Susitiko ligonių kasos patalpose
 
Sveikatos politikos formuotojai aktyviai braižo naują paslaugų teikimo tvarką. Pyragą praėjusią savaitę prie vieno stalo riekti susirinko didieji sveikatos sistemos dalyviai: sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis su komanda, VLK direktorius Gytis Bendorius, didžiųjų viešųjų gydymo įstaigų ir privačių įstaigų vadovai, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai. Svarstyta, kaip viešajam ir privačiam sektoriui surasti bendrą konsensusą ir bendradarbiauti. Pastarasis klausimas išjudintas tuomet, kai VLK vadovas paskelbė, jog naujoje paslaugų apmokėjimo tvarkoje bus du skirtingi prioritetų sąrašai. Tuomet privačių įstaigų poziciją ginti suskubo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, išrūpinęs pastarąjį susitikimą.
 
Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nėra iki galo persikėlusi į naujas patalpas Lvivo gatvėje, susitikimas organizuotas per žingsnį nutolusioje Valstybinės ligonių kasos buveinėje.
 
Iš didžiųjų sostinės gydymo įstaigų Santaros klinikų vadovo prof. Tomo Jovaišos darbiniame susitikime nebuvo. Pastarajam atstovavo Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. „Lietuvos sveikatos“ žiniomis, viešųjų įstaigų flangui taip pat atstovavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė dr. Jelena Kutkauskienė bei LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
 

„Buvo aptarti iš abiejų pusių ateinantys interesai, kaip bus pasirašomos sutartys. Privatus sektorius tiesiog norėjo pasitikrinti pozicijas. Greičiausiai pasilieka galioti tas pats modelis, kuris buvo sutartas. Pasikeitus valdžios atstovams, susitarimo dvasią reikia atnaujinti, kas susitikimo metu ir buvo atlikta. Aptartas ir privatus draudimas“, – susitikimo užkulisius praskleidė Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas.

 
RVUL direktorė J.Kutkauskienė komentuoti, kokius lūkesčius išsakė ministrui, atsisakė. „Neturiu ką čia komentuoti. Nelabai norėčiau komentuoti iš viso. Jei ministras priėmė domėn mano nuomonę, tai ją ištransliuos“, – atstumo laikėsi įstaigos vadovė, nenorėjusi nė patvirtinti fakto, jog ji dalyvavusi pastarajame susitikime. Kaip vėliau su „Lietuvos sveikata“ pasidalino susitikimo dalyviai, labiausiai ji jaudinosi dėl traumatologinių paslaugų.
 
Tai, kad viešojo sektoriaus atstovų komentarai taupūs, anot V.Pečeliūno, – nieko nuostabaus. Mat pastarieji yra reguliuojami ir turi atsiskaityti prieš dalininkus. O privataus sektoriaus atstovai, jo įsitikinimu, gali laisvai ginti savo interesus.
 
Derėjosi dėl prioritetų sąrašo
 
Kitoje barikadų pusėje – Lietuvos verslo konfederacijos atstovai, privačių klinikų tinklo „Meliva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis, „Northway Lietuva“ generalinė direktorė Diana Bumelytė bei „Affidea Lietuva“ vadovas Vitalijus Orlovas.
 
„Normalu, kad kiekvienas nori atstovauti savo įstaigos interesui, bet mums reikėtų pirmiausiai žiūrėti į pacientų interesą – kad kritinės paslaugos jam būtų suteikiamos savalaikiai. Nutrūkęs raištis, dėl kurio negali paeiti jaunas žmogus, manau, yra kritinė būklė. Jaunas darbingo amžiaus žmogus valstybei gali mokėti pakankamai didelius mokesčius, tad jis nori grįžti tiek į aktyvų gyvenimą, tiek į darbo rinką, būti mokesčių mokėtojas, aktyvus visuomenės dalyvis. Jis turi teisę gauti paslaugą, nelaukdamas šešių ar aštuonių mėnesių. Turėtume fokusuotis į pacientų poreikius, laukimo eiles, paslaugas, kurios turi neabejotiną naudą, įrodytą daugelio šalių praktikomis. Kada yra trumpinamos hospitalizacijos, pereinama į dienos chirurgiją, kad paslaugos būtų suteikiamos greičiau, kad jis greičiau gautų reabilitaciją, greičiau grįžtų į sociumą. Toks ir yra socialinio draudimo – bendro solidarumo – principas“, – siekį reikšmingai dalyvauti sveikatos apsaugos sistemoje demonstravo V.Orlovas.
 
Pasak jo, daug metų privačios gydymo įstaigos buvo ramstis, tad jos ir toliau galėtų juo išlikti tam tikrose prioritetinėse paslaugose, tokiose kaip dienos chirurgija, kelio transplantacijos, vaisingumo gydymas, akių ligų gydymas.
 
„Visi sutinkame, kad perteklinis tokių paslaugų kaip dienos chirurgijos, akių vokų, tonzilių, akmenligių, kraujagyslių operacijų teikimas turėtų būti reglamentuojamas ir kontroliuojamas aiškiau – ir turi būti šios paslaugos išimtos iš prioritetų sąrašo, nes jų vartojimo vidurkis yra didelis. Bet yra ypač daug reikalingų paslaugų, kurios žmogui leidžia sugrįžti į socialinį gyvenimą“, – kas buvo aptarta susitikime, plačiau pasakojo V.Orlovas. Pasak jo, pastarąsias idėjas palaikė ir ministras.
 

„Manau, šis ministras supranta, kad reikia gelbėti pacientus, o ne gydymo įstaigas. Pastarasis naratyvas ypač svarbus, kadangi eliminuoja diskusijas, kam atiteks daugiau teikti paslaugų – jų daugiau atitekti turėtų pacientams. Labai protinga išnaudoti privačių gydymo įstaigų infrastruktūrą, kad pasiektume geresnių, ekonomiškai naudingų rezultatų. Stacionarinės paslaugos yra brangesnės kartais“, – po minėto susitikimo komentavo „Affidea Lietuva“ vadovas Vitalijus Orlovas.

 
Pašnekovas pažymi, jog privačiam verslui svarbiausia nuoseklumas. Atbulinės tvarkos, nuolatinis jų kaitaliojimas sveikatos apsaugos sistemą išbalansuoja ypač skaudžiai.
 
„Ne turgelyje bandelėmis prekiaujame, kad galėtume operatyviai persikraustyti. Tai didelės investicijos į infrastruktūrą, specialistų mokymus, o svarbiausia – už to pirmiausiai stovi žmonės, medicininis personalas. Vairo sukaliojimas į kairę, paskui į dešinę išbalansuoja sistemą. O sistema kaip niekur kitur turi būti stabili. Ji negali žongliruoti pacientų sveikata“, – sektoriaus jautrumą akcentuoja pašnekovas.
 
Pinigų dalinti dar negali
 
Savo ruožtu finansus skirstančiose institucijose – karšta. Nors VLK direktoriaus pavaduotojos Tatjanos Golubajevos pastarajame susitikime nebuvo, ji atskleidė daugiau detalių apie iki metų galo su gydymo įstaigomis kitiems metams ketinamas pasirašyti sutartis pagal naujai kuriamą tvarką.
 
„Lietuvos sveikata“ primena, kad gydymo įstaigoms VLK vadovo G.Bendoriaus pažadėta, jog sutartys kitiems metams su jais bus pasirašomos dar iki šių metų galo. Mat pastaruoju metu jos būdavo pasirašinėjamos kone įpusėjus einamiesiems metams, kas gydymo įstaigų veiklą ir planus pakabindavo ore.
 
„Privačioms įstaigoms sutartys bus skaičiuojamos pagal 2025 metų faktiškai apmokėtas paslaugas minus šeši procentai, o viešosioms negalime nieko pažadėti, nes neturime biudžeto. Net neturime projekto, todėl ir pinigų dar dalinti negalime“, – apie šiandienos situaciją aiškina T.Golubajeva.
Anot jos, šiuo metu vyksta derybos su Finansų ministerija.
 

„Dabar yra tas karštasis laikotarpis. Greičiausiai spalio pradžioje ar net kitą savaitę bus koks nors aiškumas dėl biudžeto dydžio. Realiai kalbama apie du variantus: vienas – apie tą patį projektą, kuris buvo iki įstatymo pakeitimo, kur yra didėjimas mažesnis, ir kitas, kai pakeistas įstatymas, kuris numato didesnę valstybės įmoką už valstybės lėšomis draudžiamuosius asmenis. Ten papildomai, pagal mūsų skaičiavimus, turėtų ateiti 172 milijonai eurų – tad skirtumas ženklus. Priklausomai nuo to, kuris biudžeto variantas bus naudojamas, pagal tai ir bus dėliojamas išlaidų biudžetas. Turime pesimistinį ir optimistinį variantą“, – sako VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

 
Pasak pašnekovės, gydymo įstaigoms aiškumo suteikia bazinių paslaugų apmokėjimų planas. Jos tikinimu, pastarieji sprendimai jau nutarti galutinai, tik yra tikslinamas šio apmokėjimo sumos dydis.
 
„Didesnį ar mažesnį aiškumą įstaigos turės lapkričio pabaigoje“, – datą, iki kada gydymo įstaigose bus palaikoma įtampa, nurodo VLK atstovė.
 
T.Golubajeva primena, kad į apmatų dėliojimą, kaip bus planuojamos sutartinės sumos, yra įtraukiamos ir pačios gydymo įstaigos. Pasiūlymus jos gali teikti iki spalio 8 dienos. Tiesa, juos gali teikti ir tiesiogiai kreipiantis į VLK. T.Golubajevos tikinimu, kol kas kreipimusi ligonių kasa negavo.
 
„Tam ir yra derinimas su visuomene. Vadovai gali pateikti savo pasiūlymus, vertinimus, klausimus. Susitikimų tikrai nevengiame“, – geranorišką bendradarbiavimą demonstravo VLK atstovė.
 
Paklausta, ar jau buvo šiuo klausimu susitikusi su bent vienu kontrahentu, ji tikina, jog kol kas asmeniškai dėl to niekas nesikreipia.
 
„Visada norime turėti daugiau pinigų, visiems dalinti tiek, kiek reikia. Ir mes norime būti geri. Bet, deja, resursus turime ribotus. Tad klausimas, kaip juos geriausiai paskirstyti. Jei sumokėsi viską, kiek jie tų paslaugų prigamina, o kiti laikosi numatytų planų, vadinasi, tie kurie laikosi, gali netekti dalies pajamų. Turime surasti protingą balansą, kad įstaiga nemiegotų, tai yra teiktų paslaugas, bet ir būtų sąžininga visos sistemos atžvilgiu – netemptų finansų tik į savo pusę. Jei bus patvirtintas mažesnis biudžetas, gydymo įstaigoms bus sunkiau“, – auklėjo įstaigų vadovus VLK atstovė.
 
Anot jos, kamuolys dėl didesnių finansinių galimybių gydymo įstaigoms – Finansų ministerijos rankose. 

---

 
Komentaras

 
T.Valys: iš vienų atimam, kitiems atiduodam
 
Finansų ministras Taurimas Valys „Lietuvos sveikatai“ teigia, kad ministerijai taip pat šiuo metu ypač karštas laikas – šią ir ateinančią savaitę vyksta intensyvios derybos tarp visų ministerijų, ypač su Sveikatos apsaugos ministerija.
 
„Šlifuojam, derinam pasiūlymus. Iš vienų atimam, kitiems atiduodam. Galutinis biudžetas dar tikrai nėra nuspręstas. Dar neišskirstėme, kam kiek duosime“, – darbinius užkulisius atskleidžia T.Valys.
 
Ministras aiškina, kad derybų procesas turi daug dedamųjų. Šią savaitę Finansų ministerija tikisi turėti galimybę biudžete padidinti diskrecines pajamas. Rengiamas įstatymo projektas, leidžiantis turėti galimybę laisviau disponuoti lėšomis.
 
„Jeigu su koalicijos ir kitais partneriais suderinti nepavyks, mums bus apribota galimybė papildomai finansuoti, dėl ko deramės“, – detalizuoja ministras.
 
O dėl PSDF rezervo panaudojimo Finansų ministerija, panašu, plaukų pasileisti neleis. „Esame už tai, kad jis būtų naudojamas atsakingai. Akivaizdu, kad jis turi būti naudojamas tik išimtinais, kriziniais, atvejais. Bet, jei bus poreikis, jei nematysime kitų alternatyvų, yra galimybė jį panaudoti“, – krislą vilties gydymo įstaigoms palieka T.Valys.
 
Kalbant tiek apie privačias, tiek apie viešąsias įstaigas, tai kas buvo įšaldyta, klausimas į priekį, anot finansų ministro, nepasistūmėjo. Tai vis dar liko derybų objektas.
Ant darbo stalo – ir viršsutartinių paslaugų lemtis.
 
„Mums kelia abejonių papildomos išlaidos dėl viršsutartinių paslaugų. Mums reikia apsispręsti, kiek jų norime finansuoti. Dėl jų vyksta derybos. Vienas iš galimų sprendimų yra. Kovido metu buvo atsisakyta Valstybinės ligonių kasos audito, kuris didžiąja dalimi išspręsdavo mūsų tam tikras abejones, tad įvedus papildomą auditą, galbūt pavyktų šį procesą padaryti skaidresnį ir efektyvesnį. Šios dienos, pastaroji savaitė yra skirta deryboms“, – pabrėžia ministras.
 
Jis informuoja, kad biudžeto pateikimas numatytas spalio 14-16 dienomis. Tuomet bus aiškūs kontūrai ir dėl finansavimo sveikatos apsaugai.
 
„Deja, visi laimingi nebus. Labai daug kas priklausys, pavyks mums diskrecines pajamas į kitų metų biudžetą įtraukti ar ne. Jei taip – atsiras daugiau erdvės papildomam finansavimui, jei ne – nuotaikos bus liūdnesnės“, – sako T.Valys.
 
Paklausus apie 172 milijonų eurų galimą įsisavinimą sveikatos sektoriuje, pašnekovas sako, kad dėl to aišku bus tik pasibaigus deryboms.