E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

Giedrė Montvilaitė
2021-01-18
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pirmame COVID-19 skyriuje. Užsikrėtusi namie, juo neseniai persirgo ir pati. Tačiau džiaugiasi dėl kolegų, kurie jos patirties turėtų išvengti. Vakcinavęsi ir įgiję imunitetą galės saugiau jaustis darbe.
E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“
„Dabar dažnas mūsų skyriaus kolega susiduria su ta pačia problema – pabundame ir nebeužmiegame. Bet organizmas prie tokio ritmo priprato“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė.

- Kaip pandemijos įkarštyje gyvuoja Santaros klinikų Infekcinių ligų centras? 
- Sakyčiau, neblogai. Nebėra nežinios kaip buvo pradžioje, nes turime daugiau patirties. Daugiau patirties turi ir pasaulis. Aišku, dėl didelio mirčių skaičiaus psichologiškai nelengva...
 
- Girdėjau jums pandemijos metu teko pavaduoti Infekcinių ligų skyriaus vedėją. Tiesa?  
- Taip, vasarą teko porą savaičių pavaduoti COVID-19 skyriaus vedėją. Vėliau tris savaites pavadavau vedėją ir tada veikusiame antrame infekcinių ligų skyriuje, kur buvo gydomi sergantieji kitomis infekcinėmis ligomis.
 
- Kaip sekėsi dorotis su laikinai gautomis pareigomis?

- Nebuvo lengva. Supratau, kad reikia tiek administravimo, tiek ir klinikinės patirties, kad galėtum tokias pozicijas užimti. Ne veltui tokias pareigas užima jau didesnę darbo patirtį turintys žmonės. Man pasisekė, kad galėjau pasitarti su geranoriškais ir didesnę klinikinę praktiką turinčiais kolegomis. Tai pagelbėja sudėtingose situacijose.
 
- Susidūrimas su pandemija dar karjeros pradžioje... Ar jis nepasėjo abejonių, kad nebuvote arba nesate tokiam darbui pasiruošusi?
- Tokių minčių turbūt ateina kiekvienam. Jei kas nors dar prieš metus būtų pasakęs, kad taip gyvensim, būčiau sakiusi – nesąmonė. Tačiau manau, jei jau pasirenki mediko kelią, turi suvokti, kad daug turėsi atiduoti kitam žmogui. Ir nesvarbu, kas atsitiktų, tu vis tiek privalėsi padėti sergančiajam. Nepasakyčiau, kad čia krizė. Tiesiog tokia mediko specialybė. Ir tam reikia nusiteikti.
 
- Bene didžiausia šių dienų aktualija – vakcinos. O kaip jūs? Ar skiepijotės? 
- Taip susiklostė, kad likus porai savaičių iki vakcinacijos pradžios, COVID-19 liga susirgo mano vyras. Nuo jo užsikrėčiau ir aš. Persirgau. Antikūnų tyrimas parodė, kad jų turiu pakankamą kiekį, todėl nebūsiu skiepijama šiuo periodu. Tačiau džiaugiuosi dėl tų, kurie turėjo tokią galimybę. Po dviejų dozių įgiję imunitetą galės jaustis saugiau. Persirgusi ir turėdama antikūnų taip jaučiuosi aš.
 
- Panašu, susipažinote su virusu iš visų pusių. Ar lengvai persirgote?
- Būdavo dienų, kai tiesiog bijodavau sulaukti nakties, nes nežinia, kokie raumenų skausmai aplankys jai atėjus. Pajutau ir ką reiškia skonio sutrikimas, uoslės netekimas. Taip pat karščiavau, jaučiau bendrą silpnumą, kamavo nežymus kosulys. Persirgau klasikine nesunkios formos infekcija.
 
- Kaip manote, ar antivakseriai stipriai užvilkins pandemijos įveikimą?
- Žinot, nemanau. Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių. Dabar daug kas nori tos vakcinos. Žmonės, netgi tie, kurie linkę palaikyti antivakserių pusę, pamatę, kaip dėl jos pešamasi, manau, gali būti paveržti iš nusistačiusiųjų prieš skiepus gretų.
Visuomenė jau suprato ir pamatė, kokia sunki ir klastinga gali būti COVID-19 liga. Be to, nuolatinis mokslo progresas ir visuomenės informavimas apie vakciną, jos saugumą, prisideda prie to, jog vis daugiau asmenų būtų paskiepyti, ir lengviau įveiktume pandemiją. 
 
- Esate ne tik aktyvi praktikė, bet taip pat stipri ir mokslinėje veikloje. Į ką orientuojatės doktorantūros studijose?

- Mano doktorantūros tema nagrinėja latentinės tuberkuliozės infekcijos tarp ŽIV užsikrėtusių pacientų paplitimą, ligos eigą bei jos ypatumus. Ši idėja gimė mano mokslinio darbo vadovei profesorei Raimondai Matulionytei. Džiugu, kad praėjusiais metais laimėjome konkursinį finansavimą projektui, glaudžiai susijusiam su doktorantūros tema. Vadovaujant profesorei, jau pradėjome tyrimą, kurio pagrindas – programinis latentinės tuberkuliozės valdymas tarp ŽIV užsikrėtusiųjų Lietuvoje. Jis atliekamas ne tik mūsų centre. Taip pat bendradarbiaujame ir su Klaipėdos universitetine bei Respublikine Šiaulių ligoninėmis.
Didžiuojuosi galimybe doktorantūros ir projekto klausimais konsultuotis su viena garsiausia pasaulio epidemiologe, Sorbonos universiteto profesore Dominique Costagliola. Ji man paskirta kaip mentorė, kai dalyvavau ir laimėjau Europos AIDS klinikinės draugijos rengtą konkursą. Juo siekiama sukurti glaudesnį ryšį tarp jauno ir patyrusio mokslininko.  
 
- Dėstote Vilniaus universitete. Kaip į tokią jauną dėstytoją reaguoja studentai?
- Dėstau daugiausiai ketvirto kurso medicinos studentams ciklą „Užkrečiamosios ligos ir epidemiologija“. Manyčiau, kad dėstytojo amžius nelemia studentų požiūrio. Mano atveju, jie mato, kad esu ne tik jauna, bet ir reikli. Jei jaunas, dar nereiškia, kad lengvai praleis. (Juokiasi).
 
- Na, ir toks žmogiškas klausimas... Kiek šiandien miegojote? Ar turint tiek veiklų ir dar kovojant su galimai šimtmečio sveikatos krize pavyksta pailsėti?
- Šešias valandas. Pabudau anksti. Dabar dažnas mūsų skyriaus kolega susiduria su ta pačia problema – pabundame ir nebeužmiegame. Bet organizmas prie tokio ritmo priprato. Su kolegomis pastebėjome, kad net ir savaitgalį, kai nereikia į darbą, atsibundi anksti ryte ir nebegali užmigti. Bet miego lyg ir netrūksta...

 
- Pavyksta pabėgti nuo minčių apie darbą ir virusą? 
- Pavyksta. Kas padeda? Grožinė literatūra, fizinė veikla, bendravimas su kitais žmonėmis. Tik dabar, aišku, telefonu. Tikro kontakto mažai likę.

 
Dosjė
2008-2014 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Medicina, medicinos gydytoja.
Nuo 2018 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantė. Vadovė: R.Matulionytė.
Nuo 2014 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Infekcinių ligų centras, gydytoja rezidentė (infekcinės ligos).
Nuo 2015 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Infekcinių ligų centras, Priėmimo-skubios pagalbos skyrius, medicinos gydytojas.
Nuo 2017 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas, Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika, lektorė. Dabar – jaunesnioji asistentė.
Nuo 2018 m. VšĮ Centro poliklinika, infekcinių ligų gydytoja.
Nuo 2018 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Infekcinių ligų centras, infekcinių ligų gydytoja.
Stažavosi Rumunijoje, Lenkijoje. Dalyvavo mokslinėse konferencijose, mokymuose Ispanijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Prancūzijoje.
Priklauso asociacijomis: Lietuvos infektologų draugija, Europos klinikinių mikrobiologų ir infektologų draugija, Europos AIDS klinikinė draugija, Europos klinikinių mikrobiologų ir infektologų draugijos Jaunųjų praktikantų asociacija.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...
    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...

    razinka


    Sveika šeima


    Soliariumai – žalinga atgyvena?

    „Ruda oda nėra sveika. Tai oda, kuri gamino daug melanino, nes bandė apsisaugoti nuo daromos žalos“, – soliariumų mėgėjus perspėja gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė. Kaip saugiai patamsinti po žiemos išblyškusią odą ir ko svarbu pasiteirauti, apsilankius soliariume, pataria specialistai.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    E.Muskas – dar viena ketaminui neabejinga įžymybė

    Apie tai, kad pasaulis atsidūrė psichinės sveikatos krizėje, kalbama vis garsiau. Tai iliustruoja itin prasta depresijos ir nerimo sutrikimų statistika, sparčiai auganti psichologų ir psichoterapeutų paklausa. Ieškant naujų problemų įveikos būdų, imamasi įvairių priemonių. Viena tokių – vakarėlių narkotiku vadinamas keta...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kas galėtų paneigti?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas galėtų paneigti?
    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia

    Naujas numeris