Simptomų nejautė
„Kad sergu hepatitu C, sužinojau atsitiktinai. Kadangi dukra šiuo metu mokosi medicinos rezidentūroje, ji mane paragino profilaktiškai pasirodyti gydytojai ir pasidaryti paprastus tyrimus. Negalėjau ginčytis, dukra dabar žino geriau“, - sako Saulius, iki tol nebuvęs dažnas gydymo įstaigų lankytojas. Tad penkiasdešimt penkerių vyras nuėjo atlikti eilinį kraujo tyrimą, o namo grįžo priblokštas žinios, jog serga hepatitu C.
 
„Tik sužinojęs, kad sergu hepatitu C, pradėjau ieškoti specialisto pagalbos ir atsidūriau pas Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovą profesorių Juozą Kupčinską. Jis papasakojo, jog pagal savo amžių patenku į rizikos grupę - iki 1994 metų esu buvęs kraujo donoru, tačiau dėl hepatito niekada nesityriau“, - pasakoja Saulius.
Galima sakyti, sveikai ir aktyviai gyvenusį Saulių žinia apie jam diagnozuotą ligą. Vyras nejautė jokių simptomų, nebuvo geltos, nei kartais sergančius hepatitu C kamuojančio nuovargio ar silpnumo. Jautėsi gerai, tad ir ligų neieškojo.
 

L.S. skaičius

30-40 
skaičiuojama, kad tiek tūkst. aktyvių hepatito C nešiotojų yra Lietuvoje. 

 
Gydymas - tarsi vitaminai
Pasak Sauliaus, profesorius J.Kupčinskas nuramino, jog liga diagnozuota laiku. Ją išdavė padidėję tam tikri kepenų fermentai, tačiau cirozės dar nebuvo, nors panašu, kad su hepatitu C vyriškis gyveno jau ne pirmą dešimtį metų. „Taip ir liko neaiškus mano užsikrėtimo kelias. Bet, nepaisant to, šiuolaikinis gydymas maloniai nustebino. Man buvo paskirti specialūs vaistai, kuriuos turėjau gerti porą mėnesių. Kartą per dieną, kiekvieną dieną. Esu girdėjęs, kad seniau vaistai nuo hepatito C žmonėms sukeldavo daug šalutinių poveikių, o aš nieko nejutau. Tai tas pats, kas gerti vitaminą C ar kokį kitą maisto papildą. Labai raginčiau dėl hepatito C pasitikrinti visus žmones, nes laiku diagnozuotas jis lengvai išgydomas ir užkertamas kelias kepenų cirozei bei vėžiui“, - sako Saulius ir priduria, jog už raginimus nueiti pasidaryti profilaktinius tyrimus amžinai liks dėkingas dukrai Ugnei. Jei ne ji, galbūt istorija būtų liūdnesnė.
Saulius sako, jog antrą kartą dukrai jau nereikės varu varyti tėvo tikrintis sveikatą. Dabar jis su žmona jau pasiryžęs sveikata rūpintis nuosekliai ir pas gydytojus lankytis reguliariai.

---

 
Interviu su specialistu
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas, prof. Juozas Kupčinskas.

- Lietuvoje hepatitu C serga neretas žmogus, tiesa?
- Skaičiuojama, kad aktyvių hepatito C nešiotojų Lietuvoje yra apie trisdešimt-keturiasdešimt tūkstančių. Vadinasi, bent vienas iš šimto žmonių yra užsikrėtęs hepatitu C. Kai pagalvoji, kad tai yra liga, sukelianti tikrai rimtas pasekmes ir gali ją visiškai išgydyti laiku diagnozavus, tas vienas iš šimto yra labai daug.
 
- Nejau ši liga neturi apčiuopiamos simptomatikos?
- Taip, didžioji dalis pacientų nejaučia absoliučiai jokių simptomų ir būna viruso nešiotojai, kol pasireiškia kepenų cirozė ir vėlyvosios komplikacijos. O jei ir būna simptomai, jie dažnai nespecifiniai: nuovargis, lėtinis nuovargis, mieguistumas, raumenų skausmai. Bet tokius simptomus jaučia žmonės ir po sunkios darbo dienos, tačiau to nesieja su hepatitu C. Taip ir pragyvena po kelis dešimtmečius su virusu, iki kol apie jį sužino atsitiktinai. 
 
- Kokiu būdu tie pacientai atsiduria pas gydytoją ir kai kurie net laiku?  
- Yra trys keliai, kaip pacientai atsiranda ant gastroenterologų slenksčio. Pirmasis ir geriausias – kai pacientai profilaktiškai pasitikrina dėl hepatito C atlikus kraujo tyrimą ir ištyrus antikūnus prieš šį hepatitą. Dabar, pagal naujausias rekomendacijas, bent kartą gyvenime derėtų pasitikrinti visiems. Tai ypač aktualu tiems, kurie iki 1994 metų yra buvę kraujo donorais arba jiems buvo perpiltas kraujas. Iki tol šis virusas nebuvo tiriamas, nes jį atrado tik 1989 metais. Antrasis kelias – kai nuėjus pas šeimos gydytoją darytis tyrimų pastebima, jog yra padidėję kepenų fermentai. Tuomet žmogus siunčiamas konsultacijos pas gastroenterologą ir daliai pacientų nustatomas hepatitas C. Na, o trečiasis kelias, kai jau pacientai patenka pas gydytojus sunkios būklės, kai yra pažengusi kepenų cirozės stadija, atvažiuoja dėl komplikacijų: kraujavimo iš virškinamojo trakto, skysčių kaupimosi, pageltimo ir panašiai. Bet tai jau yra ilgo viruso buvimo žmogaus kūne pasekmės ir šiuo atveju galimybės padėti yra ribotos. Viskas priklauso nuo to, kiek stipriai pažengusi kepenų cirozė ar kepenų vėžys. Pirmuoju ir antruoju atveju hepatitas C yra išgydomas kone šimtu procentų.
Vienintelis kelias laiku aptikti hepatitą C yra profilaktiniai tyrimai.
 
- Užsikrėtimo kelias - per kraują, tad nėra taip lengva užsikrėsti nuo sergančiojo...
- Tai nėra gripas, oro lašeliniu būdu hepatitas C nėra perduodamas. Jis plinta per kraują, darant tatuiruotes nesaugiomis sąlygomis, gali būti perduodamas lytinių santykių metu, jeigu nėra saugomasi, dalijantis užkrėstais švirkštais ir panašiai. Bet tikrai neužsikrėsite nuo žmogaus paspaudęs jam ranką ar apsikabinęs.
 
- Kaip atrodo hepatito C gydymas?
- Nustačius hepatitą C skiriami tiesiogiai virusą veikiantys vaistai, kurie pasaulyje atsirado prieš šešerius metus, bet dabar jau plačiai naudojami visose šalyse. Gydymas yra gana lengvas, nes žmogui viso labo reikia paskirtą laiką - du arba tris mėnesius - kasdien gerti paskirtus vaistus. Šie vaistai yra efektyvūs, gydymas jais siekia beveik šimtą procentų išgydomumo ir jie neturi jokių šalutinių poveikių. Sugėrus visą kursą kartojamas hepatito C tyrimas ir aiškinamasi, ar virusas yra sėkmingai išnaikintas.
Ir jeigu nebebus sąlyčio su rizikinga aplinka, antrą kartą susirgti hepatitu C tikimybė yra itin maža.

- Šiuo metu visiems aktualus COVID-19. Ar sergant hepatitu C grėsmė mirti nuo COVID-19 didėja? 
- Kauno klinikų Gastroenterologijos klinika šiuo metu kaip tik dalyvauja Europos kepenų ligų draugijos registre, kuriame yra renkami visų kepenų ligomis ir COVID-19 sirgusiųjų pacientų duomenys. Su hepatitu C tiesiogiai sieti COVID-19 rizikos nebūtų teisinga, bet sergant bet kurios kilmės kepenų ciroze ir susirgus COVID-19 mirštamumas yra labai didelis.