Dūstate namų ruošoje? Metas sustoti

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-05-31
Vienas išsamiausių tarptautinių tyrimų apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad, norint juose jaustis gerai, svarbi kontrolė. Deja, kas ketvirtam Lietuvos gyventojui tai padaryti trukdo, rodos, niekada nesibaigiantys ruošos darbai. Ekspertai dalinasi praktiškais patarimais, kaip rasti pusiausvyrą tarp darbų, kuriuos namuose būtina nudirbti, ir kokybiško atokvėpio.
Dūstate namų ruošoje? Metas sustoti
Kasmetinio tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, maždaug trečdaliui Lietuvos gyventojų galimybė atsipalaiduoti ir švarūs bei tvarkingi namai yra vieni svarbiausių psichologinės gerovės veiksnių. Aplinka daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai, o emocinė būsena – išorei, kurioje gyvename.

Rasti balansą
 
Kasmetinio tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, maždaug trečdaliui Lietuvos gyventojų galimybė atsipalaiduoti ir švarūs bei tvarkingi namai yra vieni svarbiausių psichologinės gerovės veiksnių. Aplinka daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai, o emocinė būsena – išorei, kurioje gyvename.
 

Psichologas Paulius Rakštikas aiškina, kad tvarkingi namai leidžia mums pajusti kontrolę, o tai kasdienybėje, kupinoje skubėjimo ir užduočių, itin svarbu: jausmas, jog viskas kontroliuojama, padeda nurimti. Kita vertus, jis netiki, kad susidoroti su visais namų ruošos darbais – lengva užduotis, todėl, užuot bandžius pasiekti absoliučią kontrolę, skatina ieškoti sveikos pusiausvyros.

 
„Geriausia, kai svarstyklės nenukrypsta tik į vieną pusę ir mes namie skiriame laiko tiek buities darbams, tiek pomėgiams ir net patinginiavimui. Niekam nepatinka jausmas, kai esame verčiami ką nors daryti – tai dažnai patiriame ir dėl tvarkos, reikliai norime to iš kitų ir savęs. Kartais net tvarkingi namai netenkina tiek, kiek norėtųsi, jei jaučiame apmaudą, kad didžiąją savaitgalio dalį paskyrėme tik tam. Tai vyksta su bet kuria gyvenimo sritimi, jei ją sureikšminame, todėl paprasčiausias būdas to išvengti – apriboti laiką, kurį skirsime buičiai“, – pataria psichologas.

 
Gelbsti namų ruošos grafikas
 
Didžiausia problema, pasak P.Rakštiko, ta, kad dažnai susiplanuojame norimus atlikti darbus, bet ne laiką, kurį skirsime jiems atlikti. Buities darbai namuose dažnai gali užtrukti ilgiau, nei norėtume. „Štai ploviau grindis, bet pastebėjau, kad orkaitės stiklas nešvarus, o valant jį kilo mintis ir vidų išvalyti... Tokia seka kartais gali būti be pabaigos, todėl padėsime sau brėždami ribą, kiek laiko ar iki kurios valandos suksimės namuose. Neužbaigę visų darbų, juos galime nukelti kitam kartui, pasakydami sau, kad šiandien padarėme pakankamai ir laikas imtis kitų, širdžiai mielų veiklų. Tvarka mums padeda, bet kažin, ar tai yra vienintelis gyvenimo tikslas“, – pataria psichologas.
 
Jo teigimu, laikas, kurį skiriame poilsiui ir nieko neveikimui, taip pat yra tvarkymasis – tik jis vyksta mūsų galvose. Galima planuoti ne tik namų tvarkymo, bet ir atsipalaidavimo laiką, kuris psichologine prasme itin artimas daiktų dėliojimui į vietas. Specialistas priduria, kad atokvėpis, laikas sau, savęs pagyrimas – visa tai yra būtini elementai po pastangų reikalaujančios veiklos. Taip palaikome vidinę pusiausvyrą ir emocinę sveikatą.
 
Kad netektų viso savaitgalio praleisti tvarkantis ir dar liktų laiko poilsiui bei kitoms širdžiai mieloms veikloms, kurios svarbios mūsų psichologinei gerovei, namų ruošos darbus ekspertai rekomenduoja išdalinti kelioms savaitės dienoms. „Pavyzdžiui, po pusvalandį kiekvieną pirmadienį skirkite grindims siurbti, antradieniais šveiskite vonios kambarį, trečiadieniais tvarkykite virtuvę ir t.t. Tuomet, užuot plušę visą savaitgalį, kasdien turėsite dirbti vos pusvalandį“, – pataria interjero dizainerė Morta Bučinskienė.
 
Ji taip pat priduria, kad mažesnius namų ruošos darbus geriau atlikti iš karto, kad rūpesčiai nesiakumuliuotų. Pavyzdžiui, baigus ruošti maistą, nederėtų atidėlioti virtuvės tvarkymo, pakeliui į dušą galima įjungti skalbimo mašiną, o laukiant, kol užvirs arbatinukas, nublizginti stalviršį.

 
Jei nebenaudojate – atsikratykite
 
Pasak interjero dizainerės, svarbu namuose laikyti tik tuos daiktus, kurie mums iš tiesų svarbūs, o su kitais vertėtų atsisveikinti.
 

„Netvarka – didžiausias barjeras laimingam gyvenimui namuose. Kai mus supa daiktai, kuriuos mėgstame, jaučiamės laimingi, nes jie primena svarbias ir ypatingas gyvenimo akimirkas. O sulūžę, neveikiantys, itin retai naudojami, padovanoti ar tik atsargai, jei kartais prireiktų, laikomi daiktai veikia priešingai. Jie išsunkia energiją ir apkrauna lentynas. Tad, norėdami gyventi tvarkingai, juos parduokite arba padovanokite“, – pataria interjero dizainerė Morta Bučinskienė.

 

Interjero dizainerė išduoda dar vieną triuką, kaip praleisti mažiau laiko tvarkantis: kiekvienam daiktui namuose svarbu rasti tinkamą vietą. Daiktus, kurie iš tiesų naudojami, vertėtų sugrupuoti pagal paskirtį ir sudėti į atskiras dėžutes.
 
„Net ir stalčiuose laikomus daiktus galima suskirstyti į dėžutes – taip jie užims mažiau vietos ir nesusimaišys. Atvirose erdvėse pravers įvairūs krepšiai, kuriuose patogu laikyti vaikų žaislus, užtiesalus ir kita. O lentynas papuoš stilingos, derančių spalvų dėžutės – tai puikus sprendimas netvarkai paslėpti“, – pataria specialistė.
 
Svarbus laikas sau
 
Psichologas P.Rakštikas įsitikinęs: sukurti širdžiai mielą kampelį poilsio akimirkoms galima net ir nesutvarkytuose namuose: „Netvarkingus daiktus sudėję į vieną vietą ar kambarį, kitame kampe jau galime turėti vizualiai ramesnį krėslą ir jame įsirangyti su arbatos puodeliu ar skaitiniu. Svarbiausia – neskubinti savęs, nes viskam savas laikas. Juk kartais būna savaičių, kai tvarkymuisi neužtenka laiko ar tiesiog nėra ūpo.
 
Galima priminti sau, kad susikursite namų tvarką ir jaukumą žingsnis po žingsnio, kaip jau daug kartų esate darę. Mums daugiau nepasitenkinimo gali kelti ne pati netvarka, bet reiklumas sau, kad šie namai atitiktų mūsų įsivaizdavimą. Mažindami reiklumą, greitai pajusime, kaip atslūgsta įtampa, o po to atkeliauja ir atsipalaidavimo jausmas.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Kova su vėžiu: pažangą temdo sisteminės spragos

    Kova su vėžiu: pažangą temdo sisteminės spragos

    Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Vilniuje surengtos net kelios spaudos konferencijos, skirtos situacijai Lietuvoje aptarti. ...
    Sergantiesiems vėžiu – palankių odontologijos klinikų sąrašas

    Sergantiesiems vėžiu – palankių odontologijos klinikų sąrašas

    Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams neretai sudėtinga gauti kvalifikuotą odontologinę pagalbą. Mat nei žinių, nei special...

    Budinti vaistinė


    Viceministras: pernai gyventojai išleido 1,5 mlrd. eurų vaistinėse, kartais užsiimama savigyda

    Viceministras: pernai gyventojai išleido 1,5 mlrd. eurų vaistinėse, kartais užsiimama savigyda

    Sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas sako, kad Lietuvos gyventojai pernai išleido apie 1,5 mlrd. eurų vaisti...
    Nelegalūs antibiotikai Lietuvos turguose: eksperimentas, kuris šokiravo

    Nelegalūs antibiotikai Lietuvos turguose: eksperimentas, kuris šokiravo

    Nelegali receptinių vaistų, ypač antibiotikų, prekyba – problema, apie kurią kalbama jau daugelį metų. Nors Lietuvoje antibi...

    razinka


    Sveika šeima


    Vaikų dantų sveikata: pokyčių beveik nėra

    Sveikus dantis turi vos trečdalis Lietuvos vaikų, rodo Higienos instituto duomenys. Apžvelgus pastarojo dešimtmečio rodiklius, rezultatai beveik nekinta ir vaikų burnos sveikata šalyje negerėja. Anot specialistų, trūksta sisteminės prevencijos ir valstybinės strategijos.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Olimpinė žiema Italijoje

    Šių metų žiemos Olimpinės žaidynės Milane ir Kortinoje įsimins ne tik dėl sporto varžybų – ne ką mažiau dėmesio sulaukia ir tai, kad vyksta už trasų ribų: lyčių lygybės pokyčiai, politinės dramos ir asmeninės istorijos, kurios sulaukė pasaulinio dėmesio. Viena jų – lietuviška. Trečiadienį Lietuvos ledo &scar...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pareigūnų reabilitacija kartu su VRM skaidrumo pažadais skęsta migloje
    Loreta Soščekienė Pareigūnų reabilitacija kartu su VRM skaidrumo pažadais skęsta migloje
    Netikiu, kad jums tikrai rūpi mažas gimstamumas Lietuvoje
    Jūratė Juškaitė Netikiu, kad jums tikrai rūpi mažas gimstamumas Lietuvoje
    Ledo žmonės
    Henrikas Vaitiekūnas Ledo žmonės

    Naujas numeris