Galite spausti dirbtinę šypsena, tačiau jūsų telefonas žino tiesą. Depresija nuo šiol gali būti aptikta kasdien naudojamu išmaniuoju telefonu. Tiesiog stebimi duomenys, kiek laiko ir kur būdami naudojate įrenginį, praėjusį trečiadienį pranešė Šiaurės vakarų universiteto (JAV) ekspertai.
Atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad vidutinė dienos depresija sergančių asmenų naudojimosi mobiliuoju telefonu trukmė buvo apie 68 minutės, o nesergančiųjų – vos 17 minučių.
Patikimesnis nei klausimynas
Kuo daugiau laiko praleidžiate naudodami telefoną, tuo labiau tikėtina, kad jums – depresija. Atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad vidutinė dienos depresija sergančių asmenų naudojimosi mobiliuoju telefonu trukmė buvo apie 68 minutės, o nesergančiųjų – vos 17 minučių.
Depresija sergantys žmonės, tyrimo duomenimis, taip pat dažniau laiką praleidžia tose pačiose keliose vietose, neturi dienos režimo, pavyzdžiui, į darbą išeina vis kitu laiku.
Taigi, remiantis telefono jutiklio duomenimis, Šiaurės vakarų universiteto mokslininkai galėtų nustatyti žmogui depresijos simptomus 87 procentų tikslumu.
„Genialu tai, kad mes galime aptikti, ar asmeniui būdingi depresijos simptomai, net jų sunkumą, nevykdydami asmens apklausos“, - laimėjimais džiaugiasi vyresnysis tyrėjas Davidas Mohras. - Mes dabar turime objektyvią pacientų elgsenos tyrimo priemonę ir depresiją galime aptikti pasyviai. Telefonai gali pateikti duomenis nepastebimai, be didelių paciento pastangų.“
Įdomu ir tai, kad toks tyrimo būdas pasirodė esąs patikimesni už klausimyną, kuriame jausmus reikia įvertinti dešimtbalėje skalėje. „Pacientų atsakymai gali būti įsiminti ir ne visuomet patikimi“, – mano dr. Shoronas Saebas, mokslininkas, projektuojantis kompiuterines programas profilaktinės medicinos tikslais.
Naudos prevencijai
Dr. S.Saebas dvi savaites sekė 28 asmenis: 20 moterų ir aštuonis vyrus, kurių amžiaus vidurkis – 29 metai. Pusė jų depresija nesirgo, kita pusė pasižymėjo nuo lengvos iki sunkios formos depresija. Išmanieji telefonai kas penkias minutes fiksuodavo tiriamųjų buvimo vietą.
Tam, kad būtų nustatytas ryšys tarp naudojimosi telefonu, geografinės padėties ir depresijos, tiriamieji prieš tai atliko didelės apimties standartizuotą depresijos nustatymo testą. Jame užduodami klausimai, susiję su depresijos simptomais, tokiais kaip liūdesys, malonumo jausmo praradimas, beviltiškumo jausmas, sutrikęs miegas ir apetitas, trikdžiai bandant sukoncentruoti dėmesį.
Tuomet dr. S.Saebas iš tiriamųjų naudojimosi telefonu ir buvimo vietos sukūrė algoritmus ir juos palygino su standartinio testo rezultatais.
Tyrimui pasisekus, kilo mintis, kad tokią metodiką galima pritaikyti žmonėms, turintiems polinkį sirgti depresija. Specialistai galėtų juos stebėti ir įsikišti, kol nevėlu.
Kitas tyrėjų žingsnis – sužinoti, ar lankymasis įvairesnėse vietose ir retesnis naudojimasis mobiliuoju telefonu gali prisidėti mažinant depresijos simptomus.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: