Sukasi kaip gali
Šiauliuose įsikūrusi „Valerjono vaistinė“ šiemet mini 150 metų. Jos vadovė vaistininkė Almyra Girdenienė, čia dirbanti nuo 1974-ųjų, sako nelabai suprantanti, ko tokiais sprendimais siekiama. „Pandemijos metu vaistininkai stovėjo priešakinėse linijose, dirbo, kad tik padėtų. Neišvengiamai patyrėme ir nuostolių, ir papildomų išlaidų, o dabar dar vienas smūgis iš ministerijos. Sakėme ministerijai, kad mažoms vaistinėms įgyvendinti visus reikalavimus dėl būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašo nerealu, ypač kalbant apie retoms ligoms skirtus medikamentus, bet iš ministro išgirdome tik pasakymą: „Kam reikalinga vaistinė, kurioje nėra vaistų?“ Toks tad požiūris į mus“, - nusivylimo neslepia A.Girdenienė.
 
Vaistininkė pasakoja, kad sukasi kaip įmanydami: vedamos nemokamos edukacinės paskaitos apie sveiką gyvenseną, atidaryta ir arbatinė, kur lankytojai vaišinami veganiškai ir vegetariškai patiekalais, bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu kuriama kosmetikos linija. Be to, „Valerjono vaistinė“ - viena iš nedaugelio likusių gamybinių vaistinių, tad maždaug per pusvalandį gali pagaminti pacientui reikiamus vaistus.
„Mes dėl to ir išsilaikėme, kad turim skirtingų veiklų, kurios yra paklausios. Tačiau iš ministerijos, negražu taip sakyti, vis gaunam naujų smūgių... Šis naujas reikalavimas dar didesnė našta ir kažin ar atlaikysime. Bet giliai širdyje viliuosi, kad jis dar pasikeis“, - sako A.Girdenienė.
 
Nesupranta tikslo

Nors statistikos, kaip dažnai pacientai vaistinėje negauna reikiamų vaistų, nėra, pasak Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės Kristinos Nemaniūtės - Gagės, problema – iš piršto laužta, mat jei žmogui reikia vaisto, o jo tuo momentu vaistinėje nėra, jis užsakomas ir jau kitą dieną klientai gali atsiimti.
 

Savo ruožtu pacientai, ne vienerius metus sergantys lėtinėmis ligomis, tikina nelaukiantys iki paskutinės minutės, kol baigsis medikamentai, o jais pasirūpina iš anksto. „Turime retomis ligomis sergančių pacientų, kurie užsisako vaistus kas ketvirtį. Jau kitos dienos popietę jiems paskambiname, kad gali atsiimti. Problemų šiuo atveju nekyla. Tačiau pagal naują tvarką, vos tik pardavę šiuos vaistus turėsime iš karto juos vėl užsakyti, kad būtų rezervas. O jei pacientė nuspręs pirkti kitoje vaistinėje? Taip ir liksime su ta vaistų pakuote, kurią po to teks utilizuoti“, - sako A.Girdenienė.
 
Koks konkretus siekis turėti išplėstinių būtinųjų vaistų sąrašą vaistinėje, nelabai supranta ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Lina Ganatauskienė. „Kyla klausimas, kas padengs nuostolius? Šiandien vaistininkai su didele atsakomybe vykdo savo funkcijas, jei nėra vaistinėje konkretaus vaisto, jo ieškoma visoje Lietuvoje ir gavus pacientas informuojamas, kad gali jį įsigyti. Nebent tuo metu vaisto nėra šalyje“, - teigė L.Ganatauskienė.
 
Viskas priklauso nuo pirkėjo
Kaip teigia Valstybinė ligonių kasa, šių pokyčių pagrindinis tikslas užtikrinti galimybę pacientui gauti kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka yra mažiausia. Tikslas kaip ir geras. Tiesa, pasak K.Nemaniūtės-Gagės, yra vienas niuansas. Mat viskas priklauso nuo pirkėjų – ką jie perka daugiausiai, tuo juos stengiasi aprūpinti vaistinės. „Vaistų paklausą formuoja pirkėjai. Tačiau šiuo atveju yra net keli niuansai. Kompensuojamųjų vaistų sąrašas pas mus tvirtinamas kas ketvirtį. Būna taip, kad į naujai tvirtinamą sąrašą patenka nauji ir iškrenta anksčiau buvę vaistai.
 
Įsivaizduokite situaciją: vaistinės turi kompensuojamųjų vaistų sąraše esančių vaistų. Tačiau jam pasikeitus dalis jų iškrito. Ką tai reiškia? Vartotojai pirks tą medikamentą, kuris bus sąraše. Vadinasi, ankstesnis vaistų rezervas ir toliau liks vaistinėje, galiausiai pasibaigs jų galiojimo laikas ir vaistinė turės utilizuoti. Šie sprendimai nelogiški - tik papildomos išlaidos ir didelėms tinklų, ir privačioms mažoms vaistinėms. Beje, pastarosioms šiuos reikalavimus turbūt bus sunkiausia įgyvendinti. Nežinau, kaip jos išsilaikys...“ - sako K.Nemaniūtė-Gagė ir priduria, jog priimtasis sprendimas trukdo vaistininkams dirbti tiesioginį darbą.

Pasak L.Ganatauskienės, ypač dažnus reguliavimo pokyčius patirianti aprūpinimo vaistais sistema labiausiai stokoja stabilumo. Dėl to blaškosi ir pacientai, nežinodami, ar po 3 mėnesių vartojamas medikamentas išliks kompensuojamųjų vaistų sąraše, ir smarkiai apkraunami pakeitimus turintys stebėti bei operatyviai juos įgyvendinti privalantys vaistininkai. Išplėtus būtiniausių vaistų sąrašą tikslinga būtų atsisakyti kas 3 mėn. keisti Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Gal užtektų ir dviejų kartų per metus?
 
„Mano sūnus gyvena Vokietijoje. Jis pasakojo, kad pas juos tokių dalykų, kad vaistinė privalo turėti sukaupusi kompensuojamųjų vaistų rezervą, nėra. Jei nutinka taip, kad prireikia kokio medikamento, jis užsisakomas ir žmogus pasiima jį kitą dieną. Skaičiuoja žmonės, stengiasi viską daryti racionaliai. O mes? Vaistininkas negali būti savarankiškas, jis tik turi vykdyti ministerijos nurodymus. Svajoju, kad ir pas mus vaistininkai būtų gerbiami“, - sako A.Girdenienė.
Paklausa, ar priimant sprendimus buvo atsižvelgta į Lietuvos vaistinių asociacijos pateiktus siūlymus, K.Nemaniūtė-Gagė sako, jog jie išgirsti, bet į pasiūlymus neatsižvelgta. Sulaukta tik atsakymo, kad pirma pabandom ir žiūrėsim, kaip bus. Profesionalu, ne kitaip.

---

Tarp kitko
Liepos pradžioje įsigaliojęs vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas, palyginti su buvusiuoju, pailgėjo tris kartus, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK). Tačiau jeigu per pusę metų sąraše esančio vaisto niekas nėra pirkęs, vaistinėje jo turėti nebus būtina.
Šįkart formuojant sąrašą į jį įtraukti visų dviejų ar daugiau skirtingų gamintojų vaistų grupių populiariausių stiprumų vaistai, kurių pakuotės bazinė kaina yra mažesnė nei 150 eurų. Į šį sąrašą neįtraukiami vieno tiekėjo bei biologiniai vaistai. Sąraše – 233 pavadinimų (vietoje anksčiau buvusių 76) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamų vaistų.
„Vaistinės privalo turėti visus minėto sąrašo vaistus. Tiesa, yra padaryta ir išlyga – jei per pusę metų to vaisto nebuvo parduota nė pagal vieną receptą, vaistinėje jo turėti nebūtina“, – teigia VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.