Antidopingo agentūros atstovė: negalime visos kaltės suversti sportininkui

Aigustė Tavoraitė
2018-05-14
Lietuvos sporto padangę vėl supurtė skandalas. Šįkart jo centre dėl įtarimo platinus dopingo medžiagas atsidūrė sunkiaatlečių tėvu vadinamas treneris Bronislavas Vyšniauskas. Vienas jo auklėtinių Aurimas Didžbalis taip pat laukia dopingo testo B mėginio rezultatų, nulemsiančių tolesnę sportininko karjerą. Apie tai, ar šiandien įmanomas „švarus“ sportas, kalbamės su Lietuvos antidopingo agentūros atstove, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopede traumatologe Rūta Banyte (33 m.).
Antidopingo agentūros atstovė: negalime visos kaltės suversti sportininkui
„Norime matyti sportininką ant aukščiausio pjedestalo laiptelio, regėti kylančią šalies vėliavą. Ir daliai jų toks aplinkos, trenerių, kito personalų, galų gale – vadovybės spaudimas gali tapti paskata naudoti dopingą“, - sako Lietuvos antidopingo agentūros atstovė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopedė traumatologė Rūta Banytė.

Lietuva „juodajame“ dopingo sąraše užima lyderiaujančias pozicijas Europos Sąjungoje – draudžiamų medžiagų randama kas penkioliktame paimame dopingo mėginyje. Kodėl taip išsiskiriame?
- Išties šie skaičiai neatspindi realybės. Tarkime, pas vokiečius, prancūzus teigiamų dopingo testų yra daug daugiau, tik ten bendra populiacija didesnė, todėl statistika neatrodo taip baisiai. Mūsų nedaug, o sportininkų – dar mažiau. Dėl „švaraus“ sporto situacija išties pakankamai dviprasmiška. Negalėčiau tvirtinti, kad sporto pasaulis šiandien dėl gerų rezultatų naudoja daugiau draudžiamų preparatų. Tai sunku vienareikšmiškai įvertinti.
 
Galbūt tam tikrose sporto šakose – sunkiojoje atletikoje, dviračių sporte, iš dalies – lengvojoje atletikoje, plaukime – yra didesnė rizika ir pavojus, kad sportininkai vartos dopingą, kitose – jos visiškai nėra. Daug kas priklauso ir nuo federacijos požiūrio. Jei ji atlaidžiau žiūri, sportininkai pajutę laisvę gali pradėti piktnaudžiauti. Kiti, žinodami gresiančias griežtas sankcijas, vargiai ryžtųsi rizikuoti. Puikus Rusijos tenisininkės Šarapovos pavyzdys – dėl, atrodo, tokio „nekalto“ preparato kaip meldoniumas buvo diskvalifikuota dvejiems metams. Tai skaudžiai kirto ir per kišenę – sportininkė prarado 50 milijonų eurų.
 

Tikite, kad po antro mėginio tyrimo Aurimas Didžbalis bus išteisintas?
- Stebuklų būna, tačiau kol kas dar nežinau tokio atvejo, kad A mėginys paneigtų B. Gal būta išskirtinių atvejų, bet nebūkime naivūs.
 
Kas sportininkus verčia rizikuoti ne tik karjera, bet ir garbe?
- Negalime visko suversti sportininkui. Išties čia mes, visuomenė, irgi iš dalies turime prisiimti atsakomybę. Juk norime matyti sportininką ant aukščiausio pjedestalo laiptelio, regėti kylančią šalies vėliavą. Ir daliai sportininkų toks aplinkos, trenerių, kito personalo, galų gale – vadovybės spaudimas gali tapti paskata naudoti dopingą. Todėl labai svarbus sportininko psichologinis pasiruošimas.
 
Be to, kažkodėl pamirštama, kad draudžiamos šios medžiagos ne dėl to, kad sportininkai netaptų stipresni. Tai pavojinga dėl šalutinio poveikio žmogaus organizmui. Anaboliniai steroidai daro įtaką nuotaikų svyravimui, silpnėja raiščiai, dėl hormoninių pokyčių vyrams pradeda vystytis krūtys, moterims dingsta mėnesinės, atsiranda nevaisingumas. Tuo metu gali nebūti ryškių pasekmių, bet viskas atsiliepia ateityje. Yra daug pavyzdžių, kaip kultūrizmu nusprendę užsiimti paprasti žmonės vartoja draudžiamas medžiagas. O tai sukelia daug neigiamų pasekmių.
 
Šiųmetėje žiemos olimpiadoje buvote vienintelė Pabaltijo atstovė – dopingo kontrolės pareigūnė. 
- Įspūdinga buvo pamatyti, kaip vykdoma dopingo kontrolė tokio masto renginyje, įgijau patirties, naujų pažinčių. Kaip sportininkams olimpinės žaidynės yra viršūnė, tai ir mums, dopingo kontrolieriams, – aukščiausias darbo įvertinimas. Po vieną lietuvių atstovą yra buvę ir Sočio bei Londono olimpinėse žaidynėse, tačiau šiaip tai nėra dažna praktika. Čia kaip pasiseka, vyksta didelės atrankos, psichologiniai, kalbos, profesinio išmanymo testai, net kuriuos praėjus nieko negarantuojama.
 
Jūsų kasdienybė – „įvairiausio plauko“ traumatologiniai pacientai. Jau pajutote šiltojo sezono aukų antplūdį?

- Taip, jei žiemą daugiau susiduriame su slydimo pasekmės, stipinkaulio, šlaunikaulio lūžiais, pavasarį daugiau darbo turi mikrochirurgai – prasideda darbai daržuose, soduose, pabyra įvairių traumų. Dar viena jų rūšis – sportinės. Tai paprastai žmonės, kurie sportuoja tik savaitgaliais, neretai ir intensyviai, tai neišvengia Achilo sausgyslės ir kitokių traumų. Ypač skaudūs atvejai, kai susižalojama nardant nežinomose vietose.
 
Kuo jus sužavėjo ortopedijos traumatologijos specialybė?
- Medike norėjau būti nuo pat vaikystės. Rinktis ortopediją traumatologiją paskatino budėjimai skubios traumatologinės pagalbos punkte, trečiame kurse. Buvo didelė pacientų kaita, reikėjo priimti sprendimą čia ir dabar, tai sužavėjo. Toliau pradėjus domėtis pamatai, kad tai - plati specialybė, jei nenori operuoti, gali konsultuoti. Žinai, kad gyvenime tikrai galėsi save realizuoti ir pritaikyti žinias.
 
Šiandien medikai vis garsiau kalba apie jų netenkinančias darbo sąlygas. Ką apie tai manote? 

- Išties jaučiamės neišgirsti ir ne iki galo įvertinti. Labiausiai akis bado tai, kad nėra viskas iki galo nuosekliai paaiškinama visuomenei. Turiu omenyje tai, jog pateikiama, kad viskas nemokama, tik prašykite. Bet pamirštama pasakyti, kad negalime visko pilnai padengti. Todėl visokių situacijų būna – dirbdama priėmimo skyriuje susidūriau su pacientais, kurie atvažiuoja į ligoninę įsitikinę, kad gaus viską. Kai pradedi aiškinti, kad čia yra kitos pakraipos ligoninė, tokių tyrimų neatliekame, tada kyla labai daug nesusipratimų ir ginčų. Jei pacientai būtų informuoti, pasakyta, kad neturime tiek lėšų, būkite geri, prisidėkite, tai, manau, daug nesusipratimų būtų išvengta. Suprantama, atlyginimai irgi ne patys žaviausi Lietuvoje.
 
Nesvarstėte susikrauti lagaminų ir emigruoti?
- Tokių minčių buvo. Ir dabar dar jos šmėkšteli. Gal būsiu naivi entuziastė, bet manau, kad ir Lietuvoje galima gyventi. Kas bus, jei išvažiuos visi, kurie yra turi noro kažką keisti, veikti šalies labui? Ne išeitis visus palikti.

 
Dosjė
2004–2010 m. medicinos studijos Vilniaus universitete, Medicinos fakultete, įgytas medicinos magistro laipsnis.
2015 m. baigtos rezidentūros studijos (VU).
Lozanos universiteto nuotolinės studijos „Dopingas sporte“.
Dirba ortopede traumatologe Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje,  Medicinos diagnostikos  centre, yra Lietuvos antidopingo agentūros specialistė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris