Daniel Naumovas: su koronavirusu žmonės susitvarkys

Sima Kazarian
2021-07-30
Santaros klinikų Biobanko vadovas Daniel Naumovas tapo prestižinio „EuCARE“ projekto koordinatoriumi Lietuvoje. Medicinos biologas su komanda bei kitais projekto partneriais iš užsienio valstybių vienys jėgas ieškodami kovos su koronavirusu būdų. Nors COVID-19 leido paatostogauti, jis dar nenugalėtas, įspėja D.Naumovas.
Daniel Naumovas: su koronavirusu žmonės susitvarkys
„Iš tikrųjų, dabar atrodo, kad virusas lietuviams leido paatostogauti vasarą, bet šiemet atostogos bus trumpesnės nei pernai“, - sako Santaros klinikų Biobanko vadovas Daniel Naumovas.

- Santaros klinikos kartu su septyniolika pasaulio partnerių pasaulio parengė projektą „EuCARE“. Trumpai pristatykite jo esmę.
- Šio projekto metu įvairių sričių pasaulio mokslininkai suvienys pastangas, kad pateiktų patikimus mokslo duomenimis grįstus įrodymus, skirtus kovai su koronaviruso atmainomis ir COVID-19 pandemija, daugiausiai dėmesio skirdami ligoninių pacientams, paskiepytiems sveikatos priežiūros darbuotojams ir mokymo įstaigoms.
Ilgalaikis projekto dalyvių tikslas – palaikyti aktyvų bendradarbiavimą ir toliau plėsti bei tvirtinti ryšius su kitais konsorciumais, kad sukurtos grupės taptų laboratorijų tinklais, skirtais greitai kovai su naujomis infekcinėmis ligomis.
 
- Dėl koronaviruso genome atsirandančių mutacijų jis gali lengviau užkrėsti žmogaus ląsteles, gali formuotis atsparumas jau įgytam imunitetui. Ar kada nors galime tikėtis mutacijų ir koronaviruso pabaigos?
Kaip ir bet koks organizmas koronavirusas evoliucionuoja. Norint visiškai sustabdyti jo mutacijų atsiradimą reikėtų šį virusą visiškai išnaikinti. Įdomiausia, kad teoriškai koronaviruso mutacijos turėtų vykti retai, kadangi turi genetinių pažaidų taisymo mechanizmą, tačiau dabar jam yra sukurtos tobulos sąlygos neribotai daugintis, dėl ko ir padidėja mutacijų tikimybė.

 
Kokie ryšiai tarp cirkuliuojančių koronaviruso atmainų ir šeimininko imuninio atsako?
Šiuo metu yra atlikti imuninio atsako tyrimai su visomis dabar žinomomis rūpestį keliančiomis atmainomis. Nors žinoma, kaip pasikeičia skiepų efektyvumas užsikrėtus alfa, beta ir gama atmainomis, svarbiausia dabar žinoti efektyvumą prieš delta atmainą, nes ji tampa dominuojanti Europoje. Palyginant skiepų efektyvumą prieš alfa ir delta atmainas pastebėta, kad susidaręs imunitetas silpniau atpažįsta delta atmainą, tačiau dvi dozės „Pfizer BioNtech“ ar „AstraZeneca“ vakcinos vis dar su didesniu nei devyniasdešimt procentų efektyvumu apsaugo žmogų nuo hospitalizacijos.

- Santaros klinikų laboratorijoje ištirti tūkstančiai ėminių. Koks skaičius yra reikšmingas norint daryti mokslines išvadas?
SARS-CoV-2 genomo tyrimai Lietuvoje vyksta labai sėkmingai ir jau yra ištirta per dešimt tūkstančių koronaviruso genomų. Tačiau svarbu ne galutinis nustatytų viruso genomų skaičius, o nuolatinis jų nustatymas, kad galima būtų stebėti viruso atmainų situaciją realiu laiku, o atsiradus naujai rūpestį keliančiai atmainai priiminėti tinkamus pandemijos valdymo sprendimus.
 
- Vykdant projektą „EuCARE“ sukurtos grupės taptų laboratorijų tinklais, skirtais greitai kovai su naujomis infekcinėmis ligomis. Skamba rimtai. Ar pasaulis turi ruoštis naujai ilgai ir neterminuotai realybei su koronavirusu?
Kad suprastumėme, kas mūsų laukia, užtenka pažiūrėti į mūsų istoriją. Keturioliktame amžiuje buvo buboninis maras (75-200 mln. mirčių), dvidešimtame amžiaus pradžioje turėjome ispaniškąjį gripą (17-100 mln. mirčių), nuo nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio iki dabar turime ŽIV pandemiją (>35 mln. mirčių) ir dar dešimtys žinomų pandemijų, dėl kurių užgesdavo bent po milijoną žmonių gyvybių.
Su koronavirusu žmonės susitvarkys, bet dabartinė COVID-19 pandemija parodė, kad žmonija tikrai nėra pasiruošusi ateičiai.
 
- Dabar kai kam atrodo, kad virusas jau nugalėtas, gal galima ir nesiskiepyti. Atvejų mažai, ligoninės neužpildytos, sveikatos sistema nelūžta...
Iš tikrųjų, dabar atrodo, kad virusas lietuviams leido paatostogauti vasarą, bet šiemet atostogos bus trumpesnės nei pernai. Europoje sparčiai plintant delta atmainai jau ir Lietuvoje atvejų skaičius auga. Sveikatos sistema dabar nelūžta ir tai yra pasiskiepijusių žmonių dėka. Dabar beveik visi ligoninėje nuo COVID-19 gydomi žmonės yra nepasiskiepiję.

Į klausimą, ar vis dar verta skiepytis, atsakymas yra vienareikšmiškas – taip ir kuo greičiau. Lietuvoje vis dar turime apie pusšimtį procentų nepasiskiepijusių žmonių. Vadinasi, augant užsikrėtimų skaičiui, dalis šių žmonių susirgs, pateks į ligoninę, dėl ko jose mažės lovų skaičius, o žmonės negalės būti gydomi nuo visų kitų ligų. Mirčių skaičius augs. Žmonės mirs ne tik nuo COVID-19, bet ir kitų ligų.
 
- Kuo toliau evoliucionuoja virusas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus vis mažiau panašus į Uhano virusą. Koks jis galėtų būti?
SARS-CoV-2 viruso genomas yra sąlyginai mažas – apie trisdešimt tūkstančių nukleotidų. Vadinasi, galimų mutacijų skaičius irgi yra ribotas. Tačiau kartais užtenka tik kelių mutacijų, kad viruso savybės stipriai pasikeistų. Palyginant pirmą kartą Uhane nustatyto viruso genomą su delta atmaina, šioje atsirado dvidešimt devynios mutacijos, pakeičiančios aminorūgštis viruso baltymų struktūroje. Tiek užtenka, kad virusas turėtų padidėjusį užkrečiamumo lygį, jo sukelta liga turėtų kitokius simptomus, o žmonių imunitetas sunkiau jį atpažintų.
 
- Viruso atmainų yra daug, tačiau jau dabar žinoma, kad didžiausią rūpestį keliančios atmainos yra keturios: alfa, beta, gama ir delta. Kas kiek laiko atsiranda nauja pavojinga atmaina?

- Atmainų atsiradimo greitis tiesiogiai koreliuoja su atvejų skaičiumi. Kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo didesnė tikimybė, kad viruso genome įvyks mutacija. Teoriškai nauja mutacija atsiranda kas savaitę imunosupresuotuose pacientuose ir kas dvi savaites kituose žmonėse. Svarbu suprasti, kad nauja mutacija ne visada būna palanki virusui. Dažnai dėl jos viruso savybės visiškai nepasikeičia ar net suprastėja, tačiau būna ir virusui naudingos mutacijos. Virusas turintis tokias mutacijas iškonkuruoja kitus virusus – evoliucionuoja.
Dabar daug girdime apie keturias rūpestį keliančias atmainas, bet yra stipriai tyrinėjamos ir dar keturios kitos: eta, iota, kappa, lambda, kurios dabar klasifikuojamos kaip „susidomėjimą keliančios“, tačiau atlikus papildomus tyrimus galimai bus priskirtos prie „susirūpinimą keliančių“.
 

Dosjė
2015-2016 vyr. laborantas Gamtos tyrimų centre Genetikos laboratorijoje
2016-2018 praktikantas Nacionaliniame vėžio institute Molekulinės onkologijos laboratorijoje
2018-2019 jaunesnysis mokslo darbuotojas ThermoFisher Scientific
2018 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete suteiktas nanobiotechnologo magistro laipsnis.
2019-2020 vyresn. medicinos biologas VUL SK Biobanke
2020 – dabar Biobanko skyriaus vedėjas VUL SK
Nuo 2020 metų atlieka įvairius tyrimus, susijusius su COVID-19 infekcija.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Galimybių pasą atsispausdinti galima ir „Camelia“ vaistinėse

    Galimybių pasą atsispausdinti galima ir „Camelia“ vaistinėse

    Nuo penktadienio „Camelia“ vaistinių tinkle visoje Lietuvoje galima atsispausdinti galimybių pasą. Tai bus dar papildo...
    Vaistininkai pastebi teigiamas tendencijas: vienkartinės kaukės išstūmė medžiagines

    Vaistininkai pastebi teigiamas tendencijas: vienkartinės kaukės išstūmė medžiagines

    Gyventojai, siekdami apsisaugoti nuo COVID-19 bei kitų užkrečiamųjų virusinių ligų, linkę vis labiau įsiklausyti į sveikatos speci...

    Sveika šeima


    Šeimų psichoterapeutė: šiandien viskas techniškiau

    Grožio ir seksualumo standartai, kuriuos mums diktuoja žiniasklaida, troškimai, kuriuos turime „patirti“, iš išorės primestos fantazijos – visa tai atitolina mus nuo savęs ir neleidžia mėgautis intymumu su partneriu. Apie tai, kodėl taip atsitinka ir kaip atsispirti spaudimui, psychologies.ru ka...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Singapūras mėgina susigyventi su COVID-19

    Dar rugpjūčio pabaigoje Singapūro sveikatos apsaugos ministras Ong Ye Kung pasidžiaugė, jog šalyje nuo COVID-19 pasiskiepijo kone 80 proc. gyventojų. Kodėl ši šalis taip greitai rinkosi pasiskiepijusių procentus? Pasirodo, Singapūras vos pradėjęs skiepijimą iš karto ėmėsi ir kontrolės. Nepasiskiepijai? Nei...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Obstipacija: naujas rekordas?
    Henrikas Vaitiekūnas Obstipacija: naujas rekordas?
    Skaičių magija
    Henrikas Vaitiekūnas Skaičių magija
    Raudoną kraują pakeis mėlynas?
    Henrikas Vaitiekūnas Raudoną kraują pakeis mėlynas?

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica