Ta pati tabletė, o kompensacija - skirtinga

Evelina Machova
2015-10-05
Prabilus apie kompensuojamųjų vaistų sistemą, subruzda kas tik netingi. Vieni aiškina, kad sistema socialiai neteisinga. Kiti kelia klausimą, kodėl tas pats vaistas, skirtas dviems ligoms gydyti, kompensuojamas skirtingai. Treti - kodėl neišnaudojamas 90 proc. kompensavimo lygis, kuris, beje, įteisintas beveik prieš penkiolika metų.
Buvęs sveikatos apsaugos viceministras prof. Gediminas Černiauskas įsitikinęs, kad tai - neišsemiama tema, tačiau yra keletas aspektų, apie kuriuos reikėtų diskutuoti - tiek apie vaistams taikomą PVM, tiek ir apie to paties vaisto, priklausomai nuo ligos, skirtingą kompensavimą.
Ta pati tabletė, o kompensacija - skirtinga
Prieš beveik penkiolika metų į lietuvišką kompensuojamųjų vaistų sistemą šalia 100 proc., 80 proc. ir 50 proc. vaistų kompensavimo atsirado ir 90 proc.

Diskusijos apie PVM

Pirmiausia reikėtų pripažinti, kad ne viskas mūsų sveikatos apsaugos sistemoje yra tik blogai. Ji nei bloga, nei labai gera, galbūt taisytina, vietomis stipriai, priimant politinius ir galbūt visuomenės atžvilgiu nelabai populiarius sprendimus. Pasak prof. Gedimino Černiausko, kalbėti apie tai, ar kompensuojamųjų vaistų sistema socialiai teisinga ar ne, nelabai prasminga. Aukso vidurio čia niekaip nerasi. Tačiau vertėtų padiskutuoti apie kompensuojamiesiems vaistams taikomą PVM. „Visiems vaistams kaip ir visoms prekėms yra uždėtas PVM. Tad valstybė ne tik vaistus pati kompensuoja, bet dar iš to ir uždirba. Todėl diskutuoti apie socialius dalykus, manau, visai vertėtų. Žinoma, seniau PVM buvo mažesnis, dabar jis padidintas ir klausimas, ar taip apskritai turėtų būti. Tiksliau, ar tai - korektiška. Šioje vietoje matau galimybę tobulinti mūsų sveikatos sistemą. Bet kartu reikia atminti ir tai, kad vienur įvedus lengvatą, teks taupyti kitose srityse. Matyt, reikia apsispręsti, ar tai, kas finansuojama iš biudžeto, yra reikšminga ar ne“, - svarsto G.Černiauskas.
Sutikime, mintis įdomi. Tik bijau, kad iškėlus tokį klausimą, pagrindinis argumentas - nieko nekeisti - būtų tas, kad farmacininkai ir taip kraunasi milijardus iš žmonių nelaimės, todėl apie mažesnį PVM negali būti nė kalbos.


Pabandė, bet...
Prieš beveik penkiolika metų į lietuvišką kompensuojamųjų vaistų sistemą šalia 100 proc., 80 proc. ir 50 proc. vaistų kompensavimo atsirado ir 90 proc. Kam gi to reikėjo?
„Tai buvo bandymas sumažinti vaistų, kurie yra kompensuojami šimtu procentu, skaičių. Tuomet vyravo nuomonė, kad kai kuriais atvejais šimtaprocentinė kompensacija nėra labai gerai. Nes kai pacientai visus vaistus gauna nemokamai, turi polinkį juos ne vartoti, o tiesiog kaupti. Tiesa, tuomet ir gamintojai tuo nebuvo suinteresuoti. Vis dėlto įstatymas buvo priimtas, tačiau realios naudos neatnešė“, - sako prof. G.Černiauskas. Į klausimą, kodėl, buvęs viceministras atsako paprastai: „Nes neatsirado beveik nė vieno vaisto, kuris būtų įrašytas į devyniasdešimties kompensavimo lygį. O trukdė normalus lobizmas. Kas gi norės, kad tavo vaistą, kuris kompensuojamas šimtu procentų, perkeltų į 90 procentų?“, - klausimu į klausimą atsako prof. G.Černiauskas.
Tai - puikus pavyzdys, kad ne kiekviena iniciatyva įtvirtinama praktiškai. „Visa ši sistema buvo, taip sakant, paremta ne lietuviška logika, kur viskas už dyką. Matyt, dėl to ir neprigijo“, - trūkčioja pečiais buvęs viceministras.

„Pripaišytos“ diagnozės
Bet kaip gi čia taip išeina? Nuolat kalbame apie tai, kad reikia taupyti, nes eurai ant medžių neauga, tačiau net turėdami tokią kompensuojamųjų vaistų sistemą, kuri yra įstatymiškai sureguliuota, kalbu apie dalies vaistų perkėlimą iš šimtaprocentinės kompensacijos (kuri suryja beveik 70 proc. vaistams kompensuoti skiriamų valstybės lėšų) į devyniasdešimties, trypčiojame vietoje? 
„Dabar tai gal ne taip aktualu, nes ekonomika auga. Tačiau jei turėsime kokių nors finansinių sunkumų, gal valstybė vėl grįš prie panašios idėjos. Manau, kad atlikus tokį sprendimą pavyktų sutaupyti, bet čia reikia mąstyti konkrečiau - kokios ligos, kokie vaistai. Jei kalbame apie onkologiją, vaistus, kurie kainuoja tūkstančius, jiems negalima taikyti tokios sistemos. Nes pacientas nesusimokės. Iš kur jis gaus tokius pinigus? Tačiau iki šiol yra nemažai vaistų, kuriais gydomos dvi ligos ir vienai ligai kompensacija yra šimtaprocentinė, kitai - tik aštuoniasdešimt procentų. Bet realiai tai juk tas pats vaistas. Tokiu atveju pasiekti vidurkį - 90 procentų kompensaciją, - manau, būtų visai normalu. Ir pokyčiai nebūtų skausmingi. Šiek tiek sutaupytume ir kiltų mažiau pagundų „pripaišyti“ geriau kompensuojamas diagnozes“, - sako prof. G.Černiauskas.


Interviu
Apie tai, ar nevertėtų dalį vaistų iš šimtu procentų kompensuojamų vaistų perkelti į devyniasdešimties, ir kodėl tas pats vaistas kompensuojamas dvejopai, L.S. klausia sveikatos apsaugos viceministro Valentino Gavrilovo. 

- Tiek iš sveikatos ekonomistų, tiek kartais ir iš pačių farmacininkų girdžiu, kad perkėlus dalį dabar šimtu procentų kompensuojamų vaistų į devyniasdešimties procentų lygį pavyktų ne tik sutaupyti, bet ir paskatinti gyventojus racionaliau vartoti vaistus. Ką manote?
- Jei tikslas būtų tik sutaupyti, tuomet jis būtų pasiektas. Bet čia reikia elgtis labai atsargiai. Tarkim, dabar kardiologiniai vaistai kompensuojami aštuoniasdešimčia procentų ir priemokos nėra tokios didelės, kokios galėtų būti, tarkim, į šį kompensavimo lygį perkėlus onkologinius vaistus. Perkėlus dalį dabar šimtu procentų kompensuojamų vaistų į devyniasdešimt procentų lygį, daliai žmonių jie taptų neįperkami. Todėl toks žingsnis nelabai priimtinas. Plius reikia nepamiršti, kad kompensuojama yra bazinė kaina. Jei toje grupėje yra daugiau nei vienas tos grupės vaistas - kompensuojamas pigiausias. Bet net ir kompensavimas šimtu procentu neužtikrina žmonėms, kad nebus jokios priemokos. Reziumuojant lygio pakeitimas leistų sutaupyti, bet reikia įvertinti ir prieinamumą.


- Tačiau yra ir ligų , pavyzdžiui, astma ir LOPL, kur gydymui skiriamas tas pats vaistas, bet jo kompensavimas skirtingoms ligoms skiriasi. 
 - Yra svarstymų, ar nereikėtų suvienodinti kai kurių vaistų kompensavimą. Tarkim, astma ir LOPL, kur astmos vaistai kompensuojami šimtu procentų, o LOPL – aštuoniasdešimtčia. Vaistai iš esmės yra tie patys ir galbūt juos visus suvienodinti iki devyniasdešimties procentų būtų teisinga. Bet tada suveikia argumentas – kokiomis aplinkybėmis žmogus susirgo. Astmos atsiradimui žmogaus veiksmai neturi įtakos, o LOPL priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, žalingų įpročių ir panašiai. Tad vargu ar toks kompensavimo lygio suvienodinimas būtų teisingas.
 
- Yra tekę girdėti iš medikų, kad pasitaiko atvejų, kuomet pacientai, norėdami gauti šimtu procentų kompensuojamą vaistą, spaudžia medikus parašyti jiems kitą diagnozę, kad vaistas būtų kompensuojamas daugiau. Ar jums žinomi tokie atvejai?
- Taip, yra tekę girdėti. Bet manau, kad sąžiningas gydytojas neturėtų tam spaudimui pasiduoti. Tokią situaciją, be abejo, išspręstų kompensavimo lygių suvienodinimas. Bet vėlgi tai būtų ir nelabai teisinga. Nes tam tikru atveju mes pablogintume astma sergančių žmonių situaciją, kurie susirgo ne dėl savo kaltės.
 
- Bet turbūt sutiksite su tuo, kad vis dėlto reikia peržiūrėti dabar esančią kompensuojamųjų vaistų sistemą, galbūt imtis ir ne visai populiarių sprendimų?
- Ties tuo dirbame kompensavimo komisijoje. Bandome išgryninti ir sudėlioti tuos kriterijus, kada ir kokiu lygmeniu liga yra kompensuojama. Nes šiuo metu sprendimai priimti vertinant tam tikrą svarbą, tam tikru laikotarpiu ir panašiai. Tarkim, kardiologiniai vaistai į kompensuojamųjų vaistų sąrašą atėję seniai nėra brangūs ir priemokos nėra didelės. Taigi dabar bandysime sudėlioti universalesnį sprendimą.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Jurgita Syminienė: būti autoritetu sau po dešimties metų

      Jurgita Syminienė: būti autoritetu sau po dešimties metų

      Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Jurgita Syminienė (33 m....
      Pogimdyminė depresija – (ne)išpaikintų mamyčių liga

      Pogimdyminė depresija – (ne)išpaikintų mamyčių liga

      „Atrodė iki pilnos laimės gyvenime trūksta tik vaikelio“, - pokalbį pradeda pogimdyminę depresiją išgyvenusi Di...

      Sveika šeima


      „Studentų maistas“ – ne vaistas

      Ne veltui džiovintų vaisių ir riešutų mišinys pramintas „studentų maistu“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako juose dažnai rasite didelę dozę pridėtinio cukraus (tai, ko reikia kremtant mokslus pernakt). Taigi maišelis riešutų popiet tikrai nėra nekaltas ir sveikuoliškas užkandis, k...

      Sveikatos horoskopas


      Spalio 12 - 18 d.

      Avi­nas
      Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Nobelio medicinos premija paskirta virusologams H. Alteriui, Ch. Rice'ui ir M. Houghtonui

      Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kiek vorų jau suvalgėte?
      Henrikas Vaitiekūnas Kiek vorų jau suvalgėte?
      Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
      Viktorija Andrejevaitė Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
      Kas nepažįsta laikrodžių?
      Henrikas Vaitiekūnas Kas nepažįsta laikrodžių?

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica