Apie Seimo viešbutį A.Busila iki atsikraustydamas į jį buvo girdėjęs visko.
„Seimo viešbučio butuose apsisioti foteliai, sienomis laipioja tarakonai“, – ką girdėjęs, pasakojo jis. Tiesa, savo akimis tarakonų nepamatė. Tačiau pirmasis įspūdis nebuvo toks, kad norėtųsi kraustytis čia su visais gyvenimo daiktais.
 
Vieno kambario butą ketvirtajame Seimo viešbučio aukšte A.Busila gavo burtų keliu.
 
„Kai pirmą kartą čia atėjau, pamaniau, kad nusikėliau į 1995-uosius. Na, kaip nors pragyvensiu, pamaniau“, – prisimena jis. Pragyventi, žinoma, galima. Bet netrukus A.Busila nusprendė pasižvalgyti, kaip gyvena kaimynai. „Apsilankiau pas vieną kaimyną, pas kitą – žiūriu, pas juos gerokai geriau!“ – pasakoja „Lietuvos sveikatos“ žurnalistus į butą įsileidęs parlamentaras.

Norėjo tik dušo kabinos
 
Pirmiausia parlamentaras vonios kambaryje paprašė įrengti dušą: „Vonioje dar koją nusisukčiau. O ir mirkti joje nesu mėgėjas.“
 
Seimo kanceliarija prašymą išgirdo. O jeigu jau remontuoti, tai remontuoti. Tad po vasaros atostogų grįžusio parlamentaro laukė šis tas ir daugiau: naujos durys, atšviežinta sienų spalva.
 
Dabar 44 kvadratinių metrų vieno kambario butas atrodo kitaip. Apžiūrėjus jį atidžiau, netrukus tampa aišku: remontas pakeitė sienas ir duris, bet… ne patį gyvenimo būdą.
 
Vienas puodelis, vienas šaukštelis
 
Belangėje virtuvėje – vienas puodelis. Vienas ir šaukštelis. Tad spintelėje aptiktos tirpios kavos svečiui A.Busila nepasiūlo. Kavą jis čia geria retai. Anot šeimininko, braškių skonio arbatos ir kavos pakelis spintelėje stovi jau antrus metus.
 
Virtuvė išduoda, kad kulinariniai eksperimentai nėra A.Busilos gyvenimo kryptis. Šaldytuve – tik pasikorusi pelė. Pasirodo jis nė neįjungtas. Orkaitėje tebeguli instrukcija.


 
„Pats negaminu. Nemėgstu. O ir šeimininkės nėra. Žinote, kaip su tomis šeimininkėmis – tai nagas nulūš, tai lakas atsilups...“, – juokauja vyras.
 
Pavalgyti naminio maisto A.Busila kiekvieną trečiadienį važiuoja pas Vilniuje gyvenantį brolį. Su jo šeima parlamentaras sako palaikantis artimą ryšį. Ypač su ketverių metų dukterėčia Patricija.
 
„Bet savi vaikai jau nepamaišytų...“ – sako 43-ejų vyras. Keturias dienas per savaitę sostinės centre gyvenantis parlamentaras, leidžiame sau manyti, yra vienišas.
 
Vienas dantų šepetėlis
 
Žurnalistai nebūtų žurnalistais, jei apsiribotų virtuve. Vonioje – liūdi vienas dantų šepetėlis.
 
„Viengungis?“ – klausiame. Busila šypsosi. Atsakymas – ant vonios lentynėlės. Užuominų, kad šiuose namuose būta moters, lyg ir nėra. Dvigulėje lovoje – pagalvė viena, o spintoje – tobula tvarka. Tiesa, ją palaikyti sudėtinga nėra, kai čia kabo vos vieni marškiniai. Kitus seimūnas sako į sostinę atsiveža keturioms dienoms – jau išlygintus ir paruoštus. Mat skalbimo mašinos jo bute Seimo viešbutyje taip pat nėra.
 
Užtat ant palangės – du dulkių siurbliai. „Kai turi kelis namų ūkius, tenka dvigubai ir tvarkytis“, – sako jis šiai užduočiai iš buto Panevėžyje atsivežantis kibirus ir šluostes. Ir, reikia pripažinti, kampuose dulkių nė kvapo.
 


Vilniuje – darbas, Panevėžyje – gyvenimas
 
A.Busila sako, kad jeigu reikėtų rinktis, kur kurti šeimyną, tai būtų Panevėžys. „Ten gerokai ramiau“, – paaiškina jis. Būdamas ramaus būdo, jis sako mėgstantis mažesnio miesto infrastruktūrą. Patinka ir Druskininkų gydyklos – ypač ne sezono metu, kai nėra žmonių šurmulio.
 
Sostinės centre kavinių ir restoranų netrūksta, tačiau A.Busila ištikimas lieka tiems patiems pamėgtiems taškams: Seimo kavinei, kinų restoranui palei Seimo langus ir šalia esančiai vietinei kavinei, jau beveik legendinei tarp parlamentarų.
 
O labiausiai pasilepinti jis mėgsta mamos virtuvėje Panevėžyje.
„Ką mama pagamina – viskas skanu“ – sako seimūnas. Tampa aišku, kodėl šaldytuvas Vilniuje gali ramiai būti išjungtas.
 
Baliavoti – ne pagal grafiką
 
Vilniuje A.Busilos gyvenimo ritmas griežtas. „Darbas Seime – atsakingas. Negali vakare baliavoti, kai ryte anksti keltis, – sako jis ir priduria, kad darbui reikia pasiruošti kruopščiai, peržiūrėti dokumentus. – Žinoma, jei ateini į Seimą vien mygtukų paspaudyti, baliavoti gali. Tada nerūpi ir, koks tavo darbinis lygis, ar skauda galva.“
 
Pats miegoti stengiasi eiti vienuoliktą vakaro. Jeigu Seime reikia būti nuo devintos, keliasi septintą. „Turiu dvi valandas savimi pasigrožėti“, – šmaikštauja.
 
Matyt, tiek ir užtenka: dušui, skutimuisi, kvepalams ir mintims apie tai, kas šiandien laukia Seime.