Ar vie­na tab­le­tė ga­li iš­spręs­ti vi­sas svei­ka­tos pro­ble­mas?

www.lsveikata.lt
2020-03-24
Kiek tab­le­tė veiks­min­ga ne­kei­čiant gy­ve­ni­mo bū­do? Ger­ti ar ne­ger­ti man pa­pil­do­mai vi­ta­mi­no D, juk Lie­tu­vo­je sau­lės per ma­žai. O kaip mes­ti rū­ky­ti? Ar ver­ta, jei man jau še­šias­de­šimt? Ką da­ry­ti, kad iš­veng­čiau in­fark­to ar in­sul­to? Kaip gy­ven­ti po jų? Tai tik ke­le­tas klau­si­mų, ku­riuos gy­dy­to­jai daž­nai gir­di iš pa­cien­tų. Tie­sa, kol kas į juos vie­na­reikš­mio at­sa­ky­mo nė­ra. Gy­dy­to­jai aiš­ki­na, jog moks­li­niai ty­ri­mai įro­do, kad kei­čiant gy­ve­ni­mo bū­dą, pa­si­tel­kiant įvai­rias tech­no­lo­gi­jas da­lies li­gų ga­li­ma iš­veng­ti.
Ar vie­na tab­le­tė ga­li iš­spręs­ti vi­sas svei­ka­tos pro­ble­mas?
Medikai neslepia, kad nemaža dalis pacientų susirgę širdies ir kraujagyslių ligomis tikisi stebuklingos tabletės, kuri išspręstų visas problemas. Gydytojai gi įspėja, jog vaistai pa-gerins, tačiau keičiant gyvenimo būdą, tai yra būnant fiziškai aktyvesniam, rūpinantis vi¬saverte mityba, atsisakant žalingų įpročių rezultatai bus žymiai reikšmingesni.

Pa­lie­tė „ma­din­gas“ te­mas
Lie­tu­vos šei­mos gy­dy­to­jų ko­le­gi­ja ko­le­gas pa­kvie­tė į se­mi­na­rą „Lė­ti­nių li­gų kon­tro­lė šei­mos gy­dy­to­jų prak­ti­ko­je“. Lek­to­riai pri­sta­tė skir­tin­gas te­mas, ku­rias dau­giau ar ma­žiau vie­ni­ja vie­nas as­pek­tas – šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos.
Lie­tu­vos šei­mos gy­dy­to­jų ko­le­gi­jos pre­zi­den­tas prof. Le­o­nas Va­lius sa­ko, kad se­mi­na­ro te­mų pa­si­rin­ki­mą pa­dik­ta­vo šian­die­nos ak­tu­a­li­jos bei fak­tas, jog bū­tent lė­ti­nės li­gos yra daž­niau­sios, su ku­rio­mis su­si­du­ria šei­mos gy­dy­to­jai. „Krau­jo kre­šu­mo kon­tro­lė, prie­šir­džių vir­pė­ji­mas, lė­ti­nė obst­ruk­ci­nė plau­čių li­ga, rū­ky­mas ar vi­ta­mi­no D trū­ku­mas, ku­riuo daž­nai ir pa­spe­ku­liuo­ja­ma, - tai ak­tu­a­lios te­mos ir kiek­vie­no­je jų yra nau­jo­vių. Tai­gi, sten­gė­mės kal­bė­ti tiek vi­suo­me­nei, tiek ir gy­dy­to­jams ak­tu­a­lio­mis ir po­pu­lia­rio­mis ar net ma­din­go­mis te­mo­mis“, - sa­ko prof. L.Va­lius.
 
Me­di­kai ne­sle­pia, kad ne­ma­ža da­lis pa­cien­tų su­sir­gę ti­ki­si ste­buk­lin­gos tab­le­tės, ku­ri iš­spręs­tų vi­sas pro­ble­mas. Bū­na ir pa­bur­no­jan­čių, kai gy­dy­to­jai re­ko­men­duo­ja pir­miau­sia pra­dė­ti nuo gy­ve­ni­mo bū­do kei­ti­mo, ža­lin­gų įpro­čių at­si­sa­ky­mo. O ne­re­tai to­kios re­ko­men­da­ci­jos, pa­sak me­di­kų, pro vie­ną au­sį įei­na, pro ki­tą iš­ei­na. Na­tū­ra­lu, juk toks „gy­dy­mas“ - il­gas pro­ce­sas, jo re­zul­ta­tų po die­nos ne­pa­ma­ty­si.
Ar tik vais­tai ga­li iš­spręs­ti svei­ka­tos pro­ble­mas? Prof. L.Va­lius šyp­so­si ir sa­ko, kad tab­le­tė, aiš­ku, pa­cien­to būk­lę pa­ge­rins, ta­čiau kei­čiant gy­ve­ni­mo bū­dą, tai yra bū­nant fi­ziš­kai ak­ty­ves­niam, rū­pi­nan­tis vi­sa­ver­te mi­ty­ba ir ža­lin­gų įpro­čių at­si­sa­ky­mu re­zul­ta­tai žy­miai reikš­min­ges­ni.
 
„Kad ir krau­jo spau­di­mas. Var­to­jant vais­tus jis nu­kris. Ta­čiau rei­kia tu­rė­ti min­ty­je, kad kiek­vie­nas me­di­ka­men­tas, pri­klau­so­mai nuo do­zės, tu­ri ša­lu­ti­nį po­vei­kį. Taip pat rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kaip vie­nas vais­tas są­vei­kau­ja su ki­tu, ku­ris ski­ria­mas ki­tai žmo­gaus svei­ka­tos pro­ble­mai spręs­ti. Ir kiek­vie­nu at­ve­ju kuo dau­giau vais­tų, vis di­des­nė­mis do­zė­mis ski­ria­ma, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad at­si­ras ir vais­tų var­to­ji­mo ža­la. O kei­čiant gy­ve­ni­mo bū­dą, ne­re­tas at­ve­jis, kai ma­žė­ja ne tik vais­tų do­zės, bet ir jų kie­kiai. Tai ro­do įvai­rios moks­li­nės stu­di­jos. Vien tab­le­tė žmo­gaus svei­ka­tos sa­vai­me ne­pa­ge­rins. Tu­ri bū­ti prie­mo­nių kom­plek­sas. Ir čia ypač svar­bų vaid­me­nį at­lie­ka gy­ven­se­nos po­ky­čiai: tiek fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, tiek net ir psi­cho­lo­gi­nis kom­for­tas, po­žiū­ris ar nuo­tai­ka bei emo­ci­nė žmo­gaus bū­se­na. Vien vais­tu ga­li­ma trum­pam nu­mal­šin­ti dan­ties skaus­mą. Ta­čiau, jei ne­si­va­ly­si dan­tų, tab­le­tė ne­pa­dės“, - sa­ko prof. L.Va­lius.
 

Tu­ri įta­kos dau­ge­liui li­gų
Hi­gie­nos ins­ti­tu­to duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je jau il­gą lai­ką vie­na pa­grin­di­nių mir­ties prie­žas­čių iš­lie­ka krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos. 2017 me­tais Lie­tu­vo­je nuo jų mi­rė 22 511 as­me­nų.
Tai su­da­ro 56 pro­cen­tus vi­sų mir­čių. Pa­sak ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tų, dau­gu­mos šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ką di­di­na pras­ta mi­ty­ba, nu­tu­ki­mas, dia­be­tas, pa­di­dė­jęs krau­jo spau­di­mas, cho­les­te­ro­lio kie­kis, ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas bei rū­ky­mas.
Pa­sak prof. Pra­no Šer­py­čio, ly­gi­nant, ku­ris ža­lin­gas įpro­tis - al­ko­ho­lis ar ci­ga­re­tės – da­ro di­des­nę įta­ką šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­goms, rie­bes­nis mi­nu­sas tur­būt tek­tų pas­ta­ro­sioms.
 

„Eu­ro­pos kar­dio­lo­gų drau­gi­jos žur­na­le skel­bia­ma sta­tis­ti­ka apie šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas bei ri­zi­kos veiks­nius. Tarp jų, ži­no­ma, yra ir rū­ky­mas. Įdo­mu, ko­kia si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je? Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, ša­ly­je rū­ko iki dvi­de­šim­ties pro­cen­tų mo­te­rų. Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis, tai nė­ra di­džiau­sias skai­čius, ta­čiau rū­kan­čių vy­rų yra ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų. Al­ko­ho­lio su­var­to­ja­ma taip pat ne­ma­žai. Ta­čiau rū­ky­mas yra vie­na pa­grin­di­nių lė­ti­nių ne­in­fek­ci­nių li­gų prie­žas­čių, ku­ri su­ke­lia di­džiau­sią ža­lą“, - sa­ko prof. Pranas Šer­py­tis.

 
Hi­gie­nos ins­ti­tu­to duo­me­ni­mis, rū­ky­mas yra di­de­lė pro­ble­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir pa­sau­ly­je. Bū­tent jis le­mia 5–7 proc. vi­sos pa­sau­li­nės li­gų naš­tos. Rū­ky­mas ga­li pa­di­din­ti krau­jo­ta­kos ir kvė­pa­vi­mo sis­te­mos, rep­ro­duk­ci­nių li­gų, vė­žio. Skai­čiuo­ja­ma, kad rū­ky­mas sie­ja­mas su 10 proc. krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų.

 
Skaičiai
Hi­gie­nos ins­ti­tu­to Svei­ka­tos in­for­ma­ci­jos cen­tro Bios­ta­tis­ti­nės ana­li­zės sky­riaus spe­cia­lis­tai at­li­ko rū­ky­mo pa­da­ri­nių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tai ap­žval­gą ir, rem­da­mie­si jos me­džia­ga, pa­ren­gė „Vi­suo­me­nės svei­ka­tos ne­to­ly­gu­mų“ nu­me­rį „Rū­ky­mo pa­da­ri­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tai“.
Ap­žval­gos duo­me­ni­mis, 11 pik­ty­bi­nių na­vi­kų ar jų gru­pių ga­li bū­ti su­si­ju­sios su rū­ky­mu.
Nu­sta­ty­ta, kad tarp 35 me­tų ir vy­res­nių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų la­biau­siai pa­pli­tę su rū­ky­mu su­si­ję tra­chė­jos, bron­chų ir plau­čių na­vi­kai. 2017 m. šia li­ga nau­jai su­sir­go 1051 Lie­tu­vos gy­ven­to­jas (6,14/10 000 gy­ven­to­jų), o mi­rė 844 (2,84/100 000 gy­ven­to­jų).
6 krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos ar jų gru­pės taip pat sie­ti­nos  su rū­ky­mu.
Di­džiau­sias ser­ga­mu­mas (2017 m. 72,5/10 000 gy­ven­to­jų) bei mir­tin­gu­mas (2017 m. 297,71/100 000 gy­ven­to­- jų) dėl rū­ky­mo su­kel­tų iš­emi­nių šir­dies li­gų.
Rū­ky­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos ser­ga­mu­mui 4 kvė­pa­vi­mo sis­te­- mos li­go­mis ar jų gru­pė­mis.
Ypač tai pa­sa­ky­ti­na apie pneu­mo­ni­ją: 2017 m. ser­ga­mu­mas sie­kė 65,1/10 000 gy­ven­to­jų, o mir­tin­gu­mas 13,54/100 000 gy­ven­to­jų.

 
„Rū­kant ri­zi­ka su­sirg­ti ko­ro­na­ri­ne šir­dies li­ga pa­di­dė­ja nuo dvie­jų iki ke­tu­rių kar­tų, kaip, be­je, ir in­sul­tu. Vy­rams su­sirg­ti plau­čiu vė­žiu ri­zi­ka iš­au­ga dvi­de­šimt pen­kis kar­tus. Ta­čiau tai - ne­vie­nin­te­lė li­ga. Rū­kant di­dė­ja ri­zi­ka sirg­ti skran­džio, ka­sos vė­žiu. Skai­čiuo­ja­ma, kad jei žmo­nės ne­rū­ky­tų, kas tre­čios mir­ties nuo vė­žio bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti. Rū­ky­mas tu­ri įta­kos net ir to­kioms li­goms kaip reu­ma­toi­di­nis ar­tri­tas, ka­ta­rak­ta ar dia­be­tas“, - skai­čius var­di­na prof. P.Šer­py­tis.
 
Ką kei­čia tech­no­lo­gi­jos?

Tai, kad rū­kymas yra dau­ge­lio li­gų prie­žas­tis, jo­kia nau­jie­na. Apie tai kal­ba­me daug, bet at­ro­do, kad žmo­nių tai ne­vei­kia. Tie­sa, me­di­kai su tuo ne­lin­kę su­tik­ti. Sa­ko, prie­šin­gai, dau­ge­lis rū­kan­čių­jų su­pras­da­mi pa­sek­mes no­ri at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio, ta­čiau tai pa­da­ry­ti pa­vyks­ta vos pen­kiems pro­cen­tams. Pa­sak prof. L.Va­liaus, daž­nai šei­mos gy­dy­to­jams pri­trūks­ta lai­ko at­vi­rai pa­kal­bė­ti su pa­cien­tu ir pri­tai­ky­ti vi­są spek­trą in­ter­ven­ci­jų, idant pa­cien­to ko­va su ža­lin­gu įpro­čiu bū­tų sėk­min­ga.
 

„Yra, at­ro­do, še­šių žings­nių in­ter­ven­ci­ja me­tan­tie­siems rū­ky­ti, ta­čiau apie ją ži­no ne vi­si šei­mos gy­dy­to­jai. Be to, tai­ky­ti tai rei­kia sis­te­min­gai, o tam daž­nai pri­trūk­sta lai­ko. Fak­tas, kad in­ter­ven­ci­ja - ne­rū­kyk, nes ne­už­aug­si, tik­rai ne­vei­kia. Va­di­na­si, tu­ri­me in­ves­tuo­ti la­bai daug lai­ko“, - įsi­ti­ki­nęs prof. Leonas Va­lius.

 
Ko­le­gai pri­ta­ria ir prof. P.Šer­py­tis pri­dur­da­mas, jog vi­sa­da rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je ir tuos žmo­nes, ku­riems net ir tai­kant įvai­riau­sias in­ter­ven­ci­jas mes­ti vis tiek ne­pa­vyks. Kas ta­da?
Pa­sak prof. P.Šer­py­čio, jam prieš ke­lias sa­vai­tes te­ko da­ly­vau­ti Pa­ry­žiu­je vy­ku­sio­je tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je, kur su­si­rin­kę moks­li­nin­kai, gy­dy­to­jai kal­bė­jo apie ga­li­my­bes ža­lin­gus rū­ky­mo pro­duk­tus keis­ti į tech­no­lo­giš­kai ma­žes­nę ža­lą tu­rin­čius ga­mi­nius.
„Net Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos ta­ba­ko pro­duk­tų re­gu­lia­vi­mo va­do­vė nu­ro­do, kad sie­kiant ma­žin­ti ni­ko­ti­no var­to­ji­mą tu­ri­me pla­čiau dis­ku­tuo­ti ir apie ma­žiau kenks­min­gus ta­ba­ko pro­duk­tus. Šian­dien tur­būt ne­be­įsi­vaiz­duo­ja­me gy­ve­ni­mo be mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ar au­to­mo­bi­lio. Tech­no­lo­gi­jos iš­ties pa­leng­vi­no mū­sų bui­tį. Jos at­ei­na ir į ta­ba­ko rin­ką. Tar­kim, elek­tro­ni­nės ci­ga­re­tės, kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko įren­gi­niai. Trum­pa­lai­kiai ty­ri­mai ro­do, kad jie ke­lia ma­žes­nę ža­lą. Tie­sa, su­lau­kia kri­ti­kos, kad ty­ri­mai yra fi­nan­suo­ja­mi ta­ba­ko pra­mo­nės“, - sa­ko prof. P.Šer­py­tis.
 
Vie­no at­sa­ky­mo nė­ra
Se­mi­na­ro me­tu pri­sta­ty­da­mas pra­ne­ši­mą prof. P.Šer­py­tis pa­mi­nė­jo, jog ko­le­gos Len­ki­jo­je at­lie­ka ne­ma­žai stu­di­jų. Vie­nas gar­siau­sių ša­lies pul­mo­no­lo­gų pro­fe­so­rius An­drzej Ma­riusz Fal kar­tu su ko­le­go­mis jau ku­rį lai­ką ana­li­zuo­ja ma­žiau ža­lin­gų al­ter­na­ty­vų įpras­toms ci­ga­re­tėms ty­ri­mų re­zul­ta­tus.
„Ko­le­gos Len­ki­jo­je tu­ri eks­per­tų gru­pes, ku­rios nuo­lat ren­ka­si ir svars­to ge­riau­sius va­rian­tus, kaip su­ma­žin­ti rū­ky­mo ža­lą. Dis­ku­tuo­ja­ma ir apie al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus, ly­gi­na­mi tu­ri­mi duo­me­nys. Tei­gia­ma, šie pro­duk­tai ma­žiau ža­lin­gi nei įpras­tos ci­ga­re­tės“, - sa­ko prof. P.Šer­py­tis.



Choroby Serca i Naczyń (Heart and Cardiovascular Diseases) 2019, tome 16, No. 2. https://journals.viamedica.pl/choroby_serca_i_naczyn


Me­di­kai su­tin­ka, jog šian­dien me­di­ci­no­je yra ne­ma­žai kon­tra­ver­si­jų, į ku­rias vie­na­reikš­miš­kų at­sa­ky­mų kol kas nė­ra. „Pa­vyz­džiui, vi­ta­mi­nas D. Jo esą trūks­ta prak­tiš­kai vi­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. Ta­čiau šio­je vie­to­je ky­la klau­si­mas, ar tai iš tik­rų­jų trū­ku­mas, o gal nor­ma mū­sų gy­ve­na­mo­je pla­tu­mo­je? Kiek man ži­no­ma, vi­ta­mi­no D nor­mos yra nu­sta­ty­tos pa­gal Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­ną. Tur­būt su­tik­si­te, kad ten sau­lės eks­po­zi­ci­ja, pa­ly­gin­ti su mū­sų pla­tu­ma, yra kur kas il­ges­nė. To­dėl na­tū­ra­lu, kad čia gy­ve­nan­tys žmo­nės vi­ta­mi­no D pa­si­ga­mi­na dau­giau.
Kaip yra ki­to­se pla­tu­mo­se, kur sau­lės ge­ro­kai ma­žiau, kol kas nė­ra api­brė­žęs joks ty­ri­mas. To­dėl na­tū­ra­lu, kad žmo­nėms nuo­lat ky­la klau­si­mas, ger­ti ar ne­ger­ti vi­ta­mi­no D? Kal­bant apie vi­ta­mi­no D nau­dą, tar­kim, dia­be­to ir gli­ke­mi­jos kon­tro­lei, kol kas nė­ra di­de­lių im­čių ty­ri­mų, kad jis iš­ties ją pa­ge­ri­na. Tai­gi, tai - ak­tu­a­lus klau­si­mas, de­ja, kol kas ne­tu­ri­me vi­sų at­sa­ky­mų“, - sa­ko prof. L.Va­lius.
Pa­sak me­di­ko, šian­dien kon­tra­ver­siš­kų te­mų svei­ka­tos sri­ty­je ne­trūks­ta. Kad ir tas pats rū­ky­mas. Juk da­bar daž­nai gir­di­me ir apie elek­tro­ni­nes ci­ga­re­tes, ir apie kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko sis­te­mas. Tei­gia­ma, jog jos su­ke­lia ma­žes­nę ža­lą nei įpras­tos ci­ga­re­tės, ta­čiau, kaip pa­brė­žia pro­fe­so­rius, kol kas taip pat nė­ra pla­čios ap­im­ties ty­ri­mų, ku­rie tai įro­dy­tų.
„Anks­čiau žmo­nės rū­ky­da­vo ci­ga­rus, vė­liau at­si­ra­do suk­ti­nės, dar vė­liau - ci­ga­re­tės su an­gli­niu fil­tru, da­bar at­ei­na vi­sai ki­to­kios tech­no­lo­gi­jos. Ir šei­mos gy­dy­to­jas tu­ri apie jas iš­ma­ny­ti. Ko­dėl? Nes šian­dien jau ne­už­ten­ka pa­cien­to tie­siog pa­klaus­ti, ar rū­kai? Tu­ri klaus­ti, ką rū­kai? Kaip ro­do trum­pa­lai­kiai ty­ri­mai, skir­tin­gų pro­duk­tų po­vei­kis taip pat skir­tin­gas“, - sa­ko prof. L.Va­lius.

 
Tarp kitko
• Se­mi­na­ro me­tu, LSMU MA In­ten­sy­vios te­ra­pi­jos kli­ni­kos lek­to­rė Ne­rin­ga Bal­čiū­nie­nė pri­sta­tė pra­ne­ši­mą „Pa­cien­tų ste­bė­se­na po gy­dy­mo neu­ro­chi­rur­gi­jos in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos sky­riu­je“.
• LSMU MA Kar­dio­lo­gi­jos kli­ni­kos do­cen­tė Re­gi­na Jon­kai­tie­nė pri­sta­tė pra­ne­ši­mą „Gy­dy­mas an­ti­ko­a­gu­lian­tais ir kli­ni­ki­nės si­tu­a­ci­jos. Ko­kias ži­nias tai­ky­si­me kli­ni­ki­nė­je prak­ti­ko­je 2020?“.
• Doc. dr. Jo­li­ta Ba­da­rie­nė pri­sta­tė pra­ne­ši­mą „Kas nau­jo sta­ti­nų kom­pen­sa­vi­me?“.
• Prof. Pra­nas Šer­py­tis kal­bė­jo apie „Rū­ky­mo ža­los ma­ži­ni­mą iš kar­dio­lo­go per­spek­ty­vos“.
• Trum­po­je vaiz­do pa­skai­to­je Var­šu­vos uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­to Psi­chiat­ri­jos ka­ted­ros pro­fe­so­rius Ma­ricn Woj­nar kal­bė­jo apie ne­ri­mo su­tri­ki­mų diag­nos­ti­ką.
• Pa­lies­ta ir itin ak­tu­li te­ma, ku­ria, kaip pa­brė­žia me­di­kai, daž­nai spe­ku­liuo­ja­ma, - vi­ta­mi­no D svar­ba gy­dant lė­ti­nes li­gas.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris