Nors įprasta manyti, jog reumatinės ligos vargina tik senyvo amžiaus žmones, pasirodo, šis susirgimas gali užklupti vos kelių mėnesių mažylį.
Daugiausiai artritais serga ikimokyklinukai, dažniau – mergaitės. Štai dabar pagrindiniai pacientai skyriuje – ketverių penkerių metų amžiaus mergaitės.
Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.
Dažniau serga mergaitės
„Retas kuris pagalvotų, kad kelių mėnesių amžiaus vaikui gali sutinti sąnariai. Tačiau dažniausiai vaikus varginantis jaunatvinis idiopatinis artritas gali būti diagnozuojamas ir šešių ar net trijų mėnesių amžiaus kūdikiui“, – pastebėjo
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos skyriaus vedėja vaikų ligų gydytoja dr. Skirmantė Rusonienė.
Jaunatvinis idiopatinis artritas – autoimuninė genetinė liga, tačiau įtakos jai prasidėti turi ir kiti įvairūs aplinkos veiksniai – infekcija, stresas, peršalimas, trauma.
Specialistė pasakojo, kad esama net septynių idiopatinio artrito formų ir kiekviena jų pasireiškia skirtingame amžiuje, todėl sunku būtų įvardinti amžiaus vidurkį, kada paprastai atsiranda pirmieji ligos požymiai.
„Daugiausiai artritais serga ikimokyklinukai, dažniau – mergaitės. Štai dabar pagrindiniai pacientai skyriuje – ketverių penkerių metų amžiaus mergaitės“, – pastebėjo S.Rusonienė.
Kūno sustingimas – pirmas požymas
Visgi reumatinės vaikų ligos nėra dažnos – užklumpa vieną vaiką iš tūkstančio. Todėl norint įtarti ir laiku diagnozuoti ligą prireikia ne tik medikų, bet ir pačių tėvelių budrumo.
„Sąnarių skausmas – toli gražu nėra pagrindinis ligos simptomas. Kai jau pastebimi sutinę sąnariai ir kreipiamasi į gydytoją, liga būna progresavusi. Juo labiau maži vaikai nemoka pasiskųsti, jog jiems skauda. Šiaip jaunatvinis idiopatinis artritas vystosi palaipsniui, prie pojūčių yra priprantama, vaikas tiesiog tampa mažiau judrus, lėtesnis, nebenori žaisti, bėgioti, nori būti nešiojamas ant rankų“, – aiškino S.Rusonienė.
Taip pat tėveliams labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip vaikas išmiega naktį. „Reumatinės ligos yra rytinės. Pavyzdžiui, mamos pasakoja, kad vaikas 3–4 val. nakties pradeda verkti ir tik per pietus nurimsta. Be to, reikia stebėti, kaip vaikas keliasi į mokyklą, darželį. Rytinis sustingimas – pirmas ligos požymis. Sergančiam vaikui gali prireikti net valandos laiko išjudėti“, – kalbėjo gydytoja.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip mokykloje vaikui sekasi išsėdėti pamoką, ar vėliau jo judesiai netampa sukaustyti. „Mamos dažnai, kol vaikas nebuvo pradėtas gydyti, net nepastebėdavo, jog jų atžala daugiau sėdėdavo, knygutę vartydavo nei aktyviai žaisdavo su kitais vaikais“, – aiškino medikė.
Pasitelkia biologinę terapiją
Specialistė pabrėžė, jog ligą labai svarbu nustatyti laiku. „Ilgai negydant imasi formuotis kontraktūros, jas galima išmankštinti ir panaikinti, bet tam reikia įdėti labai daug jėgų, ilgų reabilitacijos, fizioterapijos procedūrų“, – sakė S.Rusonienė.
Anksčiau reumatoidinės ligos buvo vienos labiausiai invalidizuojančių, tokie vaikai pilnametystės sulaukdavo invalido vežimėlyje.
„Šiandien turime daugiau galimybių padėti sergantiesiems. Laiku pradėjus gydyti vaiką virš 70 proc. atvejų pasiekiama remisija. Aišku, vaiką toliau stebėti būtina, ši liga yra visam gyvenimui“, – kalbėjo gydytoja.
Šiandien reumatinių ligų gydymui pasitelkiamas pažangus puikių rezultatų duodantis metodas – biologinė terapija. Jos metu naudojami natūralūs vaistai, specialiai sukurti naikinti ligą provokuojančius baltymines medžiagas, imuninės sistemos hormonus – citokinus.
„Be abejo, taikome kompleksinį gydymą – įtraukiama ir fizioterapija, kiti metodai. Labai svarbi yra psichosocialinė pagalba, šeimos palaikymas“, – pridūrė S.Rusonienė.
Verta žinoti
Labai stiprus skausmas užklumpa susirgus ūmiu artritu. Tuomet į medikus reikia kreiptis tą pačią dieną, skubiai gydyti antibiotikais.
Viena sunkiausių ligos formų – sisteminis artritas, dažniausiai varginantis vyresnius vaikus – paauglius. Tuomet karščiuojama ilgiau nei dvi savaites, padidėja limfmazgiai, atsiranda bėrimas, pažeidžiami kiti vidaus organai – kepenys, blužnis.
Tokiais atvejais ne visada lengvai randama susirgimo priežastis.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: