Apie grėsmes
„Farmacinė rūpyba – modernus ir reikalingas dalykas. Jau ir taip nemažai atsiliekame nuo kitų šalių. Tačiau, kalbant apie skiepijimą, visiems aišku, kad tai ne vaistininko, o asmens sveikatos priežiūros paslauga. Jos vaistinėse teikti negalima. Todėl, kad skiepas – intervencinė procedūra. Kiekvienas skiepijamas žmogus turi būti apžiūrėtas gydytojo. Jau šiandien didelės vaistinės, turinčios medicinos kabinetus, kur dirba gydytojai, gali skiepyti. Tačiau vaistinėse be asmens sveikatos priežiūros įstaigų skiepų atlikti negalima. Būtina turėti licenzijas ir patalpoms, ir specialistams. Skiepijimai gali sukelti įvairiausių nepageidaujamų reakcijų - nuo alerginių iki anafilaksinio šoko. Kas atsitiks, jei jis žmogų ištiks vaistinėje. Be to, visi skiepijimai yra registruojami. Kaip tai padaryti vaistinėse? Manau, nesame tam pasiruošę. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių vakcinacijos paslaugas, yra pakankamai. Žmonės gali pasiskiepyti įvairiausiomis vakcinomis. Farmacinė rūpyba yra daugelyje šalių, tačiau vakcinacija vykdoma vos trijose. Todėl vardan mūsų žmonių sveikatos skiepijimą reikėtų išbraukti iš įstatymo“, - įsitikinusi Sveiko Sveikatos reikalų komiteto narė Alma Monkauskaitė. Jos poziciją palaiko Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. „Skiepas nėra paprasta injekcija, tai - imuninis biologinis preparatas. Klaidinga manyti, kad vaistinėse galima skiepyti. Šiandien mūsų šalyje yra daugiau nei penki šimtai gydymo įstaigų, kuriose atliekami skiepijimai. To tikrai pakanka. Jei farmacinė rūpyba apims ir vakcinaciją, bus padaryta didžiulė klaida“, - teigia D.Razmuvienė.
 
Siūlo nestovėti vietoje
Tačiau tokie nuogąstavimai neįtikino kitų komiteto narių. Pirmiausia komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė „pataisė“ kolegę A.Monkauskaitę, primindama, jog vakcinuoti vaistinėse leidžia ne trys, o penkiose ES šalys. „Pasaulis žengia modernumo link. Vieni kalbate, kad ir taip vėluojame. Kiti, kad ir toliau nieko nereikia judinti ar keisti. Viliuosi, kad rasime kompromisą. Juolab kad turime pakankamai informacijos ir kitų šalių patirtį. Įstatymas įsigalios tik nuo 2016 metų. Laiko pakeisti tvarkas yra pakankamai. Įstatyme numatyti ir specialūs kursai vaistininkams. Galvoju apie regionus, apie socialinės atskirties mažinimą. Tinkamai viską reglamentavus, užtikrinus kontrolę, mažosios vaistinės taip pat galėtų tapti sveikatinimo centrais“, - oponavo D.Mikutienė. Pirmininkės poziciją gynė ir kitas komiteto narys Kęstas Komskis: „Besiskiepijančių gyventojų ir taip nėra daug. Nueiti pas gydytoją, specialistą reikia laiko, todėl jei ministrė aiškiai reglamentuos vakcinavimo vaistinėse veiklą, bus geriau. Taip, galbūt nereikia to leisti visose vaistinėse arba numatyti pereinamąjį laikotarpį, specialius kursus vaistininkams.“ 
Tuo tarpu komiteto narys Kazimieras Kuzminskas iškėlė kitą klausimą, kodėl farmacininkai iš viso siekia teikti tokias paslaugas? „Galima diskutuoti, tačiau man įdomu, kokia farmacininkams paskata skiepyti? Ar per mažai turite darbo? Ar tai bus sudarytos sutartis su ligonių kasomis dėl papildomų paslaugų? Vakcinacijai atlikti pirmiausia reikia surinkti nemažai duomenų, kokie skiepai buvo anksčiau, kokiomis ligomis sirgo žmogus, koks gali būti šalutinis poveikis“, - svarstė K.Kuzminskas.
 
Vaistininkai nepasiruošę?
Dar vienas argumentas, kodėl vaistinėse neturėtų būti vakcinuojama, – esą nėra kam to daryti. Farmacininkai nėra tinkamai paruošti ir per daug rizikuojama. „Farmacinė rūpyba turi atsirasti. Džiaugiamės, kad farmacininkai pasiruošę padėti sveikatos sektoriui, dalyvauti prevencinėse programose. Tačiau nesame tikri, kad farmacijos specialistai yra pasiruošę skiepyti. Jie neturi pakankamo žinių bagažo bei patirties. Ministerija nepasisako kategoriškai prieš, tačiau tai - laiko klausimas. Manome, kad iki 2016 metų nebus paruošti reikalingi specialistai. Ministerijos pozicija – pritarti farmacinės rūpybos įteisinimui, išskyrus vakcinavimą vaistinėse“, - tikino Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Ramunė Navickienė.
„Jeigu specialistai nebus pasiruošę, skiepyti negalės. Tam įstatymo įgyvendinimas ir atidedamas metams, kad būtų surengti mokymai, tvarkos paruoštos“, - į tokius nuogąstavimus atsakė D.Mikutienė.
Kaip paaiškėjo, vaistininkai, galintys vakcinuoti, jau planuojami ruošti. Apie tai suskubo pranešti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmakologijos katedros lektorius dr. Kostas Ivanauskas: „Taip, vaistininkai, norintys vakcinuoti, turi būti tam paruošti. Šiuo metu Vilniaus universitete ruošiamos specialios studijų programos, į kurias įtrauktas ir skiepijimas. Taigi studentai bus tinkamai paruošti.“  
 
Komentarai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto prof. Eduardas Tarasevičius:

- Nesuprantu, kodėl kalbame tik apie skiepijimą. Svarbu įvesti farmacijos rūpybos sąvoką. Europos Sąjungos šalyje ji yra labai akcentuojama. Farmacinė rūpyba – tai būtinosios paslaugos. Pacientams turi būti suteikta visa informacija apie medikamentus ir jų vartojimą. Pas mus šis darbas neatliekamas. Papildoma farmacinė rūpyba – skiepijimas - gali būti teikiamas kai kuriose vaistinėse. Tačiau jos privalo turėti akreditaciją, specialistus. Turime tam pasiruošti. Iš kitos pusės, turime paklausyti Sveikatos apsaugos ministerijos. Jeigu ji nemato problemos dėl skiepijimo, jo mastai pakankami, tada vaistinėse skiepyti ir nereikia.
 
Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos ekspertė Jūratė Švarcaitė:

- Noriu priminti, kad anafilaksinės reakcijos valdymas jau dabar yra privalomas Lietuvos vaistinėse. Mes, kaip ir visi kiti sveikatos priežiūros specialistai, privalome mokėti suteikti pagalbą tokiais atvejais. Mūsų vaistinėse yra tam skirtos adrenalino ampulės.
Vaistininkai nenori būti vien tik vaistų pardavėjai. Norime būti visuomenės sveikatos dalimi ir suteikti daugiau paslaugų pacientams, kurie iš mūsų to ir tikisi. Visuomenė sensta ir žmonių, kuriems reikia priežiūros, daugėja. Šiuo metu esame Europos „pabaigoje“ pagal vakcinavimo mastus. Be to, nė vienoje šalyje, kur leistas vakcinavimas vaistinėse, neužfiksuotas nė vienas anafilaksinio šoko atvejis. Dabar Lietuvoje leidžiama išsikviesti specialistą į darbovietę ir visus surikiavus paskiepyti. Kuo tai geriau negu vakcinacija vaistinėje?