Inksto transplantacija neišmušė gyvenimo iš vėžių

Aigustė Tavoraitė
2018-03-22
„Inkstą tam ir persodina, kad galėtum gyventi kaip sveikas žmogus“, – sako jau beveik dešimtį metų tetos inkstą nešiojanti žurnalo „Mano namai“ vyriausioji redaktorė Kristina Pečiukonienė (41 m.). Moteris įsitikinusi, jog  jos sėkmė slypi tame, kad po inksto transplantacijos galėjo tęsti širdžiai mielą darbą ir džiaugtis gyvenimu be apribojimų.
Inksto transplantacija neišmušė gyvenimo iš vėžių
„Nors turiu pirmos grupės invalidumą, niekada nenorėjau mesti darbo. Juo labiau kai buvau vos trisdešimties, su mažu vaiku. Taigi taip pirmi dešimt metų ir praėjo – pagrindinis tikslas buvo užauginti vaiką. Dabar toliau planuoju kitą dešimtmetį – užauginti šunį (juokiasi). Toliau greičiausiai prasidės anūkai. Žodžiu, planų yra“, – optimizmo nestokoja beveik dešimtį metų tetos inkstą nešiojanti Kristina Pečiukonienė.

Liga užklupo iš pasalų
Žinią, kad inkstai veikia ne taip, kaip turėtų, Kristina išgirdo būdama vos 29 metų amžiaus. „Pasirodo, jau dešimt metų gyvenau su „gęstančiais“ inkstais, tačiau jokių simptomų nejutau. Apie jokias ligas tuo metu negalvojau, nebuvau gulėjusi ligoninėje. Kai esi jaunas, jautiesi gerai, nekreipi per daug dėmesio į sveikatą, turi rimtesnių reikalų. O jei ir buvo kas pasikeitę, nepastebėjau, juk, sako, žmonės prie prastesnės savijautos pripranta“, – pasakojo moteris.
 
Atlikti išsamesnių tyrimų ją atvedė atsitiktinai pamatuotas kraujo spaudimas – jis buvo labai aukštas, pulsas siekęs gal daugiau nei 100 dūžių per minutę. „Kreatinino tyrimas rodė didžiulį pablogėjimą ir stipriai suprastėjusią inkstų funkciją. O tada viskas pradėjo rutuliotis labai greitai. Atsimenu, buvo graži vasaros diena prieš pat atostogas. Šeima išvažiavo prie jūros, o aš guliausi į ligoninę tolesniems tyrimams“, – prisiminė Kristina.
Diagnozė iš pradžių sukėlė didelį stresą. „Reikėjo susigaudyti, kas man yra. Pirmas klausimas, kurį suvedžiau į google – „ar gyvensiu?“ Perskaičiau, kad nieko nesiimant laukia liūdna baigtis. Tad jau pirmą dieną nuėjau visko išsiklausinėti gydytojų. Sužinojau, kad dar taip greitai nemirsiu, bet rizika išties didėja“, – pasakojo Kristina.
 

Inkstą paaukojo teta
Netruko praeiti keli mėnesiai ir dešimtį metų inkstams lėtai „byrėjus“ kreatinino rodiklis greitai pasiekė padalą, kada būtina pradėti dializes. Iš pradžių jaunai merginai pasiūlyta žmogui fiziologiškai palankesnė peritoninė dializė. Tačiau įsimetus bakterijai ir užklupus peritonitui bei niekaip nepavykus sukėlėjo „užmušti“ netrukus pereita prie hemodializės.
 
Laimei, dializės tetruko tik kiek daugiau nei metus, o inksto donorėmis galėjo tapti net trys artimos moterys – sesuo, mama ir teta. „Nenorėjau, kad sesuo būtų donorė, galvojau, dar jauna, vaikų turės. Mamą vargino skydliaukės problemos. Taigi taip susiklostė, kad gavau tetos Nijolės inkstą, – šypsojosi pašnekovė. – Esu jai labai dėkinga. Mano teta –puiki moteris, neatsitiktinai su tokia pozityvia energija padovanotas inkstas taip gerai ir laiko. Organas gerai prigijo, iš karto „užsivedė“. Tad ir po operacijos nuotaika buvo puiki. Nes buvau prisiskaičiusi, kad vienam pacientui jis po savaitės ėmė veikti, kitas žmogus po mėnesio numirė.“
 
Kristina džiaugėsi, kad nuo pat pradžių pasisekė sutikti puikius gydytojus: „Vos sužinojusi diagnozę patekau pas Elitą Gruodytę, kuri profesionalia informacija maksimaliai sumažino mano baimę. Peritonines dializes prižiūrėjo Dalia Slapšytė, dėl jos racionalumo ir geranoriškumo buvo daug paprasčiau išlaikyti kiek įmanoma normalesnį gyvenimo ritmą. Dabar mane prižiūri Loreta Vareikienė – žinojimas, kad esu tokiose gerose rankose padeda jaustis saugiau.“
 
Gyvenimą planuoja dešimtmečiais
Kodėl moters inkstai atsisakė dirbti taip, kaip reikia, iki šiol nėra aišku. „Gyvenau kaip visi, auginau mažą vaiką. Spėlionių įvairių yra, galbūt tai buvo gripo komplikacija, galbūt gimdymas paskatino autoimuninius procesus dėl kraujo grupių neatitikimo. Šiaip objektyvių rizikos veiksnių nebuvo“, – pasakojo ji.
 
Kristina įsitikinusi, jog jos sėkmė slypi tame, kad po inksto transplantacijos gyvenimas aukštyn kojom neapsivertė. „Vegane netapau, joga užsiiminėti nepradėjau (juokiasi). Visą šį laiką toliau dirbau širdžiai mielą darbą, keliavau, persodintas inkstas niekaip neapribojo mano gyvenimo, – sakė šiandien su vienu funkcionuojančiu inkstu gyvenanti moteris. – Aišku, reikia gerti vaistus, kas tris mėnesius apsilankyti pas gydytoją, kas porą metų atlikti išsamesnius tyrimus. Lydi šiek tiek nerimo laukiant jų rezultatų, tačiau per dešimt metų prie visko pripranti.“ 
Kristina įsitikinusi – svarbiausia negailėti savęs, nes kuo labiau darai save nelaimingą, toks ir tampi. „Nors turiu ribotą darbingumo lygį, niekada nenorėjau mesti darbo. Juo labiau kai buvau vos 30 metų, su mažu vaiku. Taigi taip pirmi dešimt metų ir praėjo – pagrindinis tikslas buvo užauginti vaiką. Dabar toliau planuoju kitą dešimtmetį – užauginti šunį (juokiasi). Toliau greičiausiai prasidės anūkai. Žodžiu, planų yra“, – optimizmo nestokojo pašnekovė.



Interviu 
VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro ambulatorinėe grandies vyr. ordinatorė gydytoja nefrologė Loreta Vareikienė:

- Lėtinė inkstų liga ilgai nerodo jokių ženklų?
Lėtinė inkstų liga formuojasi tyliai kokius 10–15 metų. Jei žmogus tą laiką nesitikrina, dažniausiai jokių simptomų ir nejaučia. Kai kam gali atsirasti kojų, viso kūno patinimai, hipertenzija, bet dažniausiai žmogus nieko nejaučia. Kartais net kraujo spaudimui padidėjus iki 150 pacientai labai nustemba. Kai liga būna pažengusi ir pradėję kauptis šlakai organizme, pacientai jau kreipiasi varginami pykinimo, vėmimo, atsiradus bendram silpnumui. Tačiau tuomet ligos išgydyti jau negalima ir belieka pakaitinė inkstų terapija arba inksto transplantacija. Todėl labai svarbūs profilaktiniai kasmet ar kas kelerius metus atliekami šlapimo tyrimai. Tada galima laiku pastebėti pokyčius, baltymo, kraujo atsiradimą šlapime.

 
- Kam didėja rizika susirgti anksčiau?
Reikia žinoti, kuo sirgo tėvai, ar turėjo kokių inkstų pažeidimų, tada reikėtų profilaktiškai tikrintis anksčiau ir dažniau. Jei liga paveldima, neretai pakitimai stebimi nuo vaikystė. Taip pat atidesniems reikia būti, jei tėvai sirgo hipertenzija.
 
- Ilgai šiandien išgyvenama su donoriniu inkstu?
- Vidutiniškai inksto transplantato išgyvenamumas pasaulyje siekia 10–15 metų. Tačiau turime pacientų, kuriems inkstas tarnauja žymiai ilgiau – ir 25 metus. Ilgiausiai su persodintu inkstu pacientas Lietuvoje gyvena jau 42 metus. Aišku, kitiems organas gali tetarnauti tik 5–7 metus. Kai transplantuotas inkstas nustoja funkcionuoti, galimos pakartotinės transplantacijos.
 
Šiaip žmogus gali rinktis – gyventi su pakaitine inkstų terapija, kai yra prijungiamas prie dirbtinio inksto aparato, arba su transplantuotu inkstu. Kartais vyresni žmonės patys nenori transplantacijos, kitiems ji negalima dėl bendros sveikatos būklės. Tačiau nors ir pririša prie imunosupresinių vaistų visam gyvenimui, transplantacija leidžia žmogui sugrįžti į normalų gyvenimą: dirbti, keliauti, moterims gimdyti vaikus, ypač tai svarbu jauniems žmonėms.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris