Konsultuoja specialistė
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, neuroklinikos „Empatija“ įkūrėja Gintarė Vaitkienė:
 
Vasarą kyla pavojus sušusti
„Pragulos – vietinis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, kuris sutrikus kraujotakai susiformuoja spaudžiamose kūno vietose. Dėl mechaninio suspaudimo audiniai apmiršta ir formuojasi pragula“, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintarė Vaitkienė. Specialistė pabrėžia, jog defektai gali susidaryti visiems sergantiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus. Didesnei rizikos grupei priklauso paralyžiuoti asmenys, kurie praradę odos jutimus, ir vyresni pacientai, kurių tolerancija skausmui yra didesnė. Dažniau nukenčia išsekę, išliesėję ligoniai, palyginti su pacientais, turinčias antsvorio. Odos būklę pablogina nuolatinis dirginimas šlapimu ir išmatomis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, gulintiems lovoje ir negalintiems apsitarnauti.
 
Pasak G.Vaitkienės, pragulų susidarymo mechanizme dalyvauja daug skirtingų veiksnių. „Pirminiai mechaniniai veiksniai, įtakojantys odos vientisumą, yra spaudimas, tempimas ir slinkimas, drėgmė, trintis. Pragulų riziką padidina išoriniai veiksniai: nepatogūs, spaudžiantys, drėgni, susiraukšlėję rūbai, patalynės nelygumai, pavyzdžiui, raukšlės, trupiniai, netaisyklingai naudojama pakėlimo technika. Vidiniai veiksniai yra baltymų stoka, anemija, karščiavimas, sumažėjęs judrumas, drėgna oda, šlapimo ir išmatų nelaikymas, raumenų nykimas, arterinio spaudimo sumažėjimas“, – atskleidžia pašnekovė.
 
Ji atkreipia dėmesį, jog vasarą išauga pragulų atsiradimo tikimybė. „Mechaninės odos ypatybės kinta reaguojant į drėgmės ir temperatūros svyravimus. Oda tampa jautresnė, padidėja spaudimo, šlyties, trinties ir pažeidimo rizika. Vasarą svarbu išvengti odos iššutimo dėl šlapimo, išmatų nelaikymo, ne laiku pakeistų sauskelnių, gausesnio prakaitavimo. Užtenka žmogų paversti, patraukti ir, pažeidus odos vientisumą, atsidaro infekcijos vartai“, – įspėja gydytoja G.Vaitkienė.
 
Pasyvumo požymiai ant kūno
„Pragulos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau tam tikros sritys yra ypač jautrios. Tai plotai, kuriuose tarp kaulo ir odos yra mažai riebalinio audinio. Svarbu žinoti, jog pacientams, kurie sėdi vėžimėlyje, pragulos susidaro kitose vietose nei lovoje gulintiems asmenims. Jautriausios yra pečių, menčių, alkūnių, kryžkaulio, šlaunikaulio gumburų, kelių, kulnų, galvos sritys, kuriose kaulėtos kūno dalys liečiasi su paviršiais“, – specialistė vardina galimas išorinių pragulų vietas. Dėl organizme esančių kateterių, zondų, stentų gali susidaryti vidinės pragulos.
 
Odos defektai formuojasi stadijomis. „Pirmoje stadijoje pažeidžiamas tik paviršius. Matomas lengvas paraudimas. Paspaudus įtartiną vietą nykščiu, spalva nepabąla (priešingai nei sveikų audinių atveju), kas rodo kraujotakos sutrikimą. Jaučiama vietinė šiluma, plotas būna minkštesnis arba kietesnis. Antroje stadijoje pažeidžiami gilesni poodiniai audiniai. Būdingi odos įtrūkimai, išopėjimas. Opa būna paviršinė, atrodo kaip nubrozdinimas ar pūslė. Trečioje stadijoje nebelieka odos, paveikiami raumenys ir matomi audinių nekrozės, infekcijos požymiai. Ketvirtoje stadijoje išopėjimas apima kaulus, sausgysles, sąnarius, o pragula atrodo kaip gili duobė“, – pasakoja G.Vaitkienė.
 
Pragulos pablogina pacientų gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, diskomfortą lemia kvapas, skausmas, tvarstymas, taip pat apsunkina slaugą ir padidina komplikacijų riziką. Pasak gydytojos, pirmos ir antros stadijos pragulos gydomos pakankamai nesudėtingai. Esant trečiai ir ketvirtai stadijai neretai prireikia chirurginio įsikišimo arba ilgalaikio ir sudėtingo gydymo.
 
Atsarga gėdos nedaro
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja teigia, jog svarbiausias ginklas prieš pragulas yra prevencija. Tai – komandinis darbas, į kurį įtraukiamas medicinos personalas, artimieji ir pats pacientas. „Svarbu reguliariai keisti kūno padėtį ir taip sumažinti spaudimo jėgą į jautrius taškus. Ligonis skatinamas savarankiškai judėti, kiek leidžia galimybės. Vienas pagrindinių profilaktikos veiksnių – pritaikyta lova ar vėžimėlis, – akcentuoja G.Vaitkienė. – Praverčia įvairios priemonės nuo pragulų: čiužiniai, voleliai, pasėstai į vėžimėlį, specialios pagalvėlės, dedamos ties jautriausiomis vietomis.“
 
Gydytoja pastebi, jog neretai ligoniai sodinami į vėžimėlį tiesiai ant pagrindo, nenaudojant jokio papildomo paminkštinimo. „Būtina patiesti specialų pasėstą arba bent 8 cm porolono sluoksnį. Paprasta pagalvėlė neatstoja antipragulinių priemonių. Ant jos galima sėdėti penkiolika minučių, bet jokiu būdu ne valandą ir ilgiau“, – sako specialistė.
 
Odos priežiūros tikslas – palaikyti švarą, apsaugoti nuo per didelio išsausėjimo ir sudirginimo. „Vasaros laiku reikėtų dažniau prausti. Vanduo ir muilas yra patys reikalingiausi dalykai slaugant ligonį. Sklando klaidinga nuomonė, jog jei yra pragula ar žaizda, žmogaus negalima prausti. Tai yra mitas. Visada galima plauti pragulą tekančiu vandeniu, tik vėliau reikia ją sutvarkyti. Jei oda yra per sausa, rekomenduojama naudoti drėkinamuosius kremus, skirtus slaugai“, – pataria gydytoja. Palaikant tinkamą drėgmės lygį oda tampa glotni, elastinga, sustiprėja apsauginės funkcijos.

---

 
Verta žinoti
„Šiltuoju metų laiku ypač svarbu užtikrinti, kad kambario temperatūra būtų optimali – nei per šilta, nei per šalta. Naudinga nurengti ligonį, atidengti odą, kad vyktų garavimas. Per karščius rekomenduojama atsisakyti pūkinių antklodžių ir užkloti tik medvilniniu patalynės užvalkalu. Tekstilė turi būti natūrali, laidi orui ir drėgmei, – sako G.Vaitkienė. – Vyresnio amžiaus žmonių termoreguliacija yra sutrikusi, todėl organizmas negali prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Jei kūno paviršius yra drėgnas, prakaituotas, vadinasi, naudojami netinkami drabužiai ar patalynė, kambaryje tvyro per aukšta temperatūra.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!