Buriavimas: mėlynos kojos, bet rami galva

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-04-26
Kad buriavimas yra vandens sportas, žino kiekvienas. Tačiau ties čia daugelio žinios apie šią sporto šaką tikriausiai ir baigiasi. Kuo ypatingas buriavimas, kokia jo nauda ir žala sveikatai, kaip įveikti jūrligę ir krantligę, pasakoja buriavimo akademijos „Vėjo pamušalai“ įkūrėjas Vilius Tamkvaitis.
Buriavimas: mėlynos kojos, bet rami galva

Fizinė forma nesvarbi
 
Pavasariui persiritus į antrąją pusę, uosteliuose suintensyvėjo veiksmas – sezonui ruošiasi buriuotojai. Atidžiai apžiūrimos jachtos, tikrinama įranga, daugiau dėmesio skiriama orų prognozei. „Kad galėtum buriuoti, reikia vėjo. Tai yra tas fundamentalus dalykas, – pasakoja akademijos įkūrėjas, vidaus ir pakrančių burinės jachtos vadų kursus vedantis V.Tamkvaitis. – Tačiau kuo didesnis vėjas, tuo didesnės bangos, mažiau komforto, daugiau ekstremalumo. Yra tam tikra riba, kai buriuoti nebesaugu. Tuomet daugiau kovojama dėl išlikimo, nei sportuojama.“
 
Kokiomis oro sąlygomis plaukioti ir kaip aktyviai sportuoti, priklauso nuo buriuotojo pasiruošimo ir nusiteikimo. Aukščiausio lygio sportininkai, anot V.Tamkvaičio, renkasi olimpinį buriavimą – čia reikalinga ištvermė ir itin geras fizinis pasirengimas. Tačiau atleto pasirengimo nereikalauja turistinis buriavimas. „Mano draugai iš Vokietijos kartą atsiuntė vaizdo įrašą, kaip negalią turintį jų klubo narį slaugytojai atveža vežimėliu, įkelia į jachtą, ir jis su dviem komandos nariais ramiai išplaukia. Fizinis krūvis čia minimalus. Taigi, jeigu gali vairuoti automobilį, tikrai gali ir buriuoti“, – sako „Vėjo pamušalų“ vadovas.
 

Anot buriuotojo, pamėgti šią sporto šaką nesunku – ja greitai susižavi ir vaikai, ir suaugusieji. „Pirmą kartą į jachtą mane įkėlė dviejų mėnesių. Kaip juokauju, taip ir neišlipau. Tai yra spalvotas ir platus užsiėmimas. Vaikus paprastai pradedame mokyti 5-7 metų amžiaus. Bet ateina ir suaugusieji, norintys išmokti valdyti burinį laivą, išsilaikyti teises.“
 
Už neatsargumą baudžiama
 
Kokio tipo buriavimas bebūtų, sumušimai ir mėlynės – neišvengiami užsiėmimo antspaudai. „Laivai juda, supasi, tai sumušimų vis pasitaiko, ypač buriuojant jūroje. Buriuojančios merginos paprastai arba susitaiko, kad kojos visada mėlynos, arba turi užmiršti trumpus sijonus. Bet šiaip buriavimas nėra itin traumingas sportas. Nebent kalbame apie olimpinį buriavimą, kuriame sportininkai gali patirti tipinių atletų traumų – nugaros, kelių“, – pasakoja V.Tamkvaitis.
 
Pats buriuotojas teigia kartą buvęs nokautuotas vandenyje. „Ne, ne komandos draugų, bet jachtos detalės, – juokiasi V.Tamkvaitis. – Jeigu esi neatsargus ir atsiduri netinkamoje vietoje netinkamu laiku, gali smarkiai gauti per galvą. Padariau visas įmanomas klaidas ir gavau. Finišavome regatoje ir susidomėję žiūrėjome, kaip finišuos kiti. Į tai, kas vyksta mūsų jachtoje, nekreipėme dėmesio. Už šį aplaidumą ir buvau nubaustas.“
 
Pašnekovo teigimu, yra tam tikros taisyklės, kurių burinėje jachtoje privalu laikytis. „Kalbant apie saugumą, svarbūs trys atramos taškai. Jeigu stovime dviem kojomis, tai ir viena ranka reikalinga. Jeigu sėdime, turime sėdmenis ir dvi ant žemės padėtas kojas. Ši pamatinė taisyklė – kaip maldelė, padedanti neiškristi iš laivo, nenugriūti.“
 
Nuo 1900 m. į olimpines žaidynes įtrauktas buriavimas laikomas kompleksiška ir intelektualia sporto šaka. „Turime šachmatų lygio strategiją ir taktiką, plius tą atletiškąją buriavimo dalį, kuri reikalauja gero fizinio pasiruošimo ir vikrumo. Stebėdami aukšto lygio buriavimą, matome, kad fizinė forma sportininkų būna itin gera, o pergales lemia tai, koks buvai protingas, kaip gerai strategavai, kaip greitai prisitaikei prie oro sąlygų, prie situacijos“, – pasakoja V.Tamkvaitis.
 

Sveikatą veikia įvairiai
 
Buriavimas, kaip ir kitos sporto šakos, naudingas gerinant fizinę formą: stiprėja kūnas, ištvermė, gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Teigiamą poveikį ši sporto šaka turi ir emocinei sveikatai.
 

„Pastebėjau, kad buvimas akis į akį su stichija ekstremalesnio buriavimo metu padeda „išvalyti“ galvą. Daugelis to neįvertina, bet aš buriavimą prilyginčiau tam tikrai meditacijos formai. Sveikatos prasme efektas tikrai panašus“, – įsitikinęs „Vėjo pamušalų“ įkūrėjas Vilius Tamkvaitis.

 
Deja, kartais vandenyje atgavus emocinę sveikatą, krante laukia kitos sveikatos problemos. „Ilgai išbuvus vandenyje, vestibulinis aparatas pripranta prie siūbavimo, todėl, išlipus į krantą, žemė ima suktis. Tai vadinama krantlige, – aiškina V.Tamkvaitis. – Kai būdavo pirmojo sezono kelionės, užsienio uostuose negalėdavau eiti po dušu. Nejuokauju – esu duše nugriuvęs. Užsimerki, vanduo bėga ant galvos, viskas sukasi. Tai dabar turiu receptą. Visuomet einu į dušą žmonėms su negalia, nes čia yra kur įsikibti.“
 

Tabletės jūrligės nemalšina
 
Atvirkštinė krantligei liga – jūrligė. Tai būsena, kai dėl nuolatinio supimo žmogų ima pykinti, atsiranda mieguistumas, abejingumas, galvos skausmas, sutrinka koordinacija. Su jūros liga susiduria ne tik naujokai, bet ir po ilgesnės buriavimo pertraukos į vandenį sugrįžę buriuotojai. Ūmiausi jūrligės simptomai pasireiškia tuomet, kai žmogaus vestibulinio aparato jaučiama padėtis nesutampa su matoma padėtimi horizonte.
 
„Jūrlige gali sirgti visi. Nors buriuoju jau beveik 30 metų, laivui ėmus intensyviau siūbuoti, vemti nepuolu, bet mane veikia kiti jūrligės požymiai – abejingumas, mieguistumas. Budėjimas denyje stipriai supant man kartais primena naktį prieš egzaminą, kai mokaisi ir stengiesi neužmigti. Vis dėlto bėgant metams ligos simptomai silpnėja. Svarbu nepasiduoti blogai nuotaikai ir neužmiršti, kad nemalonūs pojūčiai praeis“, – sako V.Tamkvaitis.
 
Anot pašnekovo, kuo stipresnis bangavimas, tuo jūrligė labiau tikėtina. Jos intensyvumą gali lemti ir laivo charakteristikos: vienos jachtos per bangas plaukia švelniai, o kitos – kaip laukinis žirgas mėgina atsikratyti ant denio įsitaisiusios įgulos.
 
„Paprasčiausias metodas įveikti jūrligę – stebėti horizontą. Tai smegenims padeda suprasti, kas vyksta aplink. Vyrauja begalė mitų, jog nuo jūros ligos apsaugo įvairios magnetinės apyrankės, imbieriniai saldainiai ar tabletės. Tačiau didžioji dalis šių priemonių veikia nebent kaip placebo efektas“, – teigia buriuotojas. Jis pataria jūrligės keliamą diskomfortą mažinti reguliuojant mitybą. „Prasidėjus supimui, kai kurie buriuotojai nesimaitina jiems įprastu laiku arba dėl nežymaus pykinimo renkasi ilgą laiką visai nevalgyti, vartoja nepakankamai vandens. Tačiau labai svarbu save priversti tinkamai maitintis ir vartoti daug skysčių. Taip simptomai švelnėja. Dažnai didžioji dalis jų kyla ne dėl supimo, o dėl skysčių trūkumo.“
 
Norint išvengti jūrligės, patartina vengti audringesnių oro sąlygų ir pasirinkti maršrutą, kuriame bangos keltų mažiau diskomforto. Ligai prasidėjus, užsidaryti kajutėje patyrę buriuotojai nerekomenduoja. Simptomus mažina gilus kvėpavimas ir grynas oras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    Biologinio laikrodžio reguliavimas – ne tik estetika, bet ir medicina – tuo įsitikinusi Kauno klinikų šeimos gy...
    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Vasario 14-ąją daugybė žmonių visame pasaulyje švenčia Valentino dieną. Tačiau ne visi turi su kuo ją praleisti, o ir vieni...

    Budinti vaistinė


    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

    razinka


    Sveika šeima


    Pasibaigusio galiojimo produktai – ir ministro šaldytuve

    Jei anksčiau pirkėjas, parduotuvėje aptikęs maisto produktą su pasibaigusiu galiojimo terminu, suskubdavo kviesti maisto inspektorius, dabar jį gali ramiai įsidėti į krepšelį. Jau metus galioja Maisto įstatymo pakeitimas, leidžiantis prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, bet jis yr...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indijoje – progresuojančiojo paralyžiaus protrūkis

    Indijoje nuo metų pradžios reta neurologine liga, sukeliančia viso kūno paralyžių, susirgo daugiau nei pusantro šimto žmonių. Giljeno-Barė sindromas sparčiai plinta technologijų centre Punėje, keldamas nerimą tiek medikams, tiek visuomenei.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Planuoto elgesio teorija
    Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
    Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?
    Andrej Rudanov Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?

    Naujas numeris