Valstybinės vaistinės pažabos vaistų kainas?

Aigustė Tavoraitė
2016-10-31
Šviežiai išrinkti politikai, matuodamiesi postus, sako, kad su alkoholizmu kovos sudarydami valstybinį monopolį, o vaistų kainas mažins kurdami valstybines vaistines. Kai kuriems pensininkams, kurie yra bene didžiausi vaistų vartotojai, tai galbūt skamba pažįstamai, nes daugelis turbūt dar pamena tuos - „valstybinius“ - laikus... Tiesa, ekonomistams, vaistininkams, Konkurencijos tarybos specialistams šie siūlymai kelia šypsnį...
Valstybinės vaistinės pažabos vaistų kainas?
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikina, kad valstybinių vaistinių įkūrimas pajėgs sumažinti vaitų kainas.

Faktas
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pristatė idėją poliklinikose ir ligoninėse steigti valstybines vaistines. Jo nuomone, vaistų kainos yra per didelės, todėl reikia didinti konkurenciją. „Šiandien dienai aš kito modelio nematau“, - tikino R.Karbauskis.

 
 Lietuvos Vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė:

Lietuvoje yra 1400 vaistinių, dalis jų ir dabar yra valstybinės ir savivaldybių, tad konkurencija – didžiulė. Vaistų kainos yra reguliuojamos – kompensuojamiems vaistams yra nustatytos mažmeninės maksimalios kainos, nekompensuojamiems – maksimalūs mažmeniniai antkainiai, todėl vaistinės didesnių nei nustatyta kainų taikyti negali, nebent tik gali ją sumažinti.  
 

Kol kas racionalumo tokiame siūlyme nematau. Be to, neaišku, kaip tos vaistinės būtų steigiamos ar subsidijuojamos.
Vaistų kainas galima sumažinti sumažinus nekompensuojamųjų vaistų PVM mokestį, kuris yra didžiausias tarp kaimynių šalių (Lietuvoje – 21 proc., Estijoje – 9 proc., Latvijoje – 12 proc., Lenkijoje – 8 proc.).
 

Ekonomistas ir sociologas, Vilniaus universiteto prof. dr. Romas Lazutka:

- Kalbant apie per dideles vaistų kainas Lietuvoje bandoma pasiteisinti per maža rinka, nors Europos Sąjunga yra be sienų ir prekiauti vaistais galima daugelyje šalių. Jei kainos yra didelės, vadinasi, yra dideli pelnai, tad jos yra sukeltos dėl nesamos pakankamos konkurencijos.
Galima įtarti, kad vaistų tiekėjai turi vaistinių tinklus ir patys užsako vaistus iš gamintojų ar iš stambesnių užsienio tiekėjų, ir prekiauja sukeldami kainas. Reguliuodama kainas valstybė negali kištis, nes ši sritis nėra natūrali monopolija kaip elektros ar dujų tiekime.
 




„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis:

Kiek skeptiškai vertinčiau pasiūlymą dėl valstybinio kapitalo vaistinių. Vaistinių ir taip yra pakankamai daug. Kažin ar dar viena papildoma vaistinė, kuri nebūtinai būtų labai efektyviai valdoma, gali duoti kokios nors naudos.
 
Vaistų kainas sumažinti galima ir kitais būdais – naikinant apribojimus kai kurių vaistų importui, prekybos vietų, kur galima būtų prekiauti nereceptiniais vaistais, plėtimu. Pavyzdžiui, tokių preparatų pardavinėjimas degalinėse galbūt kai kuriais atvejais irgi leistų sumažinti vaistų kainą. Taip pat galėtų būti mažiau barjerų vaistinių kūrimuisi.
 
Dabar yra tokių keistų, ne visada aiškiai pagrįstų apribojimų, kad vaistinė negali būti mažesnė nei penkiasdešimties kvadratinių metrų arba pastate negali būti daugiau nei viena vaistinė. Būtent tokie barjerai įstatymuose užkerta kelią didesniai konkurencijai ir jų atsisakymas turbūt leistų tikėtis mažesnių vaistų kainų.
 
Konkurencijos tarybos narė, pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė:

Nelabai aišku, dėl kokių priežasčių ketinama kurti valstybines vaistines Tikimasi, kad jos padidins konkurenciją ir atpigins vaistus? Kad jos išsiderės geresnes didmenines kainas nei privačios įmonės? Vadovaujantis tokia logika, gal reiktų ir valstybinių didmenininkų, valstybinių vaistų gamintojų? 
 
Rinkos ekonomikos valstybėse kainas gali mažinti tik konkurencija. Veiksminga konkurencija yra esminis rinkos ekonomikos mechanizmas, kuris skatina ūkio subjektus varžytis dėl vartotojų siūlant jiems prekes ar paslaugas palankiausiomis sąlygomis, skatina efektyvumą, inovacijas, užtikrina valstybės ekonominį augimą.
 
Sakoma, kad vaistų kainos yra per aukštos, bet juk ir dabar būtiniausi vaistai yra kompensuojami valstybės. Pacientai neturėtų skųstis. Tačiau taip nėra. Konkurencijos tarybos atlikto kompensuojamųjų vaistų tyrimo preliminarios išvados rodo, kad problema glūdi valdžios veiksmuose – Vyriausybės patvirtintoje vaistų kompensavimo tvarkoje. Analogiško poveikio ir kokybės, bet pigesnių vaistų patekimas į kompensuojamųjų vaistų rinką yra apribotas. Dėl to, tikėtina, vaistų kainos pacientams yra didesnės, vaistų įvairovė mažesnė, neefektyviai naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos.

 
Esminiai Konkurencijos tarybos ekspertų siūlymai ir rekomendacijos yra šie:
keisti patekimo į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną sąlygas ir skatinti, kad kuo daugiau analogiško poveikio vaistų patektų į kainyną bei konkuruotų kainomis tarpusavyje dėl išlikimo jame;
keisti bazinės kainos skaičiavimo tvarką: atsisakyti deklaruojamų ir referencinių kainų –  bazinė kaina turi remtis faktinėmis kainomis;
gerinti pacientų informavimą apie galimybę įsigyti analogiško poveikio, bet pigesnius vaistus;
stiprinti kompensuojamųjų vaistų pardavimo kontrolės mechanizmą (pacientų informavimą, vaistinių įpareigojimo  visada turėti ir siūlyti pirkti pigiausią vaistinį preparatą kontrolė).
 
Be to, Konkurencijos taryba šiuo metu atlieka galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimą dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuriuo ribojami vaistinių plotai. Miesto vaistinėms nustatytas ne mažesnis nei 50 kv.m. ploto reikalavimas. Konkurencijos tarybos įtarimu toks reikalavimas riboja ūkinę veiklą. O dėl ūkinės veiklos laisvės ribojimo, ūkio subjektų patiriamus didesnius kaštus vėlgi tenka apmokėti ne kam kitam, bet pacientams.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    razinka


    Sveika šeima


    Velykiniai troškimai: ir pavalgyti, ir sulieknėti

    Šv. Velykų pusryčiai – laukiamiausia šventės akimirka ar stresas, vien pamąsčius apie valgiais nukrautą stalą? Mitybos specialistų teigimu, giliai įsišaknijusios „dėkis dar“ ir naujosios „dietų“ kultūros sandūra turi skaudžių pasekmių: abiem atvejais formuojasi blogi mitybos įpročiai...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

    „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris