Liga pasireiškė šlubavimu
Kai prieš beveik metus tuomet dar dvejų neturintis Dovydas pradėjo šlubuoti, tėvai manė, kad mažylis bus tiesiog susimušęs kojytę. Gydytojai apžiūros metu patarė kelias savaites vaiko būklę stebėti, sugrįžti, jei įtariamas sumušimas nepraeis.
„Po geros savaitės vaikas jau nė pastovėti negalėjo – kankino stiprus skausmas, pakilo temperatūra. Gydymo įstaigoje atlikus išsamius kraujo tyrimus sužinojome, kad to priežastis – onkologinė liga. Klastingos formos leukemija. Po mėnesio genetiniai tyrimai parodė, kad sūnelio padėtis ypač liūdna. Vėžio forma itin reta ir sudėtinga – jos dažnai neįveikia net ir pati stipriausia chemoterapija“, - pasakoja mama Judita. Anot jos, tokiems pacientams vienintelė galimybė įveikti ligą – kaulų čiulpų transplantacija. Dovydas buvo ne išimtis – vėžinės ląstelės chemoterapijai nepasidavė.
 
Spėjo į „paskutinį traukinį“
Šiandien Judita apie sūnelio ligos istoriją pasakoja su palengvėjimu. Berniukui prieš mėnesį atlikta kaulų čiulpų transplantacija buvo sėkminga. Nors donoro ilgai laukti nereikėjo, kaulų čiulpų atgabenimo istorija verta filmo scenarijaus. Mat šalyje buvo ką tik paskelbtas karantinas, atšaukiami lėktuvų skydžiai. Papildomai jaudulio kėlė ir dėl koronaviruso nukeliamos planinės operacijos.
Pasak Juditos, laikas buvo pagrindinis jų priešas. Mat Dovydo ligos forma itin klastinga – sveikatos būklė gali sparčiai pablogėti vos per dieną. Taigi ir gydymo atidėliojimų negalėjo būti. Vis dėlto sunkios karantino aplinkybės privertė tuo suabejoti.
 
„Kelios dienos prieš suplanuotą operaciją sužinojome, kad kaulų čiulpai pakibo – dėl karantino atsirado trukdžių juos pristatyti. Galėjome jų ir visai nesulaukti. Nežinojome nė ką galvoti, buvome sumišę, susijaudinę, išsigandę. Atidėti negali – pusė kelio jau nueita, reikiami vaistai vaikui suleisti, o planuotų kaulų čiulpų nėra. Atsidūrėme aklavietėje“, - sako Judita.
Laimei, susitelkusios gelbėjimo tarnybos, šalių ambasados ir gydymo įstaigos Dovydui kaulių čiulpus atgabeno laiku. Tiesa, karinis sraigtasparnis „Spartan“ Lietuvoje su lauktomis ląstelėmis nusileido kone paskutinę minutę. Kaip mama sako, suspėta į „paskutinį traukinį“.

---

 
Interviu su specialiste
Vaikų ligoninės VUL SK filialo Vaikų onkohematologijos centro vadovė gydytoja doc. dr. Jelena Rascon:
 
- Dovydo močiutė jaudinosi, ar siaučiant koronavirusui galima atlikti tokią sudėtingą operaciją kaip kaulų čiulpų transplantacija. Kaip suprantu, tokio pobūdžio operacijos neatidėliotinos?
- Tai priklauso nuo ligos. Konkrečiai šis pacientas serga ūmia leukemija, o tokiu atveju kaulų čiulpų transplantacija gali būti atlikta tik tam tikru metu. Uždelsus mėnesį ar du liga gali atsinaujinti - kaulų čiulpų transplantacija tuomet praranda prasmę. Jei paciento liga nepiktybinė ir sveikatos būklė stabili – transplantaciją galima šiek tiek pavėlinti.
 
- Papasakokite, kaip vyko šiam pacientui skirtų donoro kaulų čiulpų atgabenimo procedūra? Šeima minėjo, kad teko patirti nemažai įtampos. Kodėl taip svarbu dienos tikslumu įsodinti ląsteles.
- Kad prigytų donoro kaulų čiulpai ir neįvyktų atmetimo reakcija, tokiems sudėtingos ligos pacientams skiriama itin stipri chemoterapija, kurios papildomas tikslas – sunaikinti leukemijos likutį, patį naviką. Chemoterapija tokia stipri, kad kraujodara pažeidžiama negrįžtamai. Jei nesuleidžiamos donoro ląstelės, pacientas žūva. Be to, su donoru taip pat suderinta konkreti jo kraujo ląstelių paėmimo data. Pastumti jos negalima, o surinktas ląsteles būtina sulašinti per dvi dienas.
Šiam pacientui chemoterapija pradėta taikyti dar prieš paskelbiant karantiną. Jam prasidėjus ir dėl to sutrikus oro, kelių ir jūros susisiekimui susidūrėme su problema, kaip laiku iš Vokietijos atgabenti donoro kaulų čiulpus. Jų atgabenimas laiku tapo tiesiog išgyvenimo klausimu.
Susisiekimo situacija pasaulyje dėl koronaviruso keitėsi valandom. Svarstėme, kokiu būdu greičiausiai pavyktų atgabenti ląsteles – oro ar sausumos keliu, o gal keltu? Lenkijos ir Vokietijos pasienyje tuo metu situacija buvo dramatiška, o paciento donoras – iš Vokietijos.
 
- Laimei, ląsteles pavyko atgabenti laiku.
- Esame dėkingi visiems atsakingiems asmenims, pareigūnams, Vokietijos ambasados darbuotojams, taip pat ir Lenkijos konsulei, kurie nusprendė dėl šio paciento i dangų pakelti karinį oro pajėgų lėktuvą „Spartan“.
Į sprendimą dėl šio paciento dieną anksčiau, nei lėktuvas turėjo pakilti su kita numatyta misija, įsitraukė ir Vyriausybė. Mat ląstelės kitą dieną jau galėjo būti nebegyvybingos. Pacientui ląstelės buvo įsodintos paskutinę leidžiamą dieną.
 
- O kas, jeigu donoro kaulų čiulpai nebūtų atgabenti laiku?
- Tam tikslui ruošėme atsarginį variantą. Kelias dienas prieš operaciją donorystei ir ląstelių paėmimui dėl viso pikto ruošėme ir paciento mamą. Vis dėlto tai - kraštutinis būdas išgelbėti pacientą. Mat tai yra rizikingesnė ir mažiau sėkminga procedūra. Sėkminga transplantacija dažniausiai būna tik iš tapataus negiminingo kraujo donoro.
 
- Kokia leukemijos forma serga Dovydas, kad taip sudėtinga ją įveikti? 
- Tai - reta ūminė limfoblastinė leukemija, su teigiama Filadelfijos chromosoma. Apskirtai vaikų onkologinės ligos yra retos – jų diagnozuojama apie aštuoniasdešimt devyniasdešimt atvejų per metus. Leukemija sudaro apie trisdešimt procentų jų. Leukemijų su Filadelfijos chromosoma – tik apie penki procentai visų jos atvejų.
Ūminė limfoblastinė leukemija dažnai atspari chemoterapijai, kaip nutiko ir šiam mažajam pacientui. Tokiu atveju gali išgelbėti tik kaulų čiulpų persodinimas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!