Ankstyva problema

Prieš septynerius metus Algimantas su žmona dukros susilaukė vasarą, o jau sausio mėnesį mažylei pasireiškė pirmieji karščiavimo ir negalavimo simptomai. Diagnozė – angina. Kaip pasakoja vyras, nesitikėjo, kad ši liga užklups jo vaiką nuo mažų dienų. „Metus po pirmojo susirgimo atrodė, kad daugiau šio „svečio“ nesutiksime, – apie viltį kalbėjo Algimantas, – klydome. Praėjus lygiai metams, Aistę vėl kankino padidėjusios tonzilės.“

Vyras sako, kad tai buvo tik tyla prieš audrą. Šeima net nenutuokė, kad ateityje teks dažniau jaudintis dėl susirgimų, spręsti operacijos klausimą, o liga stipriai apkartins jų gyvenimą.
 
Darželio lankymas

Aistė darželį pradėjo lankyti būdama trejų. „Tada ir prasidėjo visos problemos“, –pasakojimą tęsia Algimantas. Šeimos gyvenimas atrodė taip: dukra tris mėnesius lanko darželį, pora savaičių serga. Žodžiu, užburtas ratas. Per devynis mėnesius vaikas susirgdavo tris kartus. Tuo metu antibiotikai buvo geriausias dukros draugas. Jos tėtis pasakoja, kad kartais atrodydavo, jog vitaminai rečiau vartojami nei įvairūs vaistai.
„Apie būrelius jau net negalvodavome, nes nuolat sergant, jai būtų sunku pasivyti, pavyzdžiui, šokiuose, pažengusius vaikus, – tų dienų realijas įvardija Algimantas, – po truputį pradėjome galvoti apie tonzilių šalinimo operaciją.“
 
Delsė daryti operaciją

„Miestelio vaikų gydytojui buvome viena žinomiausių šeimų, – juokauja vyras, – nuolat kviesdavome gydytoją į namus.“ Vieno tokio vizito metu tėvai užsiminė apie operacijos galimybę, nes nuolat pasireiškianti angina sunkino ne tik vaiko, bet ir tėvų gyvenimą. Algimanto žmona per metus turėdavo imti kelis nedarbingumo pažymėjimus, nes nuolat slaugydavo vaiką.

„Aistei buvo penkeri, kai gydytoja pasiūlė dar šiek tiek palaukti ir pagalvoti apie operaciją, – sprendimo atidėjimo priežastį įvardija jis, – visi tikėjomės, kad dukrai pavyks išaugti tą laikotarpį ir jau kitais metais situacija bus geresnė.“

Deja, taip nenutiko: ligos epizodai, lyg nurašyti iš vadovėlio, toliau kartojosi. Tėvai taip pat pastebėjo, kad sergant pasunkėjo ir vaiko kvėpavimas, kuris itin juos gąsdino. „Būdavo dienų, kai jai sergant budėdavome prie lovos ir stebėdavome kvėpavimą“, – apie sunkias dienas užsimena vyras. Gydytojai apskaičiavo, kad tonzilitų indeksas yra didesnis, nei galimas, ir operacija buvo būtina.

„Nors dabar tai nebeatrodo taip baisu, bet tuo metu linksma nebuvo. Turime energingą ir savo nuomonę reiškiančią dukrą, kuri nenorėjo operacijos ir gydytojams grasino iškviesti policiją, jei ji bus atlikta, – atsiminimais iš ligoninės dalijasi vyras, – žinoma, viskas baigėsi gerai, pareigūnų įsikišimo neprireikė (Šypsosi). Jau praėjo metai po operacijos. Atrodo pamiršome, ką reiškia nuolatinis sirgimas.“

---

 Specialisto interviu:

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė:

- Kam organizmui reikalingos tonzilės?

- Tonzilės, kaip ir nosiaryklėje esantys adenoidai, yra mūsų imuninės sistemos dalis. Abu šie organai yra svarbūs, ypač vaikystėje, kai susiduriant su vis naujomis infekcijomis formuojasi jauno žmogaus imunitetas. Adenoidai paprastai nunyksta paauglystės laikotarpiu. Tonzilės savo funkciją atlieka ir vyresniame amžiuje, tačiau kartais jose susidaro infekcijos židinių. Tokiu atveju jos ne tik nebesaugo organizmo, bet, atvirkščiai, tampa infekcijų namais.

- Kas sukelia tonzilitą?

- Ūminį tonzilitą gali sukelti ir virusai, ir bakterijos. Bakterinis tonzilitas, arba angina, efektyviai gydoma antibiotikais. Lėtinis tonzilitas dažniausiai siejamas su streptokokine infekcija tonzilėse. Paūmėjus lėtiniam tonzilitui, žmogus suserga angina. Tai nutinka daugiau nei tris kartus per metus ir gali tęstis gana ilgai. Tarp paūmėjimų lėtinis tonzilitas gali būti besimptomis arba pasireikšti neaiškios kilmės ilgai nepraeinančiu nedideliu karščiavimu, nuovargiu. Lėtinė streptokokinė infekcija tonzilėse gali turėti įtakos ir kitų organų veiklai: gali atsirasti sąnarių skausmų, širdies permušimų, sutrikti inkstų funkcija.

Būna, kad vaikas serga ir septynis kartus per metus – rodos, tik pasveiksta, o po kelių savaičių vėl prasideda angina.

- Vaikui operacija yra neišvengiama ar vis dėlto kartais galima apsieiti ir be jos?

- Mažųjų pacientų tėvai kartais yra linkę palaukti, kol vaikas „išaugs“ anginą. Kiti ryžtasi operacijai, jei tonzilitai pradeda kartotis dažniau. Būna, kad vaikas serga ir septynis kartus per metus – rodos, tik pasveiksta, o po kelių savaičių vėl prasideda angina. Sprendžiant dėl operacinio gydymo, svarbu atsižvelgti į daugelį veiksnių: klinikinius veiksnius, medicinines indikacijas operaciniam gydymui, taip pat socialines aplinkybes, tokias kaip vaiko aplinka, medicininės pagalbos prieinamumas, šeimos vertybės.
Obstrukcinė miego apnėja yra viena absoliučių indikacijų, kai taikome chirurginį gydymą vaikams nuo dvejų metukų. Knarkimas ar kvėpavimo pertrūkiai miegant reiškia, kad viršutiniuose kvėpavimo takuose yra kliūtis, trukdanti laisvai kvėpuoti. Budriuoju metu tokie vaikai irgi dažniausiai kvėpuoja netaisyklingai, jų burnytė nuolat pravira, formuojasi netaisyklingas sąkandis. Pastebėjus tokius simptomus, reikėtų pasikonsultuoti su otorinolaringologu. Jei ištyrus vaikučio nosiaryklę ir burnaryklę randama tonzilių ar adenoidų hipertrofija, pirmo pasirinkimo gydymo būdas yra tonzilių ir (ar) adenoidų chirurginis šalinimas.

- O gijimo laikotarpis po operacijos yra sudėtingas?

- Gijimo periodas po tonzilių šalinimo operacijos yra gana skausmingas, todėl pacientams skiriami vaistai nuo skausmo. Svarbu po operacijos griežtai laikytis pooperacinių rekomendacijų ir nepažeisti gyjančių žaizdų. Tokie pažeidimai gali įvykti dėl fizinio krūvio, netgi valgant kietesnį maistą. Pirmas dvi savaites po operacijos pacientams skiriame minkšto, pertrinto maisto dietą, negalima valgyti aštrių patiekalų, gerti gazuotų, karštų gėrimų. Taip pat rekomenduojame vengti fizinio krūvio, nesikaitinti saulėje, nesilankyti pirtyse, saunose. Per porą savaičių žaizdos sugyja, ir pacientas gali pamažu grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!