Vaistininkai: mes ne pardavėjai!

Evelina Machova
2017-02-27
Farmacinė rūpyba, nepaisant visų pastangų, viešų diskusijų vis dar skamba kaip koks burtažodis, kurį išgirdę, ypač medikai, griebiasi galvos, širdies ir pakeltu tonu piktinasi: „Kur tai matyta, jei vaistininkai pradės gydyti!“ Pastarieji gi sako, jog iš medikų duonos tikrai nesigviešia, tik nori jiems padėti. O abejonės dėl jų kompetencijos po penkerius metus trukusių studijų universitete skaudina. Kodėl gi nuvertiname vaistininkus? 
Vaistininkai: mes ne pardavėjai!
Farmacinė rūpyba tiek kartų svarstyta Seime vis grąžinama tobulinti arba išvis paliekama, kaip nelabai reikšmingas dalykas. Nors specialistų teigimu, vaistininkai patirtimi gali pasidalinti ne tik išduodami vaistus, bet ir teikdami prevencines paslaugas gyventojams.

Ar pakrutėsime?

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Elenos Kvedarienės
 teigimu, farmacinė rūpyba Lietuvoje yra visiškai nauja, aukštesnės kokybės vaistininko paslauga, kurią vykdyti vaistinės pasirengusios jau dabar. „Tai - vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistų vartojimu susijusias sveikatos problemas bei vykdyti sveikatinimo ir profilaktikos programas.
Kad Lietuvoje farmacijos specialistai turėtų galimybę suteikti kuo platesnes farmacinės rūpybos paslaugas ir galėtų dalyvauti daugelyje sveikatinimo programų, būtina suteikti teisę vaistinėse paimti kraują, atlikti biocheminius kraujo tyrimus, vakcinuoti. Remiantis šalių praktika taip sumažėtų eilės ne tik pas šeimos gydytojus, bet taip pat būtų taupomos valstybės lėšos, nes sveikesnė visuomenė mažiau lėšų reikalautų hospitalizacijai ir kompensuojamiesiems vaistams“ , - siūlomas idėjas argumentuoja E.Kvedarienė.

Tokios idėjos nemažą pasipiktinimą kelia tarp medikų. Piktintis idėjomis neuždrausta, juolab žinant lietuvišką natūrą burbėti dėl kiekvienos naujovės... Vis dėlto reikia pabrėžti, kad nė vienas vaistininkas neketina imtis gydymo ar keisti gydytojo paskirtus vaistus.

„Labai gaila, kad farmacinė rūpyba tiek kartų svarstyta Seime vis grąžinama tobulinti arba išvis paliekama, kaip nelabai reikšmingas dalykas. Nors pasaulis, ypač Europos Sąjungos valstybės, jau senai žino, kad sveikatos apsauga prasideda nuo prevencijos. Arčiausiai gyventojų, neapkraunant gydymo įstaigų, yra vaistinės, tad jos ir išnaudojamos“, - ne kartą akcentavo E.Kvedarienė.
Pernai Tarptautiniame farmacijos federacijos kongrese, Buenos Airėse buvo akcentuojama vaistininkų svarba ir jų vieta pacientų priežiūros grandinėje. Specialistų teigimu, vaistininkai patirtimi gali pasidalinti ne tik išduodami vaistus, bet ir teikdami prevencines paslaugas gyventojams. Tad ir klausiu, ar mus tenkins atsilikėlių pozicija ar vis dėlto imsime krutėti?
 

Pritrūktų kompetencijos. Ar tikrai?
ES valstybių - Airija, Anglija, Austrija, Belgija, Italija, Slovakija, Slovėnija, Portugalija, Švedija - vaistinėse vykdoma farmacinė rūpyba, platus spektras paslaugų, apimantis tiek biocheminių, tiek fiziologinių parametrų nustatymo paslaugas, tokias kaip cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje nustatymo, šlapimo tyrimai, testai nėštumui, alergijai, odos, plaukų būklės tyrimai, svorio, ūgio matavimai ir t.t., įskaitant ir gyventojų vakcinaciją. Tiesa, apie pastarąją paslaugą vos užsiminus Seimo Sveikatos reikalų komitete prieš kelias savaites vykusioje vaistų gamintojų bei farmacininkų diskusijoje patyrę medikai, dabar Seimo nariai, šiaušėsi sakydami, jog tai - labai subtilūs dalykai ir klausimas, ar tam užteks vaistininkų kompetencijos.
 
Kaip žmogus, atsakingai žvelgiantis į galimybes vakcinomis apsisaugoti nuo įvairiausių ligų, esu pasiskiepijusi turbūt nuo visų įmanomų. Ir tik neįsižeiskite, mieli medikai, bet nė karto prieš skiepydamas gydytojas neatliko nuodugnaus sveikatos patikrinimo. Tik pasiteiravo, ar nekarščiuoju, ar gerai jaučiuosi. Manau, kad vaistininkui tiek kompetencijos užtektų. Juk penkerius studijų metus jie mokosi ne tik vaistų pavadinimų, kaip ne kai kurie sveikatos apsaugos ministrai.
 
Neadekvačios baimės

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalius Briedis
 sako, jog kalbant apie vaistininkų kompetencijas, jų gebėjimus vykdyti kai kurias farmacinės rūpybos paslaugas, lieka tik apsiverkti. Nes pagal vyraujančią nuomonę, vaistininkas tėra tik pardavėjas nelabai ką suprantantis nei apie ligas, nei apie vaistus, o fakultetas būsimuosius specialistus penkerius metus verčia „zubrinti“ nereikalingus dalykus. Maža to, dar apsiginti magistro laipsnį. Kam? Kad būtų tiesiog pardavėjais?
 
Negirdėjau, kad, tarkim, prekybos centrų kasininkėms įsidarbinant būtų keliamas reikalavimas - aukštasis universitetinis išsilavinimas, pageidautina ir magistro laipsnis. Natūralus klausimas, kodėl nuvertiname vaistininkus? Kodėl kuriame jų, kaip nelabai kompetentingų specialistų, įvaizdį? Turbūt jei pasakyčiau, kad po šešerių metų medicinos studijų būsimieji medikai nieko neišmano ir vargu, ar sugebėtų atskirti infarktą nuo elementaraus peršalimo, būčiau užmėtyta, na, gal ne akmenimis, bet kokiais pomidorais tai tikrai.
 
Prof. V.Briedis sako, kad fakultetas nėra užsibrėžęs tikslų rengti vaistininkus taip, kad jie galėtų diagnozuoti ligas ar skirti gydymą. Profesoriaus teigimu, kasmet studijų programa tobulinama, atsižvelgiant į šiandienos poreikius ir aktualijas.
Tarkim, šiuo metu viena pagrindinių krypčių, kad nuo cheminių aspektų pereinama prie klinikinių. Pavyzdžiui, studijų programoje vidaus ligų apimtys didėja, orientuojamasi į klinikinius dalykus. Atsiranda ir klinikinės farmacijos programa, kurioje dalyvauja daug specialistų, dėstančių apie vaistų vartojimo klinikinius dalykus.
 
„Absolventai įgyja daugiau kompetencijų, kurios leidžia lygiaverčiai bendrauti su gydytojais, slaugos specialistais. Tai, manau, privalumas, nes tokių specialistų poreikis auga. Gydytojų trūksta tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje, todėl pažangios šalys vis daugiau funkcijų suteikia vaistininkams“, - sako prof. V.Briedis. Profesorius priduria, kad universitete ruošiami ne pardavėjai, o sveikatos priežiūros specialistai, konsultantai, kurie pacientui suteiks informaciją bei garantuos, kad produktas, kuris skiriamas, bus vartojamas saugiai. Ir tam kompetencijos jiems tikrai pakaks.
 
„Kalbant apie ilgalaikes būkles, tokias ligas kaip diabetas, vien vartoti vaistus nepakanka. Reikia ir kontrolės, tiek kalbant apie mitybą, tiek apie fizinį aktyvumą. Vaistininkai, kurie yra kur kas arčiau žmogaus nei šeimos gydytojai, tikrai gali suteikti informacijos apie tai. Reikia nepamiršti ir fakto, kad gyvenimo trukmė ilgėja, pacientai vartoja vis daugiau vaistų, jų derinių. Bet ar kas pažiūri, kaip tas vaistų derinys sąveikauja? Būtent vaistininkas šiuo atveju, sakyčiau, yra net ir kompetentingesnis nei skirtingų sričių medikai. Perdėtos ne tik gydytojų, bet ir kai kurių politikų, atsakingų už sveikatos apsaugą, baimės, mano nuomone, yra šiek tiek neadekvačios“, - sako prof. V.Briedis. 


Tarp kitko
LR Farmacijos įstatyme įtvirtinta, jog farmacijos specialistas greta kitų farmacinių veiklų gali teikti farmacinę rūpybą, vykdyti sveikatinimo ir sveikatos profilaktikos programas, tačiau šiuo metu jiems nesuteikta teisė nei imti kraują, nei vakcinuoti. Minėtų teisių farmacijos specialistai neturi dėl to, kad vakcinacijos ir kraujo paėmimo veiklos Lietuvoje nėra priskirtos farmacinei rūpybai, o vaistininkai, priešingai nei Europos Sąjungoje, nelaikomi sveikatos priežiūros specialistais.
Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė farmacijos federacija ragina valstybes didinti vaistininko vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje, nes tik taip galima užtikrinti profilaktinių programų vykdymą bei pacientų gyvenimo kokybės gerinimą.


Lėtinių ligų valdymo, užkrečiamųjų ligų prevencijos, o, tiksliau, vakcinacijos, paslaugos jau plačiai taikomos pasaulyje, įskaitant ir ES valstybių vaistines. Lietuvos vaistinėse, remiantis ES patirtimi, priėmus reikalingus teisės aktus, galima būtų teikti šias pagrindines farmacijos rūpybos paslaugas: paslaugos sergantiems cukriniu diabetu (įdiegta 18 ES valstybių vaistinėse); cholesterolio, gliukozės kiekio matavimas  (18 ES valstybių); vakcinacijos programų vykdymas (13 ES valstybių); paslaugos pacientams, sergantiems hipertenzija ir t.t.

 
Ar vaistinės pasirengusios teikti farmacinės rūpybos paslaugas?
Apie tai, ar vaistinės pasirengusios teikti farmacinės rūpybos paslaugas, L.S. kalbina „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkę Ingridą Damulienę:


- Kalbant apie farmacinę rūpybą yra pačių įvairiausių siūlymų, kokias paslaugas galėtų teikti vaistininkai. Pasaulio praktika yra labai įvairi, pradedant prevencinėmis programomis, baigiant skiepais. Kokioms paslaugoms šiandien „Eurovaistinės“ būtų pasiruošusios ir galėtų pradėti teikti?
Būdami vaistinių rinkos Lietuvoje lyderiai palaikome idėją, kad klientams galime padėti ne tik susirgus, bet ir rūpinantis nuolatine priežiūra. Farmacinę rūpybą ketiname pradėti 14-oje specialiai atrinktų vaistinių Lietuvoje, pradedant nuo pagalbos astma sergantiems žmonėms. Vaistininko teikiamos individualios konsultacijos metu bus vertinama, ar pacientas laikosi gydytojo rekomendacijų dėl inhaliatorių vartojimo, ar vienu metu nevartoja kelių vienodo veikimo vaistinių preparatų, ar teisinga inhaliatorių vartojimo technika ir panašiai.

„Eurovaistinės“ specialistai turi pakankamai kompetencijų ir potencialo teikti įvairiapuses farmacinės rūpybos paslaugas, o kai kurias teikia jau dabar – kiek gali pataria pacientams, paaiškina. Be to, daugelyje „Eurovaistinių“ galima pasimatuoti kraujospūdį. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad tikslines programas nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Ateityje, kai tik bus išgryninti moduliai pagalbai kitomis ligomis sergantiems žmonėms, kaip galima greičiau įdiegsime juos „Eurovaistinėse“.

- Kurios farmacinės rūpybos paslaugos turėtų būti prioritetinės? Galbūt esate atlikę gyventojų apklausas, kokių farmacinės rūpybos paslaugų jie norėtų? Gal galėtumėte pateikti pavyzdžius?
Farmacinė rūpyba apima tiek gyventojams skirtų vaistų priežiūrą ir susijusių problemų identifikavimą bei sprendimą, tiek ir lėtinių ligų valdymą - astmos, diabeto, širdies ir kraujagyslių bei kitų, dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktikos programose - svorio reguliavimo, rūkymo mažinimo ir kitose. Dauguma šių paslaugų didžiųjų vaistinių darbuotojams jau nebūtų naujiena.
 
Pavyzdžiui, minint Pasaulinę diabeto dieną gyventojai tradiciškai kviečiami į vaistines pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje, o bendradarbiaujant su Lietuvos širdies asociacija kelis kartus per metus klientai kviečiami pasimatuoti kraujospūdį, įvertinti kūno masės indeksą ar pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Specialių apklausų nesame atlikę, tačiau vadovaujamės geriausiais kitų šalių pavyzdžiais ir praktika. Matydami didelį susidomėjimą įvairių rodiklių matavimusi nemokamų renginių metu, manome, kad gyventojams aktuali būtų širdies ir kraujagyslių ligų prevencija.
 
- Jei vaistininkui kiltų klausimų dėl paskirtų vaistų, tarkim, kai žmogus serga keliomis skirtingomis ligomis, ar jis turėtų galimybę paskambinti žmogų gydančiam gydytojui ir pasikonsultuoti?
Jei anksčiau sužinoti apie paciento vartojamus vaistus vaistininkas galėjo tik iš kompensuojamųjų vaistų paso arba paties paciento, dabar tokią galimybę suteikia e. recepto sistema. Tai ypač svarbu ne tik konsultuojant klientus apie vaistų vartojimą bei jų suderinamumą, bet ir bendradarbiaujant su gydytoju. Iškilus neaiškumų, yra tiesioginis ryšys su gydytoju ir paciento nereikia siųsti atgal į gydymo įstaigą. Be to, nekyla situacijų, kai vaistininkams tiesiog nepavyksta įskaityti gydytojo rašto. Vis dėlto elektroninių receptų daugėja pamažu, platesnio visuomenės susidomėjimo jie vis dar nesulaukia.
 
- Jungtinės Karalystės, Švedijos, Portugalijos ir kitų šalių vaistininkai kas pusmetį peržiūri pacientų, kurie vartoja keletą vaistų, krepšelį ir pateikia išvadą ne tik pacientui, bet ir jo gydytojui. Po tokios peržiūros paprastai atsisakoma vieno trijų vaistų. Galbūt ir „Eurovaistinė“ numato panašių žingsnių, kad būtų ir tampresnis vaistininkų bei šeimos gydytojų bendradarbiavimas bei racionalesnis vaistų vartojimas?
Kalbant apie farmacinę rūpybą, neturima omenyje, kad vaistininkas dirbs gydytojo darbą – koreguos gydymą, vaistų dozes ar panašiai. Vaistininkas galės tik paaiškinti pacientui, kaip laikytis gydytojo nurodymų, pamokyti tinkamai naudotis medicinos prietaisais, reikalingais ligai kontroliuoti, atsakyti į kylančius klausimus.
 
- Dažnai sakoma, kad pradėjus teikti farmacinės rūpybos paslaugas vaistinėse gali susidaryti eilės, nes su kiekvienu pirkėju teks išsamiau pabendrauti. Kaip ketinate spręsti šį klausimą?
Farmacinės rūpybos paslaugas organizuojame taip, kad nenukentėtų vaistinės pirminė paskirtis – papildomos paslaugos gyventojams bus teikiamos nurodytomis valandomis, kai klientų srautas vaistinėje yra mažesnis. Be to, iš pradžių farmacinės rūpybos paslaugos bus vykdomos tik patogiausiose vietose esančiose didžiausiose vaistinėse, kur turime daugiausiai darbuotojų.
 
- Farmacinės rūpybos paslaugos, žinoma, sveikintinas dalykas, tačiau dažnai net sveikatos politikai kelia klausimą, ar už jas nereikės skirti papildomo finansavimo?
Ruošdamiesi farmacinės rūpybos projektui, esame numatę investicijas į technologijas, patalpas ir darbuotojų kompetencijų ugdymą. Kalbant apie pirmąjį, astmos, modulį, vaistinėse turėsime įrengti atskiras patalpas, kad būtų užtikrintas klientų konfidencialumas. Be to, pagal bendruosius farmacinės rūpybos ir specialiuosius astmos modulio reikalavimus jau apmokyta dvidešimt mūsų darbuotojų iš keturiolikos pirmųjų paslaugas pradėsiančių teikti vaistinių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris