„In Genes“ planuose – genetiniai tyrimai prieinami kiekvienam

Emilija Lipskytė
2022-01-14
Ar kada susimąstėte, kad iš kelių seilės lašelių galėsite sužinoti polinkį į ligas? Jei ši idėja sudomino, akį turėtų patraukti į rinką dar tik planuojančio išeiti startuolio „In Genes“ inovatyvūs tyrimai. „DNR analizės tikslas – ankstyva išgydomų ligų paieška“, – sako stratuolio įkūrėja ir medicinos genetikė Austėja Kilikevičiūtė.
„In Genes“ planuose – genetiniai tyrimai prieinami kiekvienam
„Kadangi mano tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti šiais tyrimais, tikimės išeiti ir į kitas rinkas. O tam reikia investicijų... Būtų smagu, kad projektas dienos šviesą išvystų pavasarį, bet nežinome, kaip viskas klostysis“,– sako stratuolio įkūrėja ir medicinos genetikė Austėja Kilikevičiūtė.

- „Išleidau per mėnesį visus pinigus, kad įsirengčiau genetikos laboratoriją namuose“, – tokie žodžiai skamba iš jūsų lūpų. Vienos didžiausių kompanijų irgi taip pradėjo kelią. Ar siekiate tokios pat šlovės?
- Šis sakinys nebuvo viešai skelbiama informacija, bet juk ne paslaptis, kad mokslas reikalauja ne tik žinių, bet ir finansų. Darbai laboratorijoje prasidėjo, kai išryškėjo idėjos svarba ir pavyko teoriškai sugalvoti, kaip įgyvendinti laboratoriją. „In Genes“ DNR analizės tikslas – ankstyva išgydomų ligų paieška. Šios ligos yra jautrios diagnozavimo laikui, todėl svarbu genetiškai jas nustatyti. Dabar simptomai, pagal kuriuos gydytojai diferencijuoja tas ligas, atsispindi organizme jau tada, kai yra įvykę negrįžtami pokyčiai ir vaistai nebėra tokie efektyvūs.
Galimybė prisidėti prie ligų prevencijos ir pati idėjos prasmė paskatino veikti greitai. Supratau, kad kuo anksčiau įgyvendinsiu šią idėją, tuo daugiau žmonių galės išvengti ligų. Kadangi veikiau greitai, neturėjau laiko ieškoti nei finansinių partnerių, nei investicijų. Labai tikiu šiuo projektu, todėl viską investavau.
Kaip mokslininkei man svarbi mokslinė pusė, bet kartu noriu, kad paslauga būtų prieinama. Vadinasi, turėjau įkurti įmonę ir pradėti verslą. Čia jau reikėjo pagalbos. Taip atsidūriau „TechHub“ pre-akceleratorius mokymuose. Ten mokiausi, kaip dirbti su įmone, kaip planuoti darbus, kurių vis daugėja, todėlšiuo metu apsiėmiau dirbti su laboratorija.

 
- Pradedate nuo Alzheimerio ir Parkinsono ligų tikimybės tyrimo. Kodėl startui pasirinkote jas?
- Parkinsono ir Alzheimerio atveju, kaip jau minėjau anksčiau, simptomai pasireiškia gan vėlai. Dėl šios priežasties nusprendžiau pirmiausia imtis tų ligų, kurioms reikšmingiausia būtų turėti tokį DNR sekoskaitos įrankį.
Šiuo metu gydytojai neturi daug priemonių, kad atpažintų šias ligas, juk prasidėję simptomai yra gan neryškūs. Todėl tik tada, kai simptomai tampa akivaizdūs, nustatoma liga. DNR analizė šiuo atveju yra pagalbinis įrankis gydytojui. Jeigu yra įtariamas genetinis polinkis,tuomet simptomus, pavyzdžiui, rankų drebėjimą ar atminties sutrikimą galima sieti su tam tikra liga.
Reikia pabrėžti, kad šie tyrimai nėra diagnozė ar prognozė, kad žmogus būtinai susirgs, bet jeigu bendradarbiautume su gydytojais ir jie turėtų papildomų duomenų apie pacientą, ir paprasti simptomai įgytų daugiau reikšmės.
 
- Teigiate, kad jūsų įmonė ateityje galės atsakyti į tokius klausimus kaip: ar turiu polinkį į priklausomybę? Ar man gresia genetinės ligos?Mūsų laukia ateitis, kada galėsime užbėgti už akių bet kuriai ligai?
Labai toli į ateitį kalbėti negaliu, bet remiamės moksliniais tyrimais, kuriuose reikšmingai yra susietos tam tikros mutacijos su ligomis. Nors dabar dirbame su Alzheimeriu ir Parkinsonu, atliekami moksliniai tyrimai bando sieti genetiką su priklausomybėmis ar net valgymo sutrikimais, tad ateityje būtų galima atlikti DNR analizę ir šių ligų paieškai.
Pavyzdžiui, jau dabar įgimtos širdies ar odos ligos gali būti siejamos su genetika, tad lygiai taip pat galima ir kitus fiziologinius bruožus sieti su DNR užkoduota informacija. Cukrinis diabetas yra geras pavyzdys. Tai viena ligų, kur žinant, kad turime tikimybę ja susirgti, galima keisti mitybą.

Iki šiol genetika buvo labiau siejama su sunkiais genetiniais sindromais. „In Genes“ tikslas yra pritaikyti DNR analizę kasdienybei, kad ieškotume ligų, kurios turi gydymą ir priemonių jų išvengti.
 
Gal galėtumėt plačiau papasakoti, kaip iš genų galima nustatyti fizinius gabumus?
- Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tam tikros genų mutacijos siejamos su olimpiniais čempionais, atletais ar kitais sportininkais. Vaikams šių tyrimų pagalba galima padėti pasirinkti sporto šaką, kur jiems lengviau sektųsi. O suaugusiems šis tyrimas aktualus,kai akcentuojame, kad reikia palaikyti fizinį aktyvumą. Mutacijos gali parodyti, kokia veikla organizmui būtų mieliau užsiimti.
Visa tai gali skambėti netikėtai, bet iš tiesų „In Genes“ idėja prasidėjo nuo sportinių pranašumų ir tik tada ėmėmės genetinės ligų analizės. Ne kiekviena mutacija organizme turi neigiamą poveikį. Šiuo atveju ieškome ne trūkumų, kaip tai darome ligos atveju, bet pranašumų. Plačiau paaiškinant, tos mutacijos kai kuriais atvejais padeda mums prisitaikyti prie fizinio krūvio, jėgos pratimų ar didina ištvermę, priklausomai nuo to, kokiame gene yra pakaita ir kokioje organų sistemoje veikia geno koduojami baltymai.

Viskas skamba painiai... Tad ką reiškia sportiniai pranašumai? Jeigu ieškome jėgos sporto šakose pranašumų, ieškome mutacijų, kurios palengvina atsigavimą po sunkaus fizinio krūvio arba jeigu kalbame apie prisitaikymą prie ištvermės reikalaujančio krūvio, tai kalbame apie širdies ir kraujagyslių sistemos specifinę adaptaciją.
 
- Kokie artimiausi žingsniai numatyti jūsų įmonės kelyje?
Ligų DNR analizės tyrimo paslauga jau yra paruošta, baigiu ruošti ir sporto DNR analizės paslaugą. Vasario mėnesį baigiasi pre-akceleratoriaus projektas, todėl ruošiamės investicijų pritraukimui. Jų pagalba galėtume užbaigti laboratorijos licencijavimą, įdarbintume daugiau žmonių ir pradėtume pardavinėti tyrimus. Kadangi mano tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti šiais tyrimais, tikimės išeiti ir į kitas rinkas. O tam reikia investicijų... Būtų smagu, kad projektas dienos šviesą išvystų pavasarį, bet nežinome, kaip viskas klostysis.
 
- Tikitės išeiti ir į užsienio rinką. Žinoma, kad yra įmonių, kurios ten jau siūlo ligų tikimybės nustatymą. Kuo planuojate išsiskirti, kad sudomintumėte klientą?
- Pasaulyje laboratorijų, atliekančių tokius genetinius tyrimus, yra tik kelios ir jeigu lyginamės su jomis, mes išsiskiriame keliais aspektais. Visų pirma naudojame naujausios kartos sekoskaitos prietaisus. Šių technologijų pagalba galime individualiai analizuoti pasirinktą tam tikrą ligą. Mūsų analizės tikslumas yra 99 procentai ne tik dėl pačios technologijos, bet ir dėl tiriamų genetinių žymenų skaičiaus. Pavyzdžiui, Parkinsono ligos genetinį polinkį nustatome ne iš dešimt ar dvidešimt mutacijų, o pasirenkame tirti per šimtą. Taip išvengiame klaidingai neigiamų rezultatų. Taip pat, daug darbo įdėjome ir į pačių sekoskaitos duomenų analizę, todėl neprarandame tikslumo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

    Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

    Šalyje sparčiai augant užsikrėtimų COVID-19 virusu skaičiui, dažnas savikontrolės testus renkasi atlikti namuose. Tam yra n...
    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...

    razinka


    Sveika šeima


    Toksiški santykiai: kaip vėl jų neužmegzti?

    Atsikratę toksiškų santykių, kuriuose trūko pagarbos ir supratimo, žmonės neretai ir naujuose įbrenda į tą pačią balą. Psichoterapeutė Kaytee Gillis pastebi, kad patyrusieji traumų ankstesniuose santykiuose sunkiai įžvelgia „raudonas vėliavas“ ir ateityje. Ji pateikia penkis dalykus, kurie tokiems žmonėms atrodo no...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Australija neišlaikė omikron testo

    Beveik dvejus metus – tiek Australija buvo atsiribojusi nuo išorinio pasaulio. Pernai gruodį atidariusi sienas ji pasitiko omikron atmainą, kuri sparčiai išplito šalyje. Vietiniai žmonės išsigandę, medikai nespėja susitvarkyti, o politikai nežino, kokius sprendimus priimti.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar narcizas lietuviška gėlė?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar narcizas lietuviška gėlė?
    Pasiūlymas naujam verslui
    Henrikas Vaitiekūnas Pasiūlymas naujam verslui
    Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius
    Henrikas Vaitiekūnas Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius

    Naujas numeris