Darbe – kardiologas, namie – augalų kolekcionierius

Ringailė Stulpinaitė-Gvildė
2020-07-13
Kardiologo chalatas Kauno klinikose ir profesoriavimas Lietuvos sveikatos mokslų universitete – darbo per akis, tačiau profesorius, gydytojas kardiologas Ramūnas Unikas sako darbą be galo mylįs ir jame matąs didelę prasmę, net ir tuomet, kai pacientai yra užsispyrę, o studentai galvoja, jog daug ką galima pagoglinti.
Darbe – kardiologas, namie – augalų kolekcionierius
„Lietuviai - užsispyrę ir daugelis linkę laukti kokių nors simptomų, o kai šie jau yra, laukia jų paaštrėjimo ir tik tada kreipiasi gydytojo konsultacijos“, - sako profesorius, gydytojas kardiologas Ramūnas Unikas.

- Šiandien vis linksniuojama, jog po karantino žmonės bijo ir vengia eiti pas gydytojus, tikrintis sveikatą. Kokia reali padėtis jūsų akimis?
- Net ir daugelis iš mano pažįstamų rato pirmiausia pasvarsto, ar tikrai reikia eiti į tą gydymo įstaigą, polikliniką. Net jeigu viskas būtų atlaisvinta, vis tiek kokiu ketvirtadaliu pacientų būtų mažiau, nei kad buvo iki karantino paskelbimo.
 
- Lietuviai linkę profilaktiškai tikrintis dėl širdies ligų ar laukia, kol ateis kone paskutinioji?
- Nenorėčiau sakyti, kad žmonės turi atmestiną požiūrį į savo sveikatą, bet lietuviai - užsispyrę ir daugelis linkę laukti kokių nors simptomų, o kai šie jau yra, laukia jų paaštrėjimo ir tik tada kreipiasi gydytojo konsultacijos. Tiesa, matau palankią tendenciją: jaunų ir išsilavinę žmonės vis atsakingiau žiūri į savo sveikatą, vis dažniau ieško profilaktinės pagalbos. Deja, atvirkščiai yra su tais, kurie jau turi įvairių rizikos veiksnių, serga hipertenzija – jie vis rečiau kreipiasi į gydytojus. Manau, kad visuomenės požiūris būtent tų jaunesnių žmonių sąskaita po dar dešimties ar dvidešimt metų bus kitoks, nei yra dabar.
O kol kas Europos kontekste savo širdies sveikata rūpinamės itin menkai. Iš Europos kraštų Lietuvoje bei Latvijoje yra pats didžiausias sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kitos šalys stebisi, kodėl pas mus tiek gausu infarktų. Todėl, kad prevencinės priemonės ir žmonių rūpestis savo sveikata nėra pakankamas.

 
- Mūsų tautiečiai nėra klusnūs pacientai?
- Nėra, ir drįsčiau pasakyti, kad gydytoją tai kartais net sunervina. Kartais žmogus nė pats nesigilina, kokius vaistus vartoja. Turiu galvoje ne vaistų pavadinimus, bet šalutinius poveikiu, reakcijas. Retas paskaito informaciją, esančią vaisto pakuotėje. O Dieve, galvoju, negi jau iki tiek ta sveikata nerūpi. Žmonės kažkodėl galvoja, kad sveikatos priežiūros reikia ne jiems ir dėl jų, o sveikatos sistemai, kad ši pagrįstų savo buvimą ir išlaikymą. Jeigu sistemai reikia, ši esą tegul ir rūpinasi mūsų kvietimu tikrintis sveikatą.
 
- Nepaisant to, kardiologijoje matote didelę prasmę gelbėjant žmonių gyvybes...
- Kardiologijoje mačiau plačiausius plotus veiklai. Tarp įvairių vidaus ligų disciplinų čia turbūt yra daugiausia ką veikti. Juk savo rankomis gali daug ką padaryti, nemažai intervencinių procedūrų, kai gali žmogui aiškiai ir konkrečiai padėti: atkimšti kraujagysles, įdėti stentus, vožtuvus per kateterius ir tai yra ne vien tablečių dalijimas ar receptų rašymas. Žmogus tą pačią dieną jau gali išeiti namo, turėdamas visai kitokią savijautą. Tai mane kardiologijoje ir žavi labiausiai.
 
- Dėstote ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kokia dabartinė ruošiamų medikų karta?
- Matau, jog į mediciną ateina motyvuoti žmonės ir jie turi tikslą būti puikiais savo srities specialistais. Pastebiu, jog dabartinė karta turi tikslą būti pasaulio gydytojais ir turėti vienodas galimybes dirbti bet kurioje pasaulio ligoninėje. Jie neapsiriboja tik Lietuva. Bet, jeigu lygintume dešimtmečius, kai mokiausi pats, mes daug skaitydavome, įsimindavome ir, liaudiškai sakant, „iškaldavome“ informaciją. Interneto juk nebuvo taip lengvai prieinamo. Dabar studentai naudojasi visomis technologijomis ir atrodo, kad yra labiau atsipūtę, o ir įtampos dabar mažiau – gauna vienodus klausimus, kitokia dėstymo tvarka, lygios teisės ir yra mažiau ujami nei mes savo laiku.
 
- Kas naujo ir modernaus dabar vyksta kardiologijoje, kad palengvintų pacientų gydymą?
- Naujienų įvyksta kiekvienais metais, bet dabar šiek tiek mažėja intervencinių procedūrų vaidmuo. Ypač sergantiems stabiliąja krūtinės angina – lėtine išemine širdies liga. Vis daugiau vietos atsiranda kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimams. Jie parodo klinikinę širdies būklę taip pat, kaip ir intervencinės procedūros, kai reikia įvesti kateterius per arteriją. Tad dabar stengiamasi apsiriboti tyrimais be intervencijos. Gaila, kad ligonių kasos nepakankamai kompiuterinės tomografijos tyrimų kompensuoja.

Taip pat yra stebimas širdies vožtuvinių ligų intervencinio gydymo proveržis – pirmiausia kalbant apie aortos vožtuvo intervencijas. Dar prieš keletą metų tai buvo sunkiai įsivaizduojama procedūra, o dabar tapo mūsų kasdienybe. Per kateterius implantuojamas naujas aortos vožtuvas vietoje to, kad būtų atveriama krūtinės ląsta, sustabdoma širdis, operacija truktų tris keturias valandas ir būtų ilga reabilitacija po jos. Yra suskaičiuota, kad Lietuvoje turėtų būti atliekama apie keturis šimtus perkateterinių operacijų per metus.
 
- O ar pats save maksimaliai atiduodamas dviejuose darbuose turite kokių pomėgių, padedančių atitrūkti nuo medicinos, mokymo, pacientų?
- Nors jaučiu didelį malonumą dirbdamas kardiologijos srityje, kartais vis dėlto norisi atsipūsti ir pabėgti nuo rutinos. Labai myliu gamtą, ypač Lietuvos. Dabar, kai nesinori kažkur toliau važiuoti pasaulyje, galima kiekvieną savaitgalį atrasti vis naują pažintinį taką. Mūsų šalis nuostabi. Net ir tokios trumpos išvykos atgaivina mintis, prašviesina protą.
Taip pat esu sodininkas, man smagu užsiimti sodo augalija. Kai tik turiu kelias valandas laisvas, jas skiriu sodybai.
 

- Ieškote kokių retesnių augalų sodybai ar tiesiog patinka vaiskrūmius prižiūrėti?
- Na, aš linkęs prie augalų kolekcionavimo. Man patinka retenybės, smagu žiūrėti ir džiaugtis, kaip tie reti augalai prigyja ir auga. Smagu ir prieš draugus pasipuikuoti kuo nors retesniu. (Juokiasi.) Ypač didžiuojuosi lauko orchidėjomis, kurias auginu jau gerus dešimt metų. Tuomet tai buvo didelė retenybė Lietuvoje, o ir dabar jų gauti nėra lengva. Jos puikiai žiemojančios ir pas mane jau gerokai išsikerojusios. Tikrai randu, kaip pailsėti nuo darbo, ypač augalų apsuptyje.

 
Dosjė
1992 m. baigė tuometinę Kauno medicinos akademiją.
Nuo 1997 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas kardiologas.
Nuo 2004 m. tapo Kardiologijos klinikos docentu ir LSMU dėstytoju, 2019-aisiais profesoriumi.
2005-2006 m. stažavosi viename didžiausių Europoje Vokietijos BadKrozingen širdies centre.
Nuo 2009 m. Kauno klinikų Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas.
Europos kardiologų draugijos, Europos perkutaninių kardiovaskulinių intervencijų asociacijos (nuo 2008) narys, Nacionalinės intervencinės kardiologijos asociacijos prezidentas (nuo 2016 metų),paskelbęs apie 20 mokslinių straipsnių, vadovėlių bendraautorius.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris