Po Konkurencijos tarybos rinkos tyrimo - viltis įsigyti pigesnių vaistų
www.lsveikata.lt
2016-01-11
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakeitė teisės aktą, kuris ribojo lygiagretų vaistų importą. Konkurencijos taryba 2013 m. atliko lygiagretaus vaistų importo rinkos tyrimą ir rekomendavo panaikinti draudimą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įrašyti lygiagrečiai importuojamus vaistus, jeigu jie nėra 4–10 proc. pigesni, nei vežami tiesiai iš gamintojo, rašoma pranešime spaudai.
„Tikimės, kad panaikinus apribojimą lygiagrečiam importui, Lietuvos gyventojai galės daugiau kompensuojamųjų vaistų įsigyti pigiau,“ – pažymėjo Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Rinkos tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai įvertino galiojusius teisės aktus bei atliko neigiamo ir teigiamo poveikio rinkai ekonominį įvertinimą, liberalizavus kainas.
Konkurencijos tarybos duomenimis, tyrimo laikotarpiu, lygiagretaus importo didmeniniu būdu parduodama vaistų dalis Lietuvoje sudarė tik 0,61 proc. rinkos, kai tuo tarpu lygiagretaus importo vaistų dalis Danijoje sudaro apie 20 proc., Vokietijoje – apie 10 proc., Jungtinėje Karalystėje – apie 14 proc., Latvijoje – apie 4 proc.
„Tikimės, kad panaikinus apribojimą lygiagrečiam importui, Lietuvos gyventojai galės daugiau kompensuojamųjų vaistų įsigyti pigiau. Tiesa, teigiamas rinkos liberalizavimo efektas gali pasijausti ne iš karto, o po tam tikro laikotarpio, nes reikėtų laiko naujų vaistų registravimui, sutarčių sudarymui, tiekimo organizavimui,“ – pažymėjo Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas.
Konkurencijos taryba 2015 m. gegužės 19 d. pradėjo dar vieną - kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, ar šiuo metu galiojantys vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną apribojimai yra pagrįsti, ar yra sudarytos visos prielaidos veiksmingai konkurencijai.
Pastabos
Šiuo metu Lietuvoje dauguma kompensuojamų vaistų yra parduodami per rinkodaros teisių turėtojus.
1. Įmonių, užsiimančių lygiagrečiu vaistų importu, veikla yra pagrįsta laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principu, įtvirtintu Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. Vaistų kainos Europos Sąjungos valstybėse narėse skiriasi, todėl pagrindinis įmonių, užsiimančių lygiagrečiu vaistų importu, veiklos principas – vaistus iš valstybių narių, kuriose jų kaina yra žemesnė, importuoti į valstybes nares, kuriose jų kaina yra aukštesnė.
2. Lygiagretus vaistų importas gali teikti vartotojams ne tik tiesioginę (kai lygiagretaus importo būdu įvežamas vaistas siūlomas už mažesnę kainą nei rinkodaros teisių turėtojų platinamas analogiškas vaistas), bet ir netiesioginę naudą dėl padidėjusios konkurencijos. Lygiagretaus importo veikla skatina vaistų platinimu bei prekyba užsiimančių įmonių tarpusavio konkurenciją, todėl gali lemti rinkodaros teisių turėtojų platinamų vaistų kainų mažėjimą.
3. Lygiagretus importas gali teigiamai paveikti ne tik vartotojų galimybes įsigyti vaistų, bet ir duoti naudos valstybei: perkant vaistus centralizuotai, o taip pat kompensuojant gyventojams išlaidas, patirtas įsigyjant vaistus, mažėjant vaistų kainai, mažėja ir išlaidų, apmokamų iš PSDF, suma.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
Komentuoti: