Dūstate namų ruošoje? Metas sustoti

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-05-31
Vienas išsamiausių tarptautinių tyrimų apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad, norint juose jaustis gerai, svarbi kontrolė. Deja, kas ketvirtam Lietuvos gyventojui tai padaryti trukdo, rodos, niekada nesibaigiantys ruošos darbai. Ekspertai dalinasi praktiškais patarimais, kaip rasti pusiausvyrą tarp darbų, kuriuos namuose būtina nudirbti, ir kokybiško atokvėpio.
Dūstate namų ruošoje? Metas sustoti
Kasmetinio tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, maždaug trečdaliui Lietuvos gyventojų galimybė atsipalaiduoti ir švarūs bei tvarkingi namai yra vieni svarbiausių psichologinės gerovės veiksnių. Aplinka daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai, o emocinė būsena – išorei, kurioje gyvename.

Rasti balansą
 
Kasmetinio tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, maždaug trečdaliui Lietuvos gyventojų galimybė atsipalaiduoti ir švarūs bei tvarkingi namai yra vieni svarbiausių psichologinės gerovės veiksnių. Aplinka daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai, o emocinė būsena – išorei, kurioje gyvename.
 

Psichologas Paulius Rakštikas aiškina, kad tvarkingi namai leidžia mums pajusti kontrolę, o tai kasdienybėje, kupinoje skubėjimo ir užduočių, itin svarbu: jausmas, jog viskas kontroliuojama, padeda nurimti. Kita vertus, jis netiki, kad susidoroti su visais namų ruošos darbais – lengva užduotis, todėl, užuot bandžius pasiekti absoliučią kontrolę, skatina ieškoti sveikos pusiausvyros.

 
„Geriausia, kai svarstyklės nenukrypsta tik į vieną pusę ir mes namie skiriame laiko tiek buities darbams, tiek pomėgiams ir net patinginiavimui. Niekam nepatinka jausmas, kai esame verčiami ką nors daryti – tai dažnai patiriame ir dėl tvarkos, reikliai norime to iš kitų ir savęs. Kartais net tvarkingi namai netenkina tiek, kiek norėtųsi, jei jaučiame apmaudą, kad didžiąją savaitgalio dalį paskyrėme tik tam. Tai vyksta su bet kuria gyvenimo sritimi, jei ją sureikšminame, todėl paprasčiausias būdas to išvengti – apriboti laiką, kurį skirsime buičiai“, – pataria psichologas.

 
Gelbsti namų ruošos grafikas
 
Didžiausia problema, pasak P.Rakštiko, ta, kad dažnai susiplanuojame norimus atlikti darbus, bet ne laiką, kurį skirsime jiems atlikti. Buities darbai namuose dažnai gali užtrukti ilgiau, nei norėtume. „Štai ploviau grindis, bet pastebėjau, kad orkaitės stiklas nešvarus, o valant jį kilo mintis ir vidų išvalyti... Tokia seka kartais gali būti be pabaigos, todėl padėsime sau brėždami ribą, kiek laiko ar iki kurios valandos suksimės namuose. Neužbaigę visų darbų, juos galime nukelti kitam kartui, pasakydami sau, kad šiandien padarėme pakankamai ir laikas imtis kitų, širdžiai mielų veiklų. Tvarka mums padeda, bet kažin, ar tai yra vienintelis gyvenimo tikslas“, – pataria psichologas.
 
Jo teigimu, laikas, kurį skiriame poilsiui ir nieko neveikimui, taip pat yra tvarkymasis – tik jis vyksta mūsų galvose. Galima planuoti ne tik namų tvarkymo, bet ir atsipalaidavimo laiką, kuris psichologine prasme itin artimas daiktų dėliojimui į vietas. Specialistas priduria, kad atokvėpis, laikas sau, savęs pagyrimas – visa tai yra būtini elementai po pastangų reikalaujančios veiklos. Taip palaikome vidinę pusiausvyrą ir emocinę sveikatą.
 
Kad netektų viso savaitgalio praleisti tvarkantis ir dar liktų laiko poilsiui bei kitoms širdžiai mieloms veikloms, kurios svarbios mūsų psichologinei gerovei, namų ruošos darbus ekspertai rekomenduoja išdalinti kelioms savaitės dienoms. „Pavyzdžiui, po pusvalandį kiekvieną pirmadienį skirkite grindims siurbti, antradieniais šveiskite vonios kambarį, trečiadieniais tvarkykite virtuvę ir t.t. Tuomet, užuot plušę visą savaitgalį, kasdien turėsite dirbti vos pusvalandį“, – pataria interjero dizainerė Morta Bučinskienė.
 
Ji taip pat priduria, kad mažesnius namų ruošos darbus geriau atlikti iš karto, kad rūpesčiai nesiakumuliuotų. Pavyzdžiui, baigus ruošti maistą, nederėtų atidėlioti virtuvės tvarkymo, pakeliui į dušą galima įjungti skalbimo mašiną, o laukiant, kol užvirs arbatinukas, nublizginti stalviršį.

 
Jei nebenaudojate – atsikratykite
 
Pasak interjero dizainerės, svarbu namuose laikyti tik tuos daiktus, kurie mums iš tiesų svarbūs, o su kitais vertėtų atsisveikinti.
 

„Netvarka – didžiausias barjeras laimingam gyvenimui namuose. Kai mus supa daiktai, kuriuos mėgstame, jaučiamės laimingi, nes jie primena svarbias ir ypatingas gyvenimo akimirkas. O sulūžę, neveikiantys, itin retai naudojami, padovanoti ar tik atsargai, jei kartais prireiktų, laikomi daiktai veikia priešingai. Jie išsunkia energiją ir apkrauna lentynas. Tad, norėdami gyventi tvarkingai, juos parduokite arba padovanokite“, – pataria interjero dizainerė Morta Bučinskienė.

 

Interjero dizainerė išduoda dar vieną triuką, kaip praleisti mažiau laiko tvarkantis: kiekvienam daiktui namuose svarbu rasti tinkamą vietą. Daiktus, kurie iš tiesų naudojami, vertėtų sugrupuoti pagal paskirtį ir sudėti į atskiras dėžutes.
 
„Net ir stalčiuose laikomus daiktus galima suskirstyti į dėžutes – taip jie užims mažiau vietos ir nesusimaišys. Atvirose erdvėse pravers įvairūs krepšiai, kuriuose patogu laikyti vaikų žaislus, užtiesalus ir kita. O lentynas papuoš stilingos, derančių spalvų dėžutės – tai puikus sprendimas netvarkai paslėpti“, – pataria specialistė.
 
Svarbus laikas sau
 
Psichologas P.Rakštikas įsitikinęs: sukurti širdžiai mielą kampelį poilsio akimirkoms galima net ir nesutvarkytuose namuose: „Netvarkingus daiktus sudėję į vieną vietą ar kambarį, kitame kampe jau galime turėti vizualiai ramesnį krėslą ir jame įsirangyti su arbatos puodeliu ar skaitiniu. Svarbiausia – neskubinti savęs, nes viskam savas laikas. Juk kartais būna savaičių, kai tvarkymuisi neužtenka laiko ar tiesiog nėra ūpo.
 
Galima priminti sau, kad susikursite namų tvarką ir jaukumą žingsnis po žingsnio, kaip jau daug kartų esate darę. Mums daugiau nepasitenkinimo gali kelti ne pati netvarka, bet reiklumas sau, kad šie namai atitiktų mūsų įsivaizdavimą. Mažindami reiklumą, greitai pajusime, kaip atslūgsta įtampa, o po to atkeliauja ir atsipalaidavimo jausmas.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    E.Jakutaitė: sveika gyvensena – ne prabanga

    E.Jakutaitė: sveika gyvensena – ne prabanga

    „Gyvenimo būdo keitimas neretai būna net efektyvesnis nei medikamentinis gydymas“, – įsitikinusi gyvensenos medi...
    A.Kuliavas: mes labai stipriai atsiliekame

    A.Kuliavas: mes labai stipriai atsiliekame

    „Ten pajutau, kad nėra neliečiamų – nesvarbu, ar tai vaikas, ar suaugęs, ar senolis. Karas nesirenka“, – s...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Gimstamumą skatins šimtais milijonų

    Prieš savaitę, Seimui pradėjus rudens sesiją, Vyriausybė paskelbė beveik 770 mln. eurų vertės Šeimos paketą – devynias priemones, lydėsiančias vaiką iki pilnametystės. Kiek anksčiau panašų žingsnį žengė Singapūras: ten kiekvienam naujagimiui iki septyniolikos metų valstybė skirs apie 55 tūkst. dolerių (apie...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Naujus antibiotikus sukurti padėjo DI

    Ieškodami naujų, veiksmingų antibiotikų, tyrėjai vis labiau pasikliauja dirbtiniu intelektu (DI). Bostone įsikūrusi komanda šioje srityje pasirodė esanti ypač sėkminga: kovodami su atspariomis bakterijomis, jie naudoja DI kaip kūrybišką dizaino įrankį. Taip jiems pavyko pirmą kartą per 60 metų sukurti naują antib...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Draudžiame elektronines cigaretes. Ar tai apsaugos vaikus?
    Andrius Bagdonas Draudžiame elektronines cigaretes. Ar tai apsaugos vaikus?
    Žiedai ir pažadai
    Henrikas Vaitiekūnas Žiedai ir pažadai
    Seksualinių nusikaltėlių registrai: abejotinas būdas kitai bėdai spręsti
    Paulius Skruibis Seksualinių nusikaltėlių registrai: abejotinas būdas kitai bėdai spręsti

    Naujas numeris