmias būkles, kurios gali imituoti insulto kliniką (reikšmingai sumažėjęs ar padidėjęs gliukozės kiekis serume, elektrolitų - natrio, kalio - koncentracija serume, padidėję infekciniai žymenys).
- Kokias gydymo taktikas taikote ištikus insultui?
- Išeminio insulto gydymo metodo pasirinkimui svarbiausia laikas. Jei pacientas į priėmimo skyrių atvyksta praėjus mažiau nei 4,5 valandų nuo simptomų pradžios, diagnozavus išeminį insultą, galime pritaikyti specifinį veiksmingą gydymo būdą – intraveninę trombolizę. Trombolizės metu per vieną valandą į veną suleidžiame specialių krešulius tirpdančių vaistų. Taip pat radiologinių tyrimų pagalba ieškome galvos smegenų kraujagyslėse stambių trombų, kuriuos būtų galima ištraukti ir atkimšti trombuotą arteriją mechaninės trombektomijos būdu – mechaninę trombektomiją atlieka intervenciniai radiologai. Šį gydymo būdą galime pritaikyti pacientams, kuriems surandame trombą stambioje smegenų arterijoje ir pacientas į priėmimo skyrių atvyko ne vėliau nei per pirmąją parą nuo simptomų pradžios.
Jei pacientas atvyko į gydymo įstaigą vėliau, nei mano minėti lai- ko intervalai, specifinių gydymo metodų – intraveninės trombolizės ir mechaninės trombektomijos – pritaikyti nebegalime, kadangi bū- na jau per vėlu – smegenų infarkto židinys būna jau susiformavęs.
Įvykus hemoraginiam insultui svarbiausia koreguoti padidėjusį kraujo spaudimą. Kraujospūdis turėtų neviršyti 140/90 mmHg ribos. Iš tyrimų atliekame kompiuterinės tomografijos angiografiją, magnetinio rezonanso tomografiją ir ieškome plyšusių aneurizmų, įvairių kraujagyslių malformacijų, kurių plyšimai galėjo sukelti kraujosruvą smegenyse. Jas suradę, sprendžiame dėl operacinio gydymo indikacijų. Įvykus tiek išeminiam, tiek hemoraginiam insultui, pacientui taip pat skiriama reabilitacija.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: