Pirmadienį įsigaliojo naujasis Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Gera žinia, kad šiemet jame atsirado 81 vienas naujas preparatas. Maža to, už 56 kainyne esančius pigiausius vaistus pacientams neliks priemokų. Tačiau, kaip sako Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė, maždaug 800 vaistų priemokos po naujos bazinių vaistų skaičiavimo sistemos išaugs. O visuomenės apklausos rodo, kad pacientai kol kas nėra linkę pirkti tik pigiausius vaistus.
Apklausos rodo, kad nemažai gyventojų nurodo žinantys, jog gali sutaupyti vaistinėse įsigydami tos pačios rūšies kompensuojamuosius vaistus su mažesne priemoka, tačiau neskuba to daryti.
Atsiradusios galimybės
Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas teigia, kad galimybė į Kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti daugiau naujų vaistų, sumažinti pacientų priemokas arba net jų atsisakyti atsirado tik šiemet, Vyriausybei pakeitus Bazinių kainų apskaičiavimo tvarką, pagal kurią pacientai pigiausią vaistą grupėje, kai jis kompensuojamas 100 proc., galės įsigyti be priemokos. Be to, buvo nuspręsta seniai rinkoje esančių brangių vaistų neįrašyti į kainyną, jei jie yra daugiau negu 40 proc. brangesni už pigiausius analogiškus vaistinius preparatus.
„Galimybės įtraukti į kainyną daugiau pacientams reikalingų kompensuojamųjų vaistų, atsirado po aktyvių Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos derybų su vaistų gamintojais. Šiemet kompensuojamiesiems vaistams buvo suteikta daugiau nuolaidų nei pernai, todėl mažėja gyventojų priemokos už vaistus. Nelengvose derybose mums padėjo ir aktyvus bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis, jų išsakyta nuomonė“, – sako viceministras.
V.Gavrilovas taip pat primena, kad pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus priklauso ir nuo pačių pacientų. „Jei pacientai rinktųsi analogiškus, tačiau mažiausias priemokas turinčius vaistus, sumokėtų perpus mažiau. O už kardiologinius vaistus – 3 kartus mažiau. Kaip ir kaimyninėse šalyse Lietuvoje valstybės kompensuojama suma yra vienoda už visus analogiškus to paties bendrinio pavadinimo vaistus, skiriasi tik priemoka už juos. Todėl galutinį sprendimą, kokį konkretų vaistą pasirinkti, kiek už jį sumokėti, priima pacientas“, – teigia viceministras.
Priemokos išaugs
Savo ruožtu
Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė tvirtina, kad dėl naujos Bazinių kainų skaičiavimo tvarkos pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar epilepsija, priemokos už kompensuojamuosius vaistus didės. Kodėl? Nes šie pacientai ne visuomet gali vartoti pigiausią preparatą, nes jis turi būti derinamas ir su kitais vaistais.
„Kompensuojamas šimtu procentų yra pats pigiausias tos grupės vaistas, už kitus tos pačios grupės brangesnius vaistus pacientams priemokos išaugs. Vaistinės mažinti vaistų priemokas galėtų tik savo pelno sąskaita. Ar toks sprendimas galėtų būti priimtas? Sunku pasakyti. Lietuvoje vaistinėms yra nustatomi maksimalūs antkainiai, kurie yra mažiausi lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis“, - sako E.Kvedarienė.
Rinktis pigiausių neskuba
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotojos Neringos Bernotienės teigimu, apklausos patvirtina, kad nemažai gyventojų nurodo žinantys, jog gali sutaupyti vaistinėse įsigydami tos pačios rūšies kompensuojamuosius vaistus su mažesne priemoka, tačiau neskuba to daryti.
„Skaičiai rodo, kad kardiologinius vaistus vartoja 64 proc. pacientų, jie labiausiai ir permoka. Jei įsigydami kardiologinius kompensuojamuosius vaistus, gyventojai rinktųsi tokius pačius tik pigesnius, jie išleistų vidutiniškai tris kartus mažiau – Lietuvos mastu jie sutaupytų 22 mln. eurų. Vidutiniškai vienas pacientas per metus kardiologinių vaistų priemokoms išleido 46 eurus, kai galėjo išleisti 15,3 eurus“, – sako N.Bernotienė.
Jos teigimu, VLK užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad visgi pusė žmonių, pastebėjusių viešai skelbiamą informaciją apie tai, kad tą pačią veikliąją medžiagą turintys vaistai veikia taip pat, nepriklausomai nuo gamintojo ar pakuotės, pradėjo pirkti pigesnius vaistus, o tai sudaro septintadalį visų suaugusių šalies gyventojų.
Tarp kitko
Atsižvelgiant į naująją Bazinių kainų apskaičiavimo tvarką ir gamintojams pritaikius nuolaidas, be priemokos arba su simboline iki 0,1 Eur priemoka Kainyne yra daugiau negu 430 vaistų.
Pasak specialistų, į naująjį kainyną šiemet įtraukti vaistai, su naujomis veikliosiomis medžiagomis, skirtomis gydyti išsėtinę sklerozę, idiopatinę plaučių fibrozę, raudonąją vilkligę bei ŽIV. Taip pat pirmą kartą į sąrašą įrašyti vaistai su naujomis veikliosiomis medžiagomis, skirti gydyti lėtinę tromboembolinę plaučių hipertenziją bei idiopatinę dilgėlinę.
Patvirtinus naująjį kainyną, planuojamas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų mažėjimas. Prognozuojama, kad apie 11 mln. eurų sumažėjusios išlaidos senesniems vaistams, leis įtraukti inovatyvius vaistus į kompensavimo sistemą, pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą. Tai rodo, kad kompensuojamų vaistų prieinamumas pacientams gerėja. Daugėja ir PSDF lėšų, kurios išleidžiamos jiems kompensuoti – 2016 m. tam numatyta 217,5 mln. eurų, o 2015 m. panaudota 212,6 mln. eurų.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
Komentuoti: