Gydytojai siunčia žinutę: plaučių vėžys puola ne tik rūkalius

Evelina Machova
2019-06-21
Plaučių vėžys – turbūt ne vienas, niekada cigaretės neužsitraukęs, į šį žodžių junginį numoja ranka ir sako: „Man tai negresia. Čia juk rūkalių liga.“ Deja, anot specialistų, praėjusią savaitę susirinkusių į tarptautinį kongresą, šis stereotipas neatitinka realybės. Priešingai, medikams nerimą kelia augantis jaunų žmonių bei tų, kurie niekada nė nebandė rūkyti, sergamumas plaučių vėžiu. Tarptautinio kongreso dalyviai teigia, kad nors rūkymas yra viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių plaučių vėžį, ji - ne vienintelė.
Gydytojai siunčia žinutę: plaučių vėžys puola ne tik rūkalius
Vienuoliktą kartą Lietuvoje vykusiame tarptautiniame kongrese buvo aptariami aktualiausi klausimai, susiję su plaučių vėžiu. Nuotr. iš kairės: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai, kongreso organizatorius prof. Saulius Cicėnas ir Vienos medicinos universiteto prof. Robert Pirker.

Primena apie rūkymo žalą
Nemažėjantis sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo šios ligos, pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojo klinikai, Tarptautinės euroregioninės torakalinės konferencijos organizatoriaus prof. Sauliaus Cicėno, Europoje kelia nerimą. O Lietuvoje padėtis dar prastesnė. „Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių, pagal mirtingumą esame virš raudonosios linijos, kurią yra nusibrėžusios Europos Sąjungos šalys. ES penkerių metų išgyvenamumas yra apie penkiolika procentų, pas mus siekia iki dešimties procentų“, - sako prof. S.Cicėnas.
Ką galime padaryti, kad padėtis pasikeistų? Šiuos ir kitus klausimus praėjusią savaitę specialistai sprendė tradiciniame, jau vienuoliktą kartą rengiamame, kongrese „Torakalinė onkologija: kur esame šiandien?“. Pasaulio plaučių vėžio diagnostikos, stebėsenos ir gydymo ekspertai į jį renkasi kasmet. Kongresas pakaitomis vyksta Vilniuje arba Baltstogėje. Šį kartą į Vilnių atvyko Tarptautinės plaučių vėžio tyrimų asociacijos (angl. - IASLC) ekspertai.
 
Plaučių vėžys – globali problema, šalys ją sprendžia ne tik sveikatos apsaugos ar mokslo sritie, bet ir socialiniu, ekonominiu bei politiniu lygmeniu. Vienas konferencijos tikslų – dar kartą atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į tai, kad vienintelis dalykas, kuris gali užkirsti kelią šiai ligai atsirasti, – rūkymo sustabdymas.
Ne pirmą kartą konferencijoje dalyvaujantis prof. Robert Pirker tikina, kad rūkymas yra viena pagrindinių plaučių vėžį sukeliančių priežasčių. „Turime nuolat kalbėti apie rūkymo žalą, net jei tai ir atrodo visiems žinoma tema, o kartais gal net ir nusibodusi. Bet be investicijų į visuomenės švietimą vargu ar galime situaciją pakeisti.
 
Reikia paminėti, jog šalys, kurios sėkmingai kovoja su rūkymu, pastebi nedidelių, bet optimizmą teikiančių rezultatų. Tiesa, jei tarp vyrų sergamumas išlieka, galima sakyti, stabilus, nerimą kelia, kad pastaruosius kelerius metus jis auga tarp moterų, jaunų žmonių ir tarp niekad nerūkusiųjų. Todėl kalbant apie plaučių vėžį nereikia pamiršti ir aplinkos užterštumo bei pasyvaus rūkymo keliamos žalos“, - įsitikinęs prof. R.Pirker. Jis taip pat priduria, kad itin svarbu apie rūkymo žalą, ypač atsirandant įprastų cigarečių alternatyvoms, kalbėti su vaikais bei jaunimu.
„Ypač svarbu, kad rūkyti nepradėtų jaunimas. Visi matome – vaikai jau mokyklose pratinasi. Todėl geriau iš anksto stabdyti rūkymą ir nesusirgti, nes susirgus gydymas kainuoja labai daug, o kadangi ši liga atsiranda ir vystosi be jokių juntamų požymių, Lietuvoje tik 20-23 procentai plaučių vėžio atvejų nustatomi ankstyvos formos, kada dar galime padėti,“ – kolegai pritaria ir prof. S.Cicėnas.

 

L.S. skaičius
1200 – tiek žmonių kasmet Lietuvoje miršta nuo plaučių vėžio.

 
Atsiveria naujos galimybės
Konferencijos dalyviai tvirtina, kad vis daugiau žinoma tiek apie pačią ligą, tiek apie jos tipus, auglių sandarą ne tik morfologiniame, bet ir molekuliniame lygmenyje. Kaip sakė vienas pranešėjų prof. Mauro Guilio Papotti, onkologijoje pastaruoju metu vyksta itin spartus progresas.

„Šiandien aš gana tiksliai žinau, kur esame, kokias galimybes turime, bet sunku pasakyti, kas bus rytoj. Nes, kaip ir minėjau, viskas sparčiai keičiasi, todėl turime nuolat atnaujinti žinias“, - sako prof. M.G.Papotti.


Prof. Saulius Cicėnas pritaria, jog šiandien svarbių naujienų yra nemažai. „Galima išskirti molekulinę diagnostiką. Anksčiau gydant plaučių vėžį vadovaudavomės morfologine naviko sandara. Dabar turime galimybę įvertinti ir informaciją, gaunamą iš molekulinės naviko diagnostikos. Genetiniais tyrimais nustatoma genų raiška yra nepaprastai svarbi diagnozuojant plaučių vėžį ir pradedant jį gydyti“, - sako prof. S.Cicėnas.
Lietuvoje onkologai džiaugiasi turima nauja genetinio tyrimo metodika – skysčių biopsija. Iš kraujo genų mutacijos nustatomos iki klinikinių požymių pasireiškimo. Anot profesoriaus, kol bus galima pamatyti pirmuosius ligos simptomus, gali praeiti ir pusė metų, o atliekant šiuos tyrimus gydymą galima pradėti iš karto.

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus, šioje konferencijoje nemažai dėmesio skirta genetikai. Profesorius teigia tikintis, kad genetiniai tyrimai gali padėti nustatyti ligą dar prieš jai prasidedant. Šiandien turime gerų pavyzdžių: tarkim, krūties, kiaušidžių vėžys, kai ligai dar neprasidėjus atliekami BRACA1 ir BRACA2 genų tyrimai, leidžiantys identifikuoti moteris, kurioms rizika sirgti minėtomis onkologinėmis ligomis yra padidėjusi. Tai nustačius atliekama prevencinė mastektomija arba pašalinamos kiaušidės, žinoma, galima ir reguliariai atlikti tyrimus, kad piktybiniai procesai būtų atlikti laiku. „Kol kas dar nėra tam tikrų genetinių tyrimų, kuriuos atlikę galėtume nustatyti plaučių vėžio riziką. Tačiau tai - tik kelerių metų klausimas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose netrukus planuojama siūlyti visai populiacijai atlikti trijų – keturių šimtų genų rinkinio tyrimus dėl širdies ir kraujagyslių, kas, beje, yra peilis ir mūsų visuomenei, bei onkologinių ligų. Turint tokius duomenis, galima atrinkti žmones, kurių rizika padidėjusi, ir taikyti prevencines programas, aktyviai stebėti, kad būtų laiku diagnozuoti prasidėję procesai“, - sako prof. A.Utkus.
 
Pristatyta sėkmės istorija
Dar viena plačiai kongrese aptarta tema - medikamentinis gydymas. Šioje srityje, pasak ekspertų, naujovių taip pat nemažai. Be chemoterapijos, kuri jau žinoma ir taikoma gydant plaučių vėžiu sergančius pacientus, ateina dar viena revoliucija – imunoonkologija. Konferencijoje organizuoti šio gydymo metodo satelitai, kuriuose analizuotos imunoterapijos naujienos, patirtimi dalijosi užsienio ekspertai. „Džiugu, kad kai kuriuos imunoterapinius vaistus jau turime Lietuvoje, jie kompensuojami ir juos skiriame pacientams. Kiti gi dar tik ateina į Lietuvą“, – sako prof. S. Cicėnas.

Prof. Jan van Meerbeeck, konferencijoje pristatęs pranešimą apie naujus piktybinės pleuros mezoteliomos gydymo metodus, sako, jog atsiranda vis daugiau galimybių gydyti ir retas plaučių vėžio formas. Pasak mediko, pleuros mezoteliomos gana retas vėžys, kurį sukelia asbestas. Tačiau šiandien vis daugiau žinant apie skirtingus vėžio tipus, jų sandarą atsiveria ir naujos gydymo galimybės. „Viena pagrindinių mano pranešimo minčių, kad šiandien ligą galime valdyti. Galime sumažinti sergančiam ligos simptomus ir pailginti išgyvenamumą, pagerinti gyvenimo kokybę. Tai visai kitoks gydymas, palyginti su tuo, ką turėjome prieš kelerius metus“, - sako prof. J. Van Meerbeeck.


Pasak dr. konferencijoje dalyvavusio Lucio Crino, šiandien kyla ir nemenka dilema, kaip atsirandant vis daugiau medikamentų parinkti patį tinkamiausią gydymą ar, tiksliau, tinkamiausią medikamentų seką. „Natūralu, visiems kyla klausimų, kodėl vienos vaistų kombinacijos yra geresnės nei kitos? Kurie vaistai turi būti pirmo pasirinkimo, kurie - ne. Konferencijoje, pristatydamas savo ir kolegų kelerius metus vykdomų tyrimų patirtį, bandžiau į daugelį tų klausimų atsakyti“, - sako dr. L.Crino.
Probleminiais profesorius įvardija tuos atvejus, kai ligoniams netinka imunoonkologinis gydymas: „Kai pacientams nustatome genų raiškos pakitimus, taikome inovatyvų gydymą – pirmos, antros eilės vaistais, skiriame vadinamuosius inhibitorius. Tai duoda labai gerus rezultatus. Tačiau yra pacientų, kuriems imunoonkologinis gydymas netinka, ir tai - dar viena svarbi diskusijų kryptis.“

Konferencijoje pristatyta ir Stasio Samulionio ligos istorija. Vyras sako, kad šiandien jaučiasi puikiai ir yra puikus įrodymas, kad medicina vietoje nestovi. „Kai sužinojau diagnozę, manau, viskas. Vėžio atvejų mano šeimoje buvo, nemažai artimųjų netekau. Tačiau man pasisekė. Su gydytojų pagalba pavyko gauti vietą klinikiniame naujų vaistų tyrime. Kaip matote, šiandien jaučiuosi puikiai. Liga man diagnozuota prieš šiek tiek daugiau nei trejus metus, gyvenu ir džiaugiuosi“, - pasakoja Stasys.

 
Dėmesys stebėsenai
Konferencijoje nemažai dėmesio skirta ir stebėsenos programoms. Kaip sako prof. S.Cicėnas, daugelyje pasaulio valstybių apie šias programas nemažai diskutuojama. Nors yra šalių, kur jos jau pradėtos, o rezultatai neblogi, kas kartą šiuo klausimu diskutuojant su politikais iškyla finansavimo klausimas. „Pinigai, jei jau dėliojame prioritetus, čia turėtų būti antroje vietoje. Pirma yra žmogus. Mano nuomone, artimiausius kelerius metus turime investuoti į plaučių vėžio stebėsenos programas. Pagal šiandien turimus duomenis galime anksti diagnozuoti iki dvidešimties procentų ankstyvų ligos atvejų. Šiuo atveju mūsų visų bendras tikslas - ligą nustatyti kaip įmanoma anksčiau, tuomet ir gydymo galimybės bus kur kas platesnės. Žinoma, politikai, kai kalba pasisuka apie pinigus, randa įvairiausių pasiteisinimų. Vis dėlto turėdami stebėsenos programas galėtume pagerinti ir gydymo, ir išgyvenamumo rezultatus. Politikai kaštus dažniausiai skaičiuoja nuo vienų rinkimų iki kitų. O stebėsenos programos dvidešimties metų perspektyvoje būtų kur kas pigesnės nei gydymas“, - įsitikinęs prof. Jan van Meerbeeck.

Dr. L.Crino pritaria, kad viena didžiausių problemų, jog maždaug 80 proc. visų plaučio vėžio atvejų diagnozuojama pavėluotai, tai yra vėlyvos stadijos, kuomet gydymo ir išgyvenamumo tikimybė gerokai sumažėja. „Jei ligą diagnozuotume ankstyvos stadijos, galėtume ją valdyti. Rezultatai būtų kur kas geresni. Įsivaizduokite, žmogus serga širdies ir kraujagyslių liga. Ji - lėtinė, bet valdoma. Taip pat ir vėžys: jei aptinkame anksti, galime jį valdyti“, - sako dr. L.Crino.

Anot prof. S.Cicėno, kol Lietuvoje nėra vykdomos stebėsenos programos, būtų gerai, kad kiekvienas žmogus bent kartą per metus pasitikrintų plaučius. „Manau šiandien ypač svarbu, kad kiekvienas mūsų norėdamas būti sveikas reguliariai tikrintųsi sveikatą. Suprantu, jog daugelis galvoja: „Jaučiuosi puikiai, nieko neskauda, vadinasi, viskas puiku“. Bet tokios ligos kaip vėžys niekada neprasideda skausmingai. Kai jau skauda, daugeliu atvejų būna per vėlu“, - sako profesorius.
Prof. A.Utkaus įsitikinęs, kad atliekant genų rinkinių tyrimus būtų galima taikyti individualizuotą prevenciją. Žmogus aiškiai žinotų, kokios rizikos gresia ir ko jis gali imtis: keisti gyvenimo būdą, galbūt dažniau atlikti profilaktinius tyrimus.
 
Ar tai būtų realu Lietuvoje? „Technologiškai įmanoma, esame tam pasirengę, tačiau iškyla pagrindinis klausimas – finansavimas. Kiek valstybė nori skirti lėšų visuomenės gerovei? Žvelgiant plačiai - ne dvejus trejus metus į priekį, o dešimtmetį - tai būtų naudinga ir finansiškai. Be to, turime ir puikių pavyzdžių, tarkim, plati naujagimių patikra, nors biurokratams įrodyti, kuo tai naudinga, buvo gana sunku. Tą patį galime daryti ir onkologijos srityje. Galėtume ne tik tarp Baltijos šalių tapti lyderiais. Mūsų populiacija nedidelė ir tai tokiais atvejais turi tam tikrų privalumų. Turime visas galimybes registruoti, stebėti, atlikti tyrimus. Tikiuosi, kad naujai išrinktas prezidentas, kuris teigė, jog Lietuva turi būti gerovės šalis, atsižvelgs į tai. Nes gerovės valstybės be geros žmonių sveikatos nebus“, - įsitikinęs profesorius.

 
Interviu

Prof. Chirstina Manegol sako, kad kovojant su plaučių vėžiu reikia pakeisti ir visuomenės požiūrį į ligą.  


- Šiose kas dvejus metus vykstančiose konferencijose dalyvaujate ne pirmą kartą. Kuo gi svarbi ši ir ko iš jos tikitės?
- Pradėkime nuo to, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau įvairių duomenų apie onkologines ligas. Didžiausios naujienos pristatomos tarptautiniuose simpoziumuose, tačiau niekam ne paslaptis, kad ne visi gydytojai turi galimybes keliauti po pasaulį ir semtis naujų žinių. Juk vis dėlto jie turi ir gydyti. Natūralu, kad ir ligoninių administracijos nebesutinka, jog gydytojai tiek daug keliautų. Todėl svarbu, kad naujienos, kurios pristatomos tarptautinėse konferencijose, vėliau pasiektų ir regionus. Nes, kaip ir minėjau, atsiranda vis daugiau žinių ne tik apie vėžio molekulinę informaciją, jo morfologiją, bet auga naujų terapijų skaičius, atsiranda naujos galimybės ligai valdyti. Informacijos apie molekulinį, patologinį ar biologinį lygmenį sparčiai daugėja. Todėl ir mes turime atnaujinti žinias, diskutuoti, stengtis, kad visos naujovės kuo greičiau ateitų į kliniką. Taikinių terapija, imunototerapija gydant plaučių vėžį atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Žinoma, tai svarbu ir kitų lokalizacijų vėžio gydymui. Be to, atsirandančios naujovės, nauji duomenys keičia mūsų supratimą apie vėžį.

- Ką turite omenyje sakydamas, kad keičiasi ir gydytojų supratimas apie vėžį?
- Šiandien jau aišku, kad tai ne viena liga, apimanti ne vieną organą. O ir vėžys vėžiui nelygus. Jų yra skirtingų tipų, auglių morfologija skirtinga, kaip ir molekulinė sandara ar profilis. Šios žinios atveria naujas galimybes ligai valdyti, rinktis optimaliausias priemones kovoti su ja. Rūkymas yra viena pagrindinių plaučių vėžio priežasčių. Tačiau pastaruoju metu sergamumas šia liga auga tarp tų, kurie niekada nerūkė. Atlikdami molekulinius tyrimus matome, kad rūkaliaus, kuris rūkė dvidešimt metų, ir niekada nerūkiusios moters auglių molekulinė sandara skirtinga. Maža to, nerūkiusios moters plaučių vėžys dar ir agresyvesnis. Vadinasi, keisti požiūrį turime ne tik gydytojai, bet visuomenę privalo pasiekti žinia, kad plaučių vėžys - ne tik rūkalių liga.

- Paklausius konferencijos pranešėjų, susidaro įspūdis, kad, nepaisant įvairių antirūkymo kampanijų, sergančiųjų plaučių vėžiu skaičius auga. 
- Na, visų pirma rūkančiųjų skaičius pasaulyje taip greit nemažėja. Tiesa, pažiūrėjus į cigarečių pakelius, papuošus nelabai gražiais paveikslėliais, atrodo, jog tokios priemonės veiksmingesnės vyrams. Jų sergamumo rodikliai nežymiai, bet sumažėjo. Tačiau tarp moterų plaučių vėžio atvejų skaičius šiek tiek išaugo. Matome, kad statistiškai jos pradėjo daugiau rūkyti, ypač aukštąjį išsilavinimą turinčios. Tai, žinoma, nereiškia, kad vykdomos kampanijos neveiksmingos, tačiau rodo, kad privalome ieškoti įvairesnių būdų visuomenei paveikti.

- Rūkymas yra viena priežasčių, sukeliančių plaučių vėžį, tačiau dabar vis daugiau kalbame, jog įprastoms cigaretėms atsiranda įvairios alternatyvos, pavyzdžiui, e.cigaretės ar bedūmės technologijos, kurios, kaip teigiama, mažiau žalingos. Kaip manote tai - tiesa?
- Manau, jog žinutė apie mažiau žalingą alternatyvą cigaretei nėra teisinga. Pirma, atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, kurie įrodo, kad ir šie produktai sukelia palučių vėžį. Pastaruoju metu daug dirbama tyrinėjant ląstelių lygmenyje, kaip e.cigaretės veikia plaučių vėžio atsiradimą. Tai nėra saugesni produktai, jie taip pat gali sukelti plaučių vėžį, tik gal per ilgesnį laiką. Tačiau, mane labiausiai nerimą kelia, kad vis dažniau matau jaunuolius, kurie pučia dūmų kamuolius puikuodamiesi e.cigaretėmis. Jiems tai atrodo seksualu, naujoviška, modernu. Be to, nėra jokio kvapo. Blogai, kad mes nuo vieno žalingo produkto pereiname prie kito žalingo. Bet blogiausia, kad jas rūko vis jaunesni žmonės.

 
Tarp kitko
ES šalyse vykdoma kampanija prieš tabako rūkymą, įvairūs draudimai, akcizų politika duoda rezultatus – daug žmonių meta rūkyti. Jau dešimt metų tose šalyse, kur pavyksta sumažinti rūkalių skaičių, kur atsisakoma rūkymo, stebimos tos pačios tendencijos – mažėja naujų plaučių vėžio atvejų skaičius.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris