Už nesirūpinimą klientais – 500 tūkstančių dolerių bauda
Vilius Šimanskis
2015-08-31
Jungtinių Amerikos Valstijų vaistinių gigantas „Walgreens“ už naujų įstatymų nesilaikymą Kalifornijoje susilaukė 500 tūkst. dolerių baudos. Šis įvykis – puiki iliustracija besikeičiančiai vaistinių sistemai tiek JAV, tiek pasaulyje.
Kalifornijos valstijai nusprendus, kad vaistinių klientas turi sulaukti didesnio dėmesio nei tik dėžutės padavimas ir kainos pasakymas, „Walgreens“ nesuskubo perkvalifikuoti darbuotojų. Už tai vaistinių tinklui skirta pusės milijono dolerių bauda.
Kai klientas yra ir pacientas
Daugiau nei 8 tūkst. vaistinių turinčiam vaistinių tinklui nepavyko susidoroti su naujais reikalavimais. Kalifornijos valstijai nusprendus, kad vaistinių klientas turi sulaukti didesnio dėmesio nei tik dėžutės padavimas ir kainos pasakymas, „Walgreens“ nesuskubo perkvalifikuoti darbuotojų. Pernai priimtas nutarimas, kuriam ruoštasi nuo 2013-jų metų juos užklupo netikėtai ir slapto valstijos surengto tyrimo metu beveik visų iš 28-erių tikrintų vaistinių darbuotojai nesugebėjo tinkamai atlikti naujųjų pareigų.
Pasak Kalifornijoje priimto nutarimo, vaistininkas turi ne tik paduoti vaistą bei pasakyti jo kainą, bet ir apie jį, jo galimus šalutinius poveikius konsultuoti pirkėją. Čia vaistininko pareigos nesibaigia – jis privalo ir pildyti paciento ligos istoriją, o su ja susipažinęs nuspręsti, ar parduodami medikamentai suderinami su kitais vartojamais vaistais.
Šis įstatymas taip pat sukurtas siekiant išvengti vaistų platinimo klaidų – automatizuotos vaistų užsakymo sistemos ir internetu priimami užsakymai sukuria tragikomiškas situacijas, kuomet žmonės geria ne jiems skirtus vaistus.
„Vaistininkų konsultacijos yra būtinos siekiant būti tikriems, kad receptiniai vaistai būtų suteikiami pagal medikų nurodymus ir norint būti užtikrintiems, kad pacientai žinos, kaip saugiai ir taisyklingai juo vartoti, - teigia Nancy E.O’Malley, vadovavusi valstijos tyrimui. - Mano darbo tikslas išlieka garantuoti, kad visuomenę lengvai pasiektų visa su receptiniais vaistais susijusi informacija.“
Reformos kaina
Nors įstatymas surašytas lyg ir tinkamai, jo įgyvendinimas kelia daugybę klausimų. Privatumu susirūpinę pacientai nenori, kad vaistininkai galėtų pasiekti jų ligos istorijas, ar žinotų privačiai užsakytų vaistų dėžučių turinį. Klientai taip pat baiminasi, ar vaistininkams pakaks kvalifikacijos, skiriant sudėtingesnėms ligoms gydyti skirtus vaistus.
Verta paminėti, kad nepatenkintų situacija yra ir vaistininkų stovykloje. Visų pirma jų laukia daug didesnis darbo krūvis, o didesnės algos jiems niekas nesiruošia mokėti. Nors įstatymas teigia, kad už šį papildomą darbą jiems turėtų sumokėti paciento gydytojas, tokia norma dar vis nenusistovėjo ir vaistininkai kol kas yra akistatoje su painiu biurokratiniu aparatu.
Netinkamas vaistų vartojimas per metus sužaloja apytikriai 150 tūkst. Kalifornijos gyventojų ir tai kainuoja valstijai bent 1,7 bilijono dolerių kasmet. Net ir nutarimo kritikai pripažįsta, kad reforma buvo būtina.
Tarp kitko
Po teismo nuosprendžio „Walgreens“ turi ne tik sumokėti baudą, bet ir užtikrinti naujųjų reglamentų laikymąsi. Tačiau ši byla veikiausiai nebus paskutinė: 2013 metais panašaus nuosprendžio susilaukė ir didžiausia „Walgreens“ konkurentė CVS, kuriai teko sumokėti 658 tūkst. dolerių baudą. 2014-ieji buvo vaistinių tinklo „Rite Aid“ metai – jie turėjo sumokėti 498 tūkst. dolerių baudą. Galbūt dėl šios priežasties, paskutiniaisiais apklausos duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyventojai teigia labiau mėgstantys apsipirkinėti ne tinklinėse vaistinėse. Nepaisant to, vaistinės milžinės toliau sėkmingai užima vis didesnę rinkos dalį.
Komentuoti: