Dūstate namų ruošoje? Metas sustoti

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-05-31
Vienas išsamiausių tarptautinių tyrimų apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad, norint juose jaustis gerai, svarbi kontrolė. Deja, kas ketvirtam Lietuvos gyventojui tai padaryti trukdo, rodos, niekada nesibaigiantys ruošos darbai. Ekspertai dalinasi praktiškais patarimais, kaip rasti pusiausvyrą tarp darbų, kuriuos namuose būtina nudirbti, ir kokybiško atokvėpio.
Dūstate namų ruošoje? Metas sustoti
Kasmetinio tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, maždaug trečdaliui Lietuvos gyventojų galimybė atsipalaiduoti ir švarūs bei tvarkingi namai yra vieni svarbiausių psichologinės gerovės veiksnių. Aplinka daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai, o emocinė būsena – išorei, kurioje gyvename.

Rasti balansą
 
Kasmetinio tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, maždaug trečdaliui Lietuvos gyventojų galimybė atsipalaiduoti ir švarūs bei tvarkingi namai yra vieni svarbiausių psichologinės gerovės veiksnių. Aplinka daro tiesioginę įtaką mūsų emocinei būsenai, o emocinė būsena – išorei, kurioje gyvename.
 

Psichologas Paulius Rakštikas aiškina, kad tvarkingi namai leidžia mums pajusti kontrolę, o tai kasdienybėje, kupinoje skubėjimo ir užduočių, itin svarbu: jausmas, jog viskas kontroliuojama, padeda nurimti. Kita vertus, jis netiki, kad susidoroti su visais namų ruošos darbais – lengva užduotis, todėl, užuot bandžius pasiekti absoliučią kontrolę, skatina ieškoti sveikos pusiausvyros.

 
„Geriausia, kai svarstyklės nenukrypsta tik į vieną pusę ir mes namie skiriame laiko tiek buities darbams, tiek pomėgiams ir net patinginiavimui. Niekam nepatinka jausmas, kai esame verčiami ką nors daryti – tai dažnai patiriame ir dėl tvarkos, reikliai norime to iš kitų ir savęs. Kartais net tvarkingi namai netenkina tiek, kiek norėtųsi, jei jaučiame apmaudą, kad didžiąją savaitgalio dalį paskyrėme tik tam. Tai vyksta su bet kuria gyvenimo sritimi, jei ją sureikšminame, todėl paprasčiausias būdas to išvengti – apriboti laiką, kurį skirsime buičiai“, – pataria psichologas.

 
Gelbsti namų ruošos grafikas
 
Didžiausia problema, pasak P.Rakštiko, ta, kad dažnai susiplanuojame norimus atlikti darbus, bet ne laiką, kurį skirsime jiems atlikti. Buities darbai namuose dažnai gali užtrukti ilgiau, nei norėtume. „Štai ploviau grindis, bet pastebėjau, kad orkaitės stiklas nešvarus, o valant jį kilo mintis ir vidų išvalyti... Tokia seka kartais gali būti be pabaigos, todėl padėsime sau brėždami ribą, kiek laiko ar iki kurios valandos suksimės namuose. Neužbaigę visų darbų, juos galime nukelti kitam kartui, pasakydami sau, kad šiandien padarėme pakankamai ir laikas imtis kitų, širdžiai mielų veiklų. Tvarka mums padeda, bet kažin, ar tai yra vienintelis gyvenimo tikslas“, – pataria psichologas.
 
Jo teigimu, laikas, kurį skiriame poilsiui ir nieko neveikimui, taip pat yra tvarkymasis – tik jis vyksta mūsų galvose. Galima planuoti ne tik namų tvarkymo, bet ir atsipalaidavimo laiką, kuris psichologine prasme itin artimas daiktų dėliojimui į vietas. Specialistas priduria, kad atokvėpis, laikas sau, savęs pagyrimas – visa tai yra būtini elementai po pastangų reikalaujančios veiklos. Taip palaikome vidinę pusiausvyrą ir emocinę sveikatą.
 
Kad netektų viso savaitgalio praleisti tvarkantis ir dar liktų laiko poilsiui bei kitoms širdžiai mieloms veikloms, kurios svarbios mūsų psichologinei gerovei, namų ruošos darbus ekspertai rekomenduoja išdalinti kelioms savaitės dienoms. „Pavyzdžiui, po pusvalandį kiekvieną pirmadienį skirkite grindims siurbti, antradieniais šveiskite vonios kambarį, trečiadieniais tvarkykite virtuvę ir t.t. Tuomet, užuot plušę visą savaitgalį, kasdien turėsite dirbti vos pusvalandį“, – pataria interjero dizainerė Morta Bučinskienė.
 
Ji taip pat priduria, kad mažesnius namų ruošos darbus geriau atlikti iš karto, kad rūpesčiai nesiakumuliuotų. Pavyzdžiui, baigus ruošti maistą, nederėtų atidėlioti virtuvės tvarkymo, pakeliui į dušą galima įjungti skalbimo mašiną, o laukiant, kol užvirs arbatinukas, nublizginti stalviršį.

 
Jei nebenaudojate – atsikratykite
 
Pasak interjero dizainerės, svarbu namuose laikyti tik tuos daiktus, kurie mums iš tiesų svarbūs, o su kitais vertėtų atsisveikinti.
 

„Netvarka – didžiausias barjeras laimingam gyvenimui namuose. Kai mus supa daiktai, kuriuos mėgstame, jaučiamės laimingi, nes jie primena svarbias ir ypatingas gyvenimo akimirkas. O sulūžę, neveikiantys, itin retai naudojami, padovanoti ar tik atsargai, jei kartais prireiktų, laikomi daiktai veikia priešingai. Jie išsunkia energiją ir apkrauna lentynas. Tad, norėdami gyventi tvarkingai, juos parduokite arba padovanokite“, – pataria interjero dizainerė Morta Bučinskienė.

 

Interjero dizainerė išduoda dar vieną triuką, kaip praleisti mažiau laiko tvarkantis: kiekvienam daiktui namuose svarbu rasti tinkamą vietą. Daiktus, kurie iš tiesų naudojami, vertėtų sugrupuoti pagal paskirtį ir sudėti į atskiras dėžutes.
 
„Net ir stalčiuose laikomus daiktus galima suskirstyti į dėžutes – taip jie užims mažiau vietos ir nesusimaišys. Atvirose erdvėse pravers įvairūs krepšiai, kuriuose patogu laikyti vaikų žaislus, užtiesalus ir kita. O lentynas papuoš stilingos, derančių spalvų dėžutės – tai puikus sprendimas netvarkai paslėpti“, – pataria specialistė.
 
Svarbus laikas sau
 
Psichologas P.Rakštikas įsitikinęs: sukurti širdžiai mielą kampelį poilsio akimirkoms galima net ir nesutvarkytuose namuose: „Netvarkingus daiktus sudėję į vieną vietą ar kambarį, kitame kampe jau galime turėti vizualiai ramesnį krėslą ir jame įsirangyti su arbatos puodeliu ar skaitiniu. Svarbiausia – neskubinti savęs, nes viskam savas laikas. Juk kartais būna savaičių, kai tvarkymuisi neužtenka laiko ar tiesiog nėra ūpo.
 
Galima priminti sau, kad susikursite namų tvarką ir jaukumą žingsnis po žingsnio, kaip jau daug kartų esate darę. Mums daugiau nepasitenkinimo gali kelti ne pati netvarka, bet reiklumas sau, kad šie namai atitiktų mūsų įsivaizdavimą. Mažindami reiklumą, greitai pajusime, kaip atslūgsta įtampa, o po to atkeliauja ir atsipalaidavimo jausmas.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    Biologinio laikrodžio reguliavimas – ne tik estetika, bet ir medicina – tuo įsitikinusi Kauno klinikų šeimos gy...
    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Vasario 14-ąją daugybė žmonių visame pasaulyje švenčia Valentino dieną. Tačiau ne visi turi su kuo ją praleisti, o ir vieni...

    Budinti vaistinė


    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

    razinka


    Sveika šeima


    Pasibaigusio galiojimo produktai – ir ministro šaldytuve

    Jei anksčiau pirkėjas, parduotuvėje aptikęs maisto produktą su pasibaigusiu galiojimo terminu, suskubdavo kviesti maisto inspektorius, dabar jį gali ramiai įsidėti į krepšelį. Jau metus galioja Maisto įstatymo pakeitimas, leidžiantis prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, bet jis yr...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indijoje – progresuojančiojo paralyžiaus protrūkis

    Indijoje nuo metų pradžios reta neurologine liga, sukeliančia viso kūno paralyžių, susirgo daugiau nei pusantro šimto žmonių. Giljeno-Barė sindromas sparčiai plinta technologijų centre Punėje, keldamas nerimą tiek medikams, tiek visuomenei.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Planuoto elgesio teorija
    Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
    Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?
    Andrej Rudanov Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?

    Naujas numeris