Ligą lėmė diabetas
 
„Mano diagnozė – diabetinė retinopatija. Dabar daugumai diabetikų ši liga atsiranda gerokai vėliau dėl paties insulino. Man buvo vienuolika, kai pradėjau naudoti insuliną, tada jis buvo sintetinis. Po kiek laiko atsirado pusiau sintetinis, o tik daug vėliau – žmogaus insulinas (biosintetinis žmogaus insulinas – red. past.). Jis daug geriau veikia organizmą ir atitolina dėl diabeto atsirandančias komplikacijas“, – pasakoja O.Jurevičienė.
 
Apie ketverius penkerius metus Odeta vykdavo į Kauną stiprinti akių kraujagysles lazeriu. Deja, rega silpo. „Silpimą pradėjau justi būdama 26-erių metų. Pradėjau matyti, kad rytais atsiranda juodi taškeliai, kurie per dieną „išsivaikšto“. Tai buvo kraujosruvos, – prisimena šiaulietė. – Abi akys silpo vienodai. Bet buvo pasiūlyta atlikti akies tinklainės „prišaudymo“ operaciją kairei akiai. Po jos nebemačiau visiškai nieko. Todėl gydytojas atsisakė daryti kitos akies operaciją. Sakė: „Jūs vis dar matote šviesą, šešėlius. Nežinia, gal matysite dar gan ilgą laiką, gal metus, gal trumpiau, o gal ilgiau. Bet jeigu atliksime operaciją, dėl diabeto įvyks tas pats, kas įvyko su kairiąja akimi“. Medikai nebesiryžo nieko daryti.“
 
Odeta ryžosi pagalbos ieškoti svetur. Drauge su vyru išvyko į Daniją, kurioje tuo metu, 1997-aisiais, buvo daugiau gydymo galimybių. „Po Danijoje atliktos operacijos jau mačiau 7-8 eilutes, vėliau – 4-5 eilutes. Kurį laiką taip ir laikėsi rega, – pasakoja O.Jurevičienė ir priduria, kad atsiradę geresni insulinai, padeda kokybiškiau valdyti diabetą ir išlaikyti regą. Tiesa, ji vis tik pasilpo, todėl dabar pašnekovė sako matanti pirmą eilutę
 
Negalia netrukdė padėti kitiems
 
Po atliktos operacijos ir pagerėjus regai moteris baigė Šiaulių kolegiją, įgijo socialinės darbuotojos išsilavinimą. „Šiek tiek dirbau Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje Šiaulių skyriuje socialine darbuotoja. Po to pakeičiau darbo sferą, savanoriavau Prancūzijoje, Arkos bendruomenėje, su žmonėmis turinčiais protinę negalią.
 
Man norėjosi polėkio, norėjosi padėti. Ir tas savanoriškas darbas buvo tikrai nuoširdus. Tada grįžau į Lietuvą, dirbau „Vilties“ bendrijoje, paskui šalia Šiaulių esančiuose gyvenimo namuose žmonės su protine negalia“, –įkvėpimu padėti kitiems dalijasi moteris.
 
Situacija stabilizavosi
 
Pas gydytojus O.Jurevičienė lankosi reguliariai – išsirašyti vaistų. „Dar kartas nuo karto tenka apsilankyti Kauno klinikose, bet situacija yra stabili, niekas nesikeičia, tad vizitus pas gydytojus esu apmažinusi, kartą per pusmetį ar metus apsilankau pasikonsultuoti. Šiuo metu iš vaistų naudoju drėkinamuosius lašiukus akims, nes diabetinė retinopatija įsisenėjusi, todėl mano ragena sausėja, buvo net įtrūkusi. Gerai, kad Santaros klinikose lašiukų pagalba sugydė“, – pasakoja šiaulietė.
 
Insulinui kontroliuoti ji naudoja išmaniąją programėlę – telefone gali stebėti cukraus kiekį. „Esu prisiklijavusi prie savęs daviklį su adatėle ir prie jo pritvirtinamą siuntiklį, kuris siunčia į telefoną cukraus rodiklius. Kiekvieną sekundę galiu sekti cukraus parodymus, tik telefonas turi būti nenutolęs nuo manęs daugiau nei šešis metrus, kad galėtų gauti duomenis“, – kaip sekasi valdyti ligas, pasakoja O.Jurevičienė.

---

  
Interviu su specialistu
VUL Santaros klinikų oftalmologijos gydytoja rezidentė, medicinos gydytoja Gailė Vaikšnorė:
 
- Kaip dažnai pacientai, sergantys cukriniu diabetu, turi būti stebimi akių ligų gydytojo?
 
- Sergantiems pirmo tipo diabetu, diabetinės retinopatijos patikra turi būti atliekama kasmet, praėjus penkeriems metams nuo ligos pradžios. Pacientai, sergantys antro tipo diabetu, turi būti tikrinami iš karto nustačius cukrinį diabetą, vėliau – bent kartą per metus. Nėščiosioms, sergančioms cukriniu diabetu, akių patikra atliekama pastojus bei pirmame nėštumo trimestre.
 
- Kokie veiksniai skatina diabetinės retinopatijos atsiradimą ir progresavimą bei kokie procesai tuo metu vyksta akių kraujagyslėse?
 
- Diabetinė retinopatija (DR) yra viena dažniausių darbingo amžiaus žmonių populiacijos aklumo priežasčių. Nustatoma apie 90 procentų ilgiau nei dvidešimt metų cukriniu diabetu sergančių pacientų. Ji gali susiformuoti tiek pirmo, tiek antro tipo cukriniu diabetu (CD) sergantiems žmonėms. Ši liga pažeidžia smulkiąsias akių kraujagysles: padidėja jų pralaidumas ir sutrinka tinklainės mityba. Hiperglikemijos sąlygomis pažeisti kapiliarai deformuojasi, išsiplėtusios kapiliarų sritys suformuoja mikroaneurizmas. Siekiant užtikrinti tinklainės mitybą suveši naujos, netaisyklingos ir trapios kraujagyslės.
Pagrindinis DR atsiradimą skatinantis veiksnys yra ilga diabeto trukmė – kuo ilgiau sergama cukriniu diabetu, tuo didesnė komplikacijų rizika. Taip pat ligos progresavimą skatina nekontroliuojama glikemija, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas arterinis kraujo spaudimas, rūkymas bei nėštumas.
 
- Kokios ligos gydymo galimybėmis?
 
- Pradinėse stadijose dažnai pasirenkama stebėjimo taktika. Sukontroliavus gliukozės kiekį kraujyje, diabetinė retinopatija dažniausia neprogresuoja. Esant geltonosios dėmės paburkimui (skysčio susikaupimui centrinėje tinklainės dalyje) ir susidarius naujoms kraujagyslėms, gydoma anti-KEAF (slopina patologinių kraujagyslių pralaidumo padidėjimą) ar kortikosteroidų (mažina uždegimą) injekcijomis į stiklakūnį. Taip pat gali būti taikomas gydymas lazeriu – suardomos naujos, skystį praleidžiančios kraujagyslės tinklainėje. Dažnai taikomas minėtų gydymų derinys. Kuomet susiformuoja komplikacijos (pavyzdžiui, intensyvi stiklakūnio kraujosruva), gali būti taikomas operacinis gydymo būdas – vitrektomija, kurios metu pašalinamas akies viduje esantis kraujas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!