Praėjusių metų pabaigoje buvo išplėstos kompensuojamųjų statinų – vaistų širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti – skyrimo sąlygos.
Iki tol statinai buvo kompensuojami antrinės prevencijos tikslais – kardiologo skiriami tik infarktą ar insultą patyrusiems ligoniams. Priėmus įstatymo pakeitimą, kompensuojamieji statinai gali būti skiriami ir pirminės prevencijos tikslais –gyventojams, susiduriantiems su vadinamojo „blogojo cholesterolio“ – mažo tankio lipoproteinų (MTL) – padidėjimu kraujyje.
Ar didesnis statinų prieinamumas gali sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis – pagrindinę Lietuvos gyventojų mirties priežastį? Ar gydymas šiais preparatais sukelia šalutinį poveikį, dėl kurio jų derėtų vengti? Kokių dar naujovių atsirado priėmus naująją tvarką? Apie tai – trijų žinomų širdies ir kraujagyslių ligų specialistų nuomonės.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ambulatorijos vadovas, Išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovas prof. Rimvydas Šlapikas:
- Įsakymo dėl statinų kompensavimo pakeitimas – didžiulis gydytojų ir akademinės bendruomenės, visos sveikatos apsaugos sistemos laimėjimas. Manau, jog jis lems proveržį, skiriant šiuos svarbius vaistus, padėsiančius išvengti aterosklerozės progresavimo, mažinti ūminių išemijos sindromų skaičių ir mirštamumo rodiklius.
Išskirčiau kelias svarbiausias naujoves.
Kompensacijos sąlygos taikomos keturiems statinams – atorvastatinui, rozuvastatinui, simvastatinui ir fluvastatinui. Pasirinkti galime galingiausius arba mažesnio poveikio. Turėti didesnį statinų pasirinkimą svarbu ir tuomet, jeigu vieno jų pacientas netoleruoja.
Antras svarbus pokytis – mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-C) koncentracijos, nuo kurios leidžiama kompensuoti statiną, sumažinimas. Trečia, daugeliu atvejų kompensuojamų statinų receptus gali rašyti šeimos arba vidaus ligų gydytojas.
Tad šiandien galime veiksmingai gydyti statinais tiek siekdami sulėtinti ar net sustabdyti aterosklerozės formavimąsi svarbiose organizmo arterijose, tiek išvengti ūmių išemijos įvykių – infarkto ir insulto.
Žinoma, vien dėl didesnio statinų prieinamumo nereiktų tikėtis, kad gyventojų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis iš karto ženkliai sumažės. Būtina stiprinti ir arterinės hipertenzijos gydymą, skatinti palankius gyvensenos pokyčius. Tačiau neabejoju, jog cholesterolio kontrolės gerinimas, gydant statinais, bus vienas lemiamų veiksnių, kuris ateityje sumažins mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytoja kardiologė dr. Jolita Badarienė:
- Išplėtus kompensuojamų statinų sąlygas, dauguma šeimos gydytojų domisi, kokiomis sąlygomis bei kada galima išrašyti šiuos vaistus. Nepaisant to, vis tiek išlieka baimė juos skirti, nes daug metų statinus skirdavo tik kardiologai.
Įstatymo pakeitimu ne tik sumažintos MTL cholesterolio ribos, nuo kurių galima skirti statinus pirminei ir antrinei prevencijai užtikrinti, bet ir įvesta kitų naujovių. Pavyzdžiui, statinus galima skirti ir sergantiesiems stabilia krūtinės angina. Įtrauktos ir neurologinės ligos, tokios kaip smegenų infarktas, galvos smegenų ir priesmegeninių arterijų užsikimšimas bei susiaurėjimas, praeinantieji (tranzitiniai) smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai. Šiuo atveju statinų vartojimą inicijuoja neurologas, o vėliau gydymą gali tęsti vidaus ligų arba šeimos gydytojas.
Remiantis tiek teorinėmis studijomis, tiek klinikiniais tyrimais, mažinant cholesterolio koncentraciją kraujyje, mažėja rizika mirti nuo koronarinės širdies ligos. Todėl tikiuosi pacientų, kurie vartos statinus bei gydytojų, kurie nebijos išrašyti šių vaistų, proveržio.
Tačiau akivaizdu, kad vartoti vien vaistus, norint nesirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, neužtenka. Labai svarbu sveika gyvensena: fizinis aktyvumas, reguliariai laikytis Viduržemio jūros dietos principų – valgyti daug daržovių, žuvies, vartoti alyvuogių aliejų, mažinti cukraus, druskos, raudonos mėsos suvartojimą. Taip pat Lietuvoje reikėtų mažinti alkoholio vartojimą, išmokti subalansuoti poilsio ir darbo režimą.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų diagnostikos ir gydymo laboratorijos vedėjas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis:
.jpg)
- Iš Vakarų atkeliavusios liaupsės, kad netgi nutukę žmonės, vartodami statinus, ten rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis yra tikra tiesa, nes vaistai mažina „blogojo cholesterolio“ kiekį kraujyje.
Kaip ir kiekvienas vaistas, taip ir statinai turi pakankamai ryškų šalutinį poveikį. Tačiau pacientams, kurių yra aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, jie gelbsti gyvybes. Visi vaistai yra nuodai ir tik tam tikra jų dozė turi terapinį poveikį. Medikamentų, kurie neturėtų šalutinio poveikio organizmui – nėra.
Alternatyva statinams – sveika mityba. Turėtume pamiršti tokį maistą, kuriame yra daug cholesterolio, t.y. gyvulinės kilmės maisto medžiagų: riebią kiaulieną, pieno produktus, kiaušinių trynius – jie skatina „blogojo cholesterolio“ kaupimąsi kraujagyslėse.
Antra alternatyva – fizinis aktyvumas. Kai žmogus sportuoja, organizmas cholesterolį sunaudoja kaip energinę medžiagą, todėl jis mažiau kaupiasi. Taip pat turime išmokti valdyti stresinę būklę – stresas skatina cholesterolio kiekio augimą.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
Komentuoti: