Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūlosi suteikti šią paslaugą vaistinėje. „Mūsų kompetencija šiuo klausimu ne mažesnė nei slaugytojų, kurioms tai daryti jau leidžiama“, – sakė į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį atvykę farmacininkai.
Sveikatos apsaugos ministrui pateikta tvirtinti nauja farmacinės rūpybos paslauga, su kuria įsigalios tęstinė receptinių vaistų išdavimo tvarka. Vaistininkai galės išduoti gydytojų išrašytus receptus, jei gydymo kursas trunka ilgiau nei pusę metų (bet ne ilgiau kaip metus). Manoma, kad tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau nei šių metų gruodį ar kitų metų pradžioje.
Žinių pakanka
Sveikatos apsaugos ministrui pateikta tvirtinti nauja farmacinės rūpybos paslauga, su kuria įsigalios tęstinė receptinių vaistų išdavimo tvarka. Vaistininkai galės išduoti gydytojų išrašytus receptus, jei gydymo kursas trunka ilgiau nei pusę metų (bet ne ilgiau kaip metus). Manoma, kad tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau nei šių metų gruodį ar kitų metų pradžioje.
Farmacininkai pabrėžia, kad toks pokytis logiškas, kadangi dabar galiojantys teisės aktai leidžia kai kuriuos receptus pratęsti ir slaugytojoms.
„Vaistininkas tikrai turi pakankamai kompetencijos įvertinti, ar gali žmogus vartoti jau dešimt metų vartojamą vaistą toliau ar ne, – įsitikinusi „Eurovaistinės“ vaistininkė Eglė Laskauskaitė.
Vaistininkas Ignas Popa antrina kolegei ir teigia, kad farmacininkas ne tik nenusileidžia, bet ir lenkia vaistų žinojimo ir suvokimo ribose savo kompetencija slaugytojas: „Mums užtenka žinių išduoti vaistus lėtinei ligai valdyti, kai ji gerai kontroliuojama.
Kaip viskas veiktų?
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė „Lietuvos sveikatai“ pasakojo, kad šios farmacinės rūpybos paslaugos koncepcija būtų paprasta. Tie pacientai, kurie ilgai vartoja tuos pačius vaistus ir nepatiria sveikatos būklės pablogėjimo, juos prižiūrinčio gydytojo sutikimu gali vien dėl recepto pratęsimo pas jį negrįžti, o šią paslaugą gauti vaistinėje. Vaistininkas tokiu atveju atliks trumpą paciento sveikatos apklausą, pratęs receptą ir, pacientui pageidaujant, galės iš karto išduoti receptinį preparatą.
SAM pažymi, kad dabar kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti tik iki šešių mėnesių. Įgyvendinus numatomą projektą, terminas prasitęs iki metų. Po šešių mėnesių vaistininkas turės nuspręsti, ar pacientui galima toliau išduoti gydytojo paskirtus vaistus, ar jis turi grįžti konsultacijos pas gydytoją.
K.Nemaniūtė-Gagė teigia, kad nuo reglamentavimo priklausys, kiek vaistinių realiai turės galimybes šias paslaugas teikti: ar tai liks prieinama tik didmiesčių vaistinėse, ar ir mažesnių miestelių.
„Voliojame trejus metus“
K.Nemaniūtė-Gagė Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje neslėpė nepasitenkinimo tempais, kaip vyksta šios paslaugos įdiegimas.
„Priminsiu, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje trejus metus turime darbo grupę, – kalbėjo K.Nemaniūtė-Gagė. – Sprendžiame, kaip bus receptas pratęstas vaistinėje, kaip bus individualios dozės... Kai tokį – ne didžiulį – klausimą trejus metus voliojam... Tikrai ne taip turi būti.“
Tačiau SAM atkreipia dėmesį, kad naujos paslaugos įgyvendinimas glaudžiai susijęs su e.sveikatos plėtra ir šiuo metu modernizuojama e. recepto posisteme.
„Planuojama, kad modernizavimas truks iki gruodžio. Nuo tada būtų sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po farmacinės rūpybos paslaugos suteikimo“, – įgyvendinimo laiką planavo ministerijos atstovai.
K.Nemaniūtė-Gagė pabrėžia, kad receptinių vaistų pratęsimo paslauga itin vertinga visuomenei, nes mažintų medikų darbo krūvį, leistų trumpinti eiles, gyventojai reikalingus vaistus gautų greičiau ir paprasčiau.
Ji teigia, kad dar 2021 m. Lietuvos vaistinių asociacijos užsakytoje „Spinter“ apklausoje net 75 proc. pacientų, vartojančių kompensuojamus vaistus, teigė pritariantys šios paslaugos atsiradimui vaistinėse. Užpernai ir pernai atliktų reprezentatyvių nuomonių tyrimų duomenimis, 60 proc. gyventojų norėtų asmeniškai pasinaudoti šia paslauga.
„Receptų pratęsimo vaistinėje paslaugos laukia ir medikai, kurie tokiu atveju galėtų daugiau laiko ir dėmesio skirti pacientams, turintiems sudėtingiau valdomas lėtines ligas“, – tvirtina pašnekovė.
Galėtų tikslinti receptus?
„
Žiauriai daug žmonių ateina į vaistines su pasibaigusio galiojimo receptais, – atkreipia dėmesį E.Laskauskaitė. – Žmonės vaistų neturi, o pas gydytoją nepatenka. Pyksta ant mūsų, kad nepatenka pas gydytoją. Dar labiau supyksta, kai prašome įrodymo, kad tikrai vartoja vaistus...“
Vaistininkai teigia, kad problemų kyla ir kai gydytojai klaidingai išrašo receptus, o tai neretas atvejis.
„Gydytojai padaro daug klaidų rašydami receptus. Ypač dozavime, dažnume, veikliųjų medžiagų formų parinkime, – vardijo E.Laskauskaitė. – Gauti vaistus laiku ir vietoje svarbu. O į trečio lygio Kauno, Santaros klinikas taip paprastai nepaskambinsi gydytojui ir nepasakysi, žinote, ne taip receptą išrašėte...“
Iš dalies šios problemos bus sprendžiamos su naujai įsigaliojančia tvarka. Tačiau vaistininkai prašo leisti kritinius momentus recepte pataisyti jiems. I.Popa pažymi, kad viena pagrindinių vaistininkų kompetencijų ir yra receptų rašymo bei jų išdavimo taisyklių žinojimas. „Vaistininko kompetencija padėtų sumažinti tokių klaidų riziką arti nulio“, – mano jis ir teigia, kad taip būtų taupomas visų laikas.
Taip pat vaistininkai svarsto, ar neišeitų pakeisti receptų išrašymo mechanizmą e.sveikatoje, kad būtų užkirstas kelias klaidoms jau pačiame recepto rašymo etape.
Daugiau galių vaistininkui
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos Vaiva Gražinskienė prabilo ne tik apie receptų pratęsimą, tačiau ir jų paskyrimą nesant recepto. Tai būtų pažymima e.sveikatoje.
Ji pabrėžė, kad kalba ne apie visus, o tik kai kuriuos medikamentus. Būtų galima sudaryti tokių preparatų sąrašą, kuriuos saugu išduoti vaistininkui.
„Ateis laikas, kai visus receptinius vaistus bus galima parduoti tik su receptu. Tuo, aišku, džiaugiasi farmacininkų bendruomenė, nes bus išvengta piktnaudžiavimo“, – teigė vaistininkė. Tačiau ji pastebi, kad kai kuriais atvejais vaistininkas tikrai galėtų saugiai padėti žmogui, kuriam skubiai reikia pagalbos dabar ir čia.
Jei žmogus ateina į vaistinę dėl padidėjusio kraujospūdžio, žinome, kad pirmo pasirinkimo vaistas yra „Kaptopril“. Tačiau vaistininkas neturi teisės šiuo metu jo parduoti. Viskas, ką gali, – rekomenduoti kviesti greitąją pagalbą...“ – kalbėjo V.Gražinskienė ir mano, kad tokie ribojimai pertekliniai.
SAM teigia, kad siūlymas leisti vaistininkams išduoti tam tikrus receptinius vaistus be recepto esant ūmioms ligoms artimiausiu metu bus vertinamas kartu su ekspertais. Ministerija teigia, kad vaistininkai kai kuriais atvejais receptinius vaistus ir dabar gali parduoti be recepto. Pavyzdžiui, kontraceptikus, kai vaistas skirtas lėtinei ligai, ūmiems migrenos priepuoliams gydyti.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: