„Visuomenei dar trūksta supratimo, kad skubios pagalbos skyrius nėra vieta, kur paslaugos suteikiamos greičiau – tai vieta, kur pirmiausia paslaugos teikiamos itin sunkiai sergantiems pacientams. O tik tada teikiama pagalba tiems, kurių būklė šiuo metu nekelia grėsmės gyvybei“, – sako Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytojas Audrys Kukulskis.
- Dirbote skubios pagalbos skyriuje ir per Kalėdas, ir pirmąją Naujųjų metų dieną. Ar didelės pacientų apgulties sulaukėte?
- Šventinėmis dienomis pacientų srautai buvo panašūs kaip ir savaitgaliais. Negalėdami gauti paslaugų pas šeimos gydytoją, pacientai ieško konsultacijų skubios pagalbos skyriuose. Žinoma, buvo daugiau tų, kurie atvyko dėl įvairių traumų ar dėl šventinio stalo vaišių pasekmių. Esame pasiruošę visus priimti ir esant reikalui teikti skubią pagalbą, o jei jos nereikia – nuraminti ir išleisti gydytis į namus.
- Vis girdime, jog medicininės pagalbos ir gydytojų konsultacijų laukimas skubios pagalbos skyriuje pacientams neretai prailgsta. Jūsų nuomone, kas tai lemia?
- Visų pirma tai lemia didelis pacientų skaičius, natūralu, kad jų esant daugiau tenka ir ilgiau laukti dėl ribotų resursų. Pastebime, kad yra nemaža dalis žmonių, kurie atvyksta į skubios pagalbos skyrių tikėdamiesi, kad čia greičiau gaus pageidaujamas paslaugas ar pasikonsultuos dėl jį neraminančios medicininės problemos –būtent jiems dažniausiai tenka ilgiau laukti. Užsitęsęs kosulys, kelias dienas trunkantis akių traiškanojimas ar nugaros skausmas – tai keli pavyzdžiai būklių, kurios paprastai neturi pirmumo prieš pacientus, gydomus dėl insulto, tiriamus dėl sužalojimų autoįvykiuose.
Beje, pacientai dažnai turi nepamatuotų lūkesčių: jie tikisi sužinoti galutinę diagnozę ir visą gydymo planą, čia pat girdamiesi, kad pas šeimos gydytoją niekada nėra buvę. Tarkim, žmogus, atvykęs dėl ausies sieros kamščio, tikisi, kad šis jam bus tuoj pat ir išplautas. Tuomet paprastai sakau palyginimą apie tai, kad atvykus į degalinę negalite tikėtis, kad jums išvirs cepelinų.
Trūksta supratimo, kad skubios pagalbos skyrius nėra vieta, kur paslaugos suteikiamos greičiau – tai vieta, kur pirmiausia paslaugos teikiamos itin sunkiai sergantiems pacientams. O tik tada teikiama pagalba tiems, kurių būklė šiuo metu nekelia grėsmės gyvybei. Teikiant skubią pagalbą pirmasis žingsnis yra pacientų rūšiavimas, kai specialiai apmokytas personalas įvertina žmogaus būklę ir nusprendžia, kam pagalba turi būti teikiama nedelsiant, o kas gali palaukti. Jei pacientą vargina laukimas – visada pasiūlome kreiptis iš anksto suplanuotu laiku į šeimos gydytoją.
Taip pat vienas svarbių veiksnių yra pacientų atvykimo netolygumas. Per parą paprastai būna bent du pikai, kai vienu metu jų atvyksta daugiau. Vienas pikų – vakaras. Kai pabaigę darbus ir atlikę kitas pareigas, žmonės prieš nakties poilsį atvyksta pasitikrinti. Jei tuo metu per valandą kreipsis dešimt pacientų, apžiūros gali tekti palaukti ir ilgiau. Stengiamės valdyti pacientų srautus: skyriuje piko metu gali dirbti ir aštuoni gydytojai, kai nakties metu jų lieka du.
Beje, pacientai dažnai turi nepamatuotų lūkesčių: jie tikisi sužinoti galutinę diagnozę ir visą gydymo planą, čia pat girdamiesi, kad pas šeimos gydytoją niekada nėra buvę. Tarkim, žmogus, atvykęs dėl ausies sieros kamščio, tikisi, kad šis jam bus tuoj pat ir išplautas. Tuomet paprastai sakau palyginimą apie tai, kad atvykus į degalinę negalite tikėtis, kad jums išvirs cepelinų. Mūsų turimi resursai leidžia stabilizuoti paciento būklę ir įvertinti, ar reikia neatidėliotinos pagalbos, o išsamios specialistų konsultacijos teikiamos poliklinikoje iš anksto suplanuotu laiku.
Ilgas pacientų laukimas verčia blogai jaustis ir gydytoją. Pats mokausi nejausti nerimo, kad yra žmonių, gydytojo apžiūros laukiančių dvi ar tris valandas. Nes tai skatina skubėti, neįsigilinti į paciento būklę, didina klaidų tikimybę.
- Skubiosios medicinos specializacijos gydytojai dar vadinami generalistais. Kaip pasikeitė priėmimo skyrių darbas jiems čia atsiradus?
- Lietuvoje yra tik kelios ligoninės, kuriose skubiosios medicinos gydytojai dirba kaip didžioji personalo dalis, todėl sunku būtų sakyti apibendrintai.
Viena vertus, dabar keičiasi skubios pagalbos skyrių vaidmuo, mat vis daugiau būklių siekiama identifikuoti skubios pagalbos skyriuje arba laiku pradėti tinkamą paciento gydymą prieš stacionarizuojant jį į palatą. Pavyzdžiui, vis daugiau ligoninių širdies ritmo atkūrimas atliekamas skubios pagalbos skyriuje, paciento neguldant į ligoninę, taip taupant jo laiką. Kita vertus, žmonės įpratę prie greito gyvenimo tempo, jiems sunkiau laukti suplanuoto vizito pas gydytoją. Kartais vyresnio amžiaus pacientai, atvykę dėl sudėtingų sveikatos problemų, stebisi, kiek daug iš pirmo žvilgsnio sveikų žmonių sėdi skubios pagalbos skyriaus laukiamajame...
Skubiosios medicinos gydytojai yra paruošti atliepti šiuos pokyčius. Pradedant kritinių būklių įvertinimu, procedūrų atlikimu, baigiant mažiau skubių atvejų įvertinimu ir gydymo taktikos parinkimu. Tikiu, kad ligoninėse, kur dirba skubiosios medicinos gydytojai, pacientams teikiama patikimesnė pagalba. Į juos, siekiant įvertinti visumą, žiūrima daugiadisciplininiu požiūriu. Juk kartais gydytojas specialistas įrašys išvadą „šiuo metu ūmios chirurginės ligos nėra“, o jam gali visai nerūpėti, kokia paciento skausmų priežastis. Gal tai – infarktas? Gal – gastritas? Taip pat paslaugos suteikiamos savalaikiškai. Pavyzdžiui, jeigu traumatologas atlieka operaciją, ir atvyksta traumą patyręs žmogus, šiam nereikia laukti, kol baigsis operacija – skubios medicinos gydytojas jį priims ir gydys.
Skubiosios medicinos gydytojai – idealistai. Jie pasirinko sunkesnį darbinį kelią, kad galėtų pacientą gydyti kaip visumą. O pas tokius medikus gydytis yra gera.
- Vis dažniau išgirstame apie incidentus, kai smurtaujama prieš skubią pagalbą teikiančius medikus. Kaip pavyksta pasirūpinti pacientu, kai jis priešinasi ar yra agresyvus?
- Lietuvos sveikatos sistemoje trūksta šios situacijos aktualumo supratimo, o gydytojams žinių, kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais. Jei pacientai fiziškai ar emociškai, kartais prireikia apsaugos ar policijos pareigūnų pagalbos. O esant gyvybei grėsmingoms būklėms skubiosios medicinos gydytojai yra apmokyti, kokių priemonių reikia imtis, kad suteiktų pagalbą ir tokiais atvejais.
Dosjė:
2013 – 2019 m. Medicinos studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
2019 m. – iki dabar Skubiosios medicinos gydytojas LSMUL KK suaugusių ir vaikų skubios pagalbos skyriuose.
.jpg)
Komentuoti: