Kiek tabletė veiksminga nekeičiant gyvenimo būdo? Gerti ar negerti man papildomai vitamino D, juk Lietuvoje saulės per mažai. O kaip mesti rūkyti? Ar verta, jei man jau šešiasdešimt? Ką daryti, kad išvengčiau infarkto ar insulto? Kaip gyventi po jų? Tai tik keletas klausimų, kuriuos gydytojai dažnai girdi iš pacientų. Tiesa, kol kas į juos vienareikšmio atsakymo nėra. Gydytojai aiškina, jog moksliniai tyrimai įrodo, kad keičiant gyvenimo būdą, pasitelkiant įvairias technologijas dalies ligų galima išvengti.
Medikai neslepia, kad nemaža dalis pacientų susirgę širdies ir kraujagyslių ligomis tikisi stebuklingos tabletės, kuri išspręstų visas problemas. Gydytojai gi įspėja, jog vaistai pa-gerins, tačiau keičiant gyvenimo būdą, tai yra būnant fiziškai aktyvesniam, rūpinantis vi¬saverte mityba, atsisakant žalingų įpročių rezultatai bus žymiai reikšmingesni.
Palietė „madingas“ temas
Lietuvos šeimos gydytojų kolegija kolegas pakvietė į seminarą „Lėtinių ligų kontrolė šeimos gydytojų praktikoje“. Lektoriai pristatė skirtingas temas, kurias daugiau ar mažiau vienija vienas aspektas – širdies ir kraujagyslių ligos.
Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas prof. Leonas Valius sako, kad seminaro temų pasirinkimą padiktavo šiandienos aktualijos bei faktas, jog būtent lėtinės ligos yra dažniausios, su kuriomis susiduria šeimos gydytojai. „Kraujo krešumo kontrolė, prieširdžių virpėjimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, rūkymas ar vitamino D trūkumas, kuriuo dažnai ir paspekuliuojama, - tai aktualios temos ir kiekvienoje jų yra naujovių. Taigi, stengėmės kalbėti tiek visuomenei, tiek ir gydytojams aktualiomis ir populiariomis ar net madingomis temomis“, - sako prof. L.Valius.
Medikai neslepia, kad nemaža dalis pacientų susirgę tikisi stebuklingos tabletės, kuri išspręstų visas problemas. Būna ir paburnojančių, kai gydytojai rekomenduoja pirmiausia pradėti nuo gyvenimo būdo keitimo, žalingų įpročių atsisakymo. O neretai tokios rekomendacijos, pasak medikų, pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Natūralu, juk toks „gydymas“ - ilgas procesas, jo rezultatų po dienos nepamatysi.
Ar tik vaistai gali išspręsti sveikatos problemas? Prof. L.Valius šypsosi ir sako, kad tabletė, aišku, paciento būklę pagerins, tačiau keičiant gyvenimo būdą, tai yra būnant fiziškai aktyvesniam, rūpinantis visaverte mityba ir žalingų įpročių atsisakymu rezultatai žymiai reikšmingesni.
„Kad ir kraujo spaudimas. Vartojant vaistus jis nukris. Tačiau reikia turėti mintyje, kad kiekvienas medikamentas, priklausomai nuo dozės, turi šalutinį poveikį. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kaip vienas vaistas sąveikauja su kitu, kuris skiriamas kitai žmogaus sveikatos problemai spręsti. Ir kiekvienu atveju kuo daugiau vaistų, vis didesnėmis dozėmis skiriama, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras ir vaistų vartojimo žala. O keičiant gyvenimo būdą, neretas atvejis, kai mažėja ne tik vaistų dozės, bet ir jų kiekiai. Tai rodo įvairios mokslinės studijos. Vien tabletė žmogaus sveikatos savaime nepagerins. Turi būti priemonių kompleksas. Ir čia ypač svarbų vaidmenį atlieka gyvensenos pokyčiai: tiek fizinis aktyvumas, tiek net ir psichologinis komfortas, požiūris ar nuotaika bei emocinė žmogaus būsena. Vien vaistu galima trumpam numalšinti danties skausmą. Tačiau, jei nesivalysi dantų, tabletė nepadės“, - sako prof. L.Valius.
Turi įtakos daugeliui ligų
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje jau ilgą laiką viena pagrindinių mirties priežasčių išlieka kraujotakos sistemos ligos. 2017 metais Lietuvoje nuo jų mirė 22 511 asmenų.
Tai sudaro 56 procentus visų mirčių. Pasak instituto specialistų, daugumos širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina prasta mityba, nutukimas, diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis, mažas fizinis aktyvumas bei rūkymas.
Pasak prof. Prano Šerpyčio, lyginant, kuris žalingas įprotis - alkoholis ar cigaretės – daro didesnę įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms, riebesnis minusas turbūt tektų pastarosioms.
„Europos kardiologų draugijos žurnale skelbiama statistika apie širdies ir kraujagyslių ligas bei rizikos veiksnius. Tarp jų, žinoma, yra ir rūkymas. Įdomu, kokia situacija Lietuvoje? Statistikos duomenimis, šalyje rūko iki dvidešimties procentų moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai nėra didžiausias skaičius, tačiau rūkančių vyrų yra keturiasdešimt procentų. Alkoholio suvartojama taip pat nemažai. Tačiau rūkymas yra viena pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų priežasčių, kuri sukelia didžiausią žalą“, - sako prof. Pranas Šerpytis.
Higienos instituto duomenimis, rūkymas yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Būtent jis lemia 5–7 proc. visos pasaulinės ligų naštos. Rūkymas gali padidinti kraujotakos ir kvėpavimo sistemos, reprodukcinių ligų, vėžio. Skaičiuojama, kad rūkymas siejamas su 10 proc. kraujotakos sistemos ligų.
Skaičiai
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistai atliko rūkymo padarinių Lietuvos gyventojų sveikatai apžvalgą ir, remdamiesi jos medžiaga, parengė „Visuomenės sveikatos netolygumų“ numerį „Rūkymo padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai“.
Apžvalgos duomenimis, 11 piktybinių navikų ar jų grupių gali būti susijusios su rūkymu.
Nustatyta, kad tarp 35 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų labiausiai paplitę su rūkymu susiję trachėjos, bronchų ir plaučių navikai. 2017 m. šia liga naujai susirgo 1051 Lietuvos gyventojas (6,14/10 000 gyventojų), o mirė 844 (2,84/100 000 gyventojų).
6 kraujotakos sistemos ligos ar jų grupės taip pat sietinos su rūkymu.
Didžiausias sergamumas (2017 m. 72,5/10 000 gyventojų) bei mirtingumas (2017 m. 297,71/100 000 gyvento- jų) dėl rūkymo sukeltų išeminių širdies ligų.
Rūkymas gali turėti įtakos sergamumui 4 kvėpavimo siste- mos ligomis ar jų grupėmis.
Ypač tai pasakytina apie pneumoniją: 2017 m. sergamumas siekė 65,1/10 000 gyventojų, o mirtingumas 13,54/100 000 gyventojų.
„Rūkant rizika susirgti koronarine širdies liga padidėja nuo dviejų iki keturių kartų, kaip, beje, ir insultu. Vyrams susirgti plaučiu vėžiu rizika išauga dvidešimt penkis kartus. Tačiau tai - nevienintelė liga. Rūkant didėja rizika sirgti skrandžio, kasos vėžiu. Skaičiuojama, kad jei žmonės nerūkytų, kas trečios mirties nuo vėžio būtų galima išvengti. Rūkymas turi įtakos net ir tokioms ligoms kaip reumatoidinis artritas, katarakta ar diabetas“, - skaičius vardina prof. P.Šerpytis.
Ką keičia technologijos?
Tai, kad rūkymas yra daugelio ligų priežastis, jokia naujiena. Apie tai kalbame daug, bet atrodo, kad žmonių tai neveikia. Tiesa, medikai su tuo nelinkę sutikti. Sako, priešingai, daugelis rūkančiųjų suprasdami pasekmes nori atsikratyti šio žalingo įpročio, tačiau tai padaryti pavyksta vos penkiems procentams. Pasak prof. L.Valiaus, dažnai šeimos gydytojams pritrūksta laiko atvirai pakalbėti su pacientu ir pritaikyti visą spektrą intervencijų, idant paciento kova su žalingu įpročiu būtų sėkminga.
„Yra, atrodo, šešių žingsnių intervencija metantiesiems rūkyti, tačiau apie ją žino ne visi šeimos gydytojai. Be to, taikyti tai reikia sistemingai, o tam dažnai pritrūksta laiko. Faktas, kad intervencija - nerūkyk, nes neužaugsi, tikrai neveikia. Vadinasi, turime investuoti labai daug laiko“, - įsitikinęs prof. Leonas Valius.
Kolegai pritaria ir prof. P.Šerpytis pridurdamas, jog visada reikia turėti omenyje ir tuos žmones, kuriems net ir taikant įvairiausias intervencijas mesti vis tiek nepavyks. Kas tada?
Pasak prof. P.Šerpyčio, jam prieš kelias savaites teko dalyvauti Paryžiuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kur susirinkę mokslininkai, gydytojai kalbėjo apie galimybes žalingus rūkymo produktus keisti į technologiškai mažesnę žalą turinčius gaminius.
„Net Pasaulio sveikatos organizacijos tabako produktų reguliavimo vadovė nurodo, kad siekiant mažinti nikotino vartojimą turime plačiau diskutuoti ir apie mažiau kenksmingus tabako produktus. Šiandien turbūt nebeįsivaizduojame gyvenimo be mobiliojo telefono ar automobilio. Technologijos išties palengvino mūsų buitį. Jos ateina ir į tabako rinką. Tarkim, elektroninės cigaretės, kaitinamojo tabako įrenginiai. Trumpalaikiai tyrimai rodo, kad jie kelia mažesnę žalą. Tiesa, sulaukia kritikos, kad tyrimai yra finansuojami tabako pramonės“, - sako prof. P.Šerpytis.
Vieno atsakymo nėra
Seminaro metu pristatydamas pranešimą prof. P.Šerpytis paminėjo, jog kolegos Lenkijoje atlieka nemažai studijų. Vienas garsiausių šalies pulmonologų profesorius Andrzej Mariusz Fal kartu su kolegomis jau kurį laiką analizuoja mažiau žalingų alternatyvų įprastoms cigaretėms tyrimų rezultatus.
„Kolegos Lenkijoje turi ekspertų grupes, kurios nuolat renkasi ir svarsto geriausius variantus, kaip sumažinti rūkymo žalą. Diskutuojama ir apie alternatyvius produktus, lyginami turimi duomenys. Teigiama, šie produktai mažiau žalingi nei įprastos cigaretės“, - sako prof. P.Šerpytis.
Choroby Serca i Naczyń (Heart and Cardiovascular Diseases) 2019, tome 16, No. 2. https://journals.viamedica.pl/choroby_serca_i_naczyn
Medikai sutinka, jog šiandien medicinoje yra nemažai kontraversijų, į kurias vienareikšmiškų atsakymų kol kas nėra. „Pavyzdžiui, vitaminas D. Jo esą trūksta praktiškai visiems Lietuvos gyventojams. Tačiau šioje vietoje kyla klausimas, ar tai iš tikrųjų trūkumas, o gal norma mūsų gyvenamoje platumoje? Kiek man žinoma, vitamino D normos yra nustatytos pagal Viduržemio jūros regioną. Turbūt sutiksite, kad ten saulės ekspozicija, palyginti su mūsų platuma, yra kur kas ilgesnė. Todėl natūralu, kad čia gyvenantys žmonės vitamino D pasigamina daugiau.
Kaip yra kitose platumose, kur saulės gerokai mažiau, kol kas nėra apibrėžęs joks tyrimas. Todėl natūralu, kad žmonėms nuolat kyla klausimas, gerti ar negerti vitamino D? Kalbant apie vitamino D naudą, tarkim, diabeto ir glikemijos kontrolei, kol kas nėra didelių imčių tyrimų, kad jis išties ją pagerina. Taigi, tai - aktualus klausimas, deja, kol kas neturime visų atsakymų“, - sako prof. L.Valius.
Pasak mediko, šiandien kontraversiškų temų sveikatos srityje netrūksta. Kad ir tas pats rūkymas. Juk dabar dažnai girdime ir apie elektronines cigaretes, ir apie kaitinamojo tabako sistemas. Teigiama, jog jos sukelia mažesnę žalą nei įprastos cigaretės, tačiau, kaip pabrėžia profesorius, kol kas taip pat nėra plačios apimties tyrimų, kurie tai įrodytų.
„Anksčiau žmonės rūkydavo cigarus, vėliau atsirado suktinės, dar vėliau - cigaretės su angliniu filtru, dabar ateina visai kitokios technologijos. Ir šeimos gydytojas turi apie jas išmanyti. Kodėl? Nes šiandien jau neužtenka paciento tiesiog paklausti, ar rūkai? Turi klausti, ką rūkai? Kaip rodo trumpalaikiai tyrimai, skirtingų produktų poveikis taip pat skirtingas“, - sako prof. L.Valius.
Tarp kitko
• Seminaro metu, LSMU MA Intensyvios terapijos klinikos lektorė Neringa Balčiūnienė pristatė pranešimą „Pacientų stebėsena po gydymo neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje“.
• LSMU MA Kardiologijos klinikos docentė Regina Jonkaitienė pristatė pranešimą „Gydymas antikoaguliantais ir klinikinės situacijos. Kokias žinias taikysime klinikinėje praktikoje 2020?“.
• Doc. dr. Jolita Badarienė pristatė pranešimą „Kas naujo statinų kompensavime?“.
• Prof. Pranas Šerpytis kalbėjo apie „Rūkymo žalos mažinimą iš kardiologo perspektyvos“.
• Trumpoje vaizdo paskaitoje Varšuvos universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos katedros profesorius Maricn Wojnar kalbėjo apie nerimo sutrikimų diagnostiką.
• Paliesta ir itin aktuli tema, kuria, kaip pabrėžia medikai, dažnai spekuliuojama, - vitamino D svarba gydant lėtines ligas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: