- Esame girdėję ir susidūrę su kitais greitintuvais, tačiau būtent šis itin liaupsinamas onkologų...
 
- Šis aparatas – unikali technologija, kuri pradėta gaminti ir tyrinėti nuo 2018 metų ir dabar įgyja pagreitį. Be Lenkijos, arčiausios greitintuvą turinčios šalys yra Švedija, Danija ir Vokietija. Pasaulyje tokių aparatų suskaičiuojama šimtas. Greitintuve įdiegtas magnetinio rezonanso tomografas ir linijinis greitintuvas. Anksčiau buvo sakoma, kad šios dvi technologijos nesuderinamos, kadangi magnetas iškraipo spindulių pluoštą, taip sukeldamas sunkumų tiksliems greitintuvo rezultatams gauti. Bet dabar mokslininkams šis aparatas yra vienintelis, kuris gali perduoti geros skiriamosios raiškos vaizdus. Gavome sertifikatą, įrodantį, kad esame pirmieji Rytų ir Centrinėje Europoje testuojantys šį greitintuvą, kuo išties didžiuojamės. Lenkai irgi įsigijo tokį greitintuvą, bet juo dar nepradėjo gydyti pacientų.
 
- Kasmet vis daugiau žmonių išgirsta grėsmingą vėžio diagnozę... Galima tik įsivaizduoti, kiek bus norinčiųjų išbandyti gydymą naujuoju aparatu...
 
- Įprasto linijinio greitintuvo gydymą renkasi pacientai, kuriems visiškai užtenka paprastesnio gydymo, o visiems kitiems, kuriems negalima suteikti pagalbos įprastu būdu, sergantiems retesnėmis ar sunkesnėmis vėžio formomis, skirsime inovatyvų gydymą. Spindulinė terapija bus naudingiausia žmonėms, kurių navikas yra minkštuosiuose audiniuose: prietaisas padės aiškiai matyti naviko vietą, taip bus išvengiama kur kas didesnio kūno ploto švitinimo. Pacientų spindulinio gydymo metu organai turi tendenciją judėti, todėl gydytojas mato vaizdus ir koreguoja švitinimo planą gydymo metu. Taip pat matomos kritinės vietos aplink naviką ir galima taikinį paslinkti, kad jis nekliudytų ir nepažeistų gretimų struktūrų.
 
- Gydant smulkius, pavojingus ar „pasislėpusius“ navikus onkologams rimtu iššūkiu tampa nepaliesti sveikų kūno dalių...
 
- Jeigu yra švitinami ir sveiki audiniai, savaime aišku, jie nukenčia. Sunkumų kyla ateityje, jei žmogus pasveiksta nuo vėžio, bet turi kokių nors šalutinių efektų dėl per didelės apšvitos. Pasitelkus šį greitintuvą bus išlaikoma gyvenimo kokybė ir siekiama radikaliai išgydyti žmogų nesukeliant papildomos žalos. Iš tikrųjų spindulinė terapija yra galingas ginklas. Jeigu vėžys diagnozuojamas anksti, aparatu galima išgydyti apie pusę pacientų. Jis taip pat yra ekonomiškai racionalus ir pagrįstas, nes pastačius brangų įrenginį, kuris tarnauja bent dešimt metų, juo kasmet galima pagydyti nemažai pacientų. Naujos kartos greitintuvu taip pat gydysime ilgą laiką, todėl tai – tikrai ilgalaikė investicija.
Įprastas linijinis greitintuvas neišsprendžia visų problemų, todėl išlieka greitintuvų atnaujinimo poreikis. Pavyzdžiui, kasos vėžys. Pastarojo negali matyti ir negali švitinti, nes tada žalosi visą organą. Neseniai kalbėjau su profesoriumi Juozu Kupčinsku, kuriam atrodė, kad sisteminio gydymo galimybės yra ribotos. Pilvo ir dubens navikai reikalauja radikalaus gydymo, spindulių pluoštas sukoncentruojamas didele doze lokaliai. Aparatu matome, kad pacientai gerai toleruoja tas dideles dozes, šalutinių reiškinių nebuvo, o ateityje matysime, ar gydymas visiškai pasiteisino ir ar vėžys nesugrįš.
Gydymas spinduline terapija yra radikalesnis, todėl ir išgyvenamumo galimybės yra geresnės.
 
- Tokių modernių greitintuvų pasaulyje vos šimtas, o darbas su tokio lygio įranga reikalauja specifinių žinių. Kaip vyko Kauno klinikų specialistų paruošimas darbui su šiuo linijiniu greitintuvu?
 
- Gydytojai onkologai ir radioterapeutai pirma ruošėsi teoriškai, dalyvavo kursuose, o po to buvo rengiami ir praktiniai mokymai. Kaune ilgą laiką buvo apsistoję specialistai, kurie mokė, kaip naudotis šiuo aparatu. Manau, kad mūsų personalas jau yra pakankamai gerai pasiruošęs, bet, aišku, kompetencijas tobulinsime. Dabar yra absoliučiai puikiai paruošti keturi gydytojai, šeši medicinos fizikai, šeši radiologijos technologai. Dabar jau apmokome ir kolegas, jie irgi pamažu įsijungia į komandą ir patys tampa mokytojais. Pas mus paruošti medikai konsultuoja pacientus, stebi diagnostinį magnetinio rezonanso vaizdą, vertina situaciją. Tada komandos aptaria, ar technologiškai viską galima padaryti ir pateikia rekomendacijas.
 
- Dirbti apmokomi patyrę specialistai, o ar jaučiamas susidomėjimas iš jaunųjų medikų pusės?
 
- Kai žmonėms pasakai sąvoką „spindulinė terapija“, ne visi supranta, apie ką kalbama, todėl norinčio tobulėti šioje srityje jaunimo nėra daug. Bandome sudominti studentus, bet studijų metu jie negauna daug žinių apie spindulinę terapiją, nes tai yra podiplominės studijos – jie labiau mokosi apie ligas, jų diagnostiką ir gydymą.
 
- Neabejoju, šį modernų greitintuvą nori išbandyti pacientai ne tik iš kitų šalies miestų, bet ir iš užsienio.
 
- Prioritetas yra skiriamas lietuviams, bet kokios nors bendros eilės kaip ir nėra. Tiesiog atrenkame pacientus, kuriems gydymo reikia labiausiai. Mokslas tobulėja, esame įsijungę į įvairius mokslinius projektus, bendraujame su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija. O kas laukia ateityje – neaišku. Šiuo metu pasaulyje yra vykdoma ir dalelių terapija, kiti gydymo būdai, todėl sunku prognozuoti, kokie bus kiti Kauno klinikų planai.

---

 
Dosjė
1984 m. baigė Kauno medicinos institutą.
Nuo 1984 m. dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Nuo 1992 m. – Europos radioterapinės onkologijos draugijos (ESTRO) narė.
Žurnalų Medicina ir Bendrosios praktikos gydytojas redakcinių kolegijų narė. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.
Nuo 2017 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos mokslo krypties doktorantūros komiteto narė.
2022 m. apdovanota Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!