Sausas kosulys – tai organizmo atsakas į kvėpavimo takų (gerklų, bronchų), nosies, krūtinplėvės, nervinių šaknelių arba tiesiog kvėpavimo centro dirginimą. Kosulio metu iš kvėpavimo takų šalinamos dulkės, teršalai. Kosulį dažnai sukelia įvairios infekcijos: virusai, bakterijos, patenkantys į kvėpavimo takus ir sukeliantys įvairias ligas. Alergija: alerginė sloga, bronchitas, bronchinė astma. Augliai: nosies, ryklės, liežuvio, tonzilių, bronchų, plaučių.
 
Vargina bet kokiame amžiuje
Sakoma, kad kosulys – tai natūralus organizmo apsauginis refleksas, kurio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos juos dirginančios medžiagos. Tai reiškia, kad kosulį dažniausiai reikia skatinti ir taip lengvinti atsikosėjimą. Tai greičiausiai dažniausias peršalimo ar kitų kvėpavimo takų ligų palydovas, kuris gali varginti bet kokio amžiaus žmones. Kosulys išeikvoja daug energijos ir neigiamai veikia paciento gyvenimo kokybę.
 
Būna dviejų rūšių
Kosulys būna dviejų rūšių: sausas, kai žmogus nieko neatsikosti. Jis gali atsirasti infekcijai patekus į kvėpavimo takus ar įkvėpus šalto oro. Drėgnas kosulys, kai atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai. Drėgno kosulio slopinti nereikia, jis gydomas vaistais, skystinančiais susikaupusius skreplius bei lengvinančiais jų atsikosėjimą.
 
Priežastys įvairios
Dažnai kostima persirgus infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis – dėl padidėjusio kvėpavimo takų reaktyvumo ir reagavimo į aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, šalto oro. Kitos priežastys: rūkymas ar per didelis krūvis balso stygoms.

---

 
Atsako specialistė:
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. Kristina Biekšienė:

- Kosulys – dažnai būna tik simptomas, o už jo slepiasi kokia nors rimtesnė problema. Tai gali būti infekcija arba svetimkūnis kvėpavimo takuose. Jei kosulys užsitęsia daugiau kaip du mėnesius, reikia kreiptis į gydytojus. Lėtinį kosulį sukelia trys pagrindinės priežastys: bronchų astma, gastroezofaginio refliukso liga, kurios metu vargina ilgalaikis rėmuo arba rinosinusitas - stiprios slogos pasekmė, kuomet dalis nosiaryklės gleivių patenka į gerklę.
Atsiradus kosuliui reikėtų pirmiausia kreiptis į gydytoją, kuris nustatytų tikrąją jo priežastį. Norint nuslopinti kosulį namuose, reikėtų drėkinti kvėpavimo takus – gerti daug įvairių arbatų, vartoti pastiles, turinčias mentolio. Dėl garinimo eterinių aliejų pagalba, reiktų būti atsargesniems, kartais tai dar labiau suaktyvina kosulį, tačiau jei esate bandę, tuomet galite naudoti eukalipto eterinį aliejų.
Rūkalius dažnai vargina rytinis kosulys. Cigarečių dūmai dirgina kvėpavimo takus, todėl žmogus ir kosti. Jei sausas kosulys labai stiprus, tai gali plyšti kraujagyslės, prasidėti šlapimo nelaikymas, galima nualpti. Literatūroje net nurodoma, kad nuo stipraus kosulio gali lūžti šonkauliai, sutrikti širdies ritmas.
Sezoniškumas taip pat turi įtakos kosuliui. Kai keičiasi oras, padidėja oro užterštumas, padaugėja žiedadulkių, todėl pavasarį paūmėja sergančiųjų astma. Žmonės ne tik dažniau kosėja, tačiau ir jaučia švokštimą plaučiuose.
Kosulys gali būti širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių ar bronchų vėžio pranašas, tad jei kosulys nepraeina, nevertėtų delsti. Kartais žmonės dažnai galvoja, kad kosulys - tik rūkymo pasekmė, o po to paaiškėja, kad problemos kur kas rimtesnės.