Paskelbta, kiek ir kokių vaistų pernai suvartojome daugiausia

Violeta Bučiūtė
2016-04-11
Prieš porą dienų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) paviešino pernai suvartotų vaistų ataskaitą. Joje lyginami praėjusių ketverių metų duomenys. Gauti rezultatai parodė, kad auga antinavikinių, vaistų nuo infekcijų, antiparazitinių preparatų suvartojimas. Nežymiai kinta medikamentų pakuočių pardavimai. O vartotojai pernai vaistus dažniau pirko didesnėse pakuotėse, taip pat tokius, kurių stiprumas yra didesnis.
Paskelbta, kiek ir kokių vaistų pernai suvartojome daugiausia
Nors vaistų nuo širdies ir kraujagyslių ligų pernai suvartojome šiek tiek mažiau nei ankstesniais metais, teigti, kad sergamumas jomis sumažėjo, pasak kardiologų, dar anksti.

Sergamumas nemažėja
Remiantis statistika, kasmet daugiausiai suvartojama širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų. Nors šių preparatų per praėjusius metus buvo suvartota 2,7 proc. Mažiau negu prieš tai, teigti, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėjo, negalima.
 

„Sergamumas širdies ligomis Lietuvoje kol kas išlieka aukštas. Gali būti, kad žmonės racionaliau vartoja medikamentus, tačiau tam, kad galėtume daryti prielaidą apie mažėjantį sergamumą minėtomis ligomis, reikėtų atlikti išsamesnę analizę. Galvoju, kad nežymiam duomenų kitimui įtakos turi ir vaistų kainos, ir įvairių vaistų grupių vartojimas“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis.
 
Nervų sistemą veikiančių vaistų pardavimai auga
Ataskaitoje visi vaistai yra suskirstyti pagal ligų grupes, ATC kodus. VVKT vadovo Gintauto Barcio teigimu, jos labai apibendrintos, kadangi tam tikrose ligų grupėse gali būti dešimtys ar šimtai skirtingų preparatų. Surinkti detalesnę analizę būtų beveik neįmanoma.
 
Daugiausiai parduodamų medikamentų sąraše – nervų sistemą veikiantys vaistai. Kasmet jų (vaistų nuo migrenos, epilepsijos, Parkinsono ligos, taip pat psicholeptikų, migdomųjų ir raminamųjų, antidepresantų ir kt.) suvartojimas auga.
„Aplinka daro didelę įtaką žmogaus psichikos sveikatai. Dažniausiai susiduriama su kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis. Kadangi šių ligų prevencijai yra skiriamas didelis dėmesys, tai gali lemti ir didesnį vaistų pardavimą“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas prof. Dalius Jatužis.


 
Komentaras
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys:

- Iš parengtos praėjusių metų vaistų suvartojimo ataskaitos daryti išvadą, kad sumažėjo širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų skaičius, negalima. Norint tai teigti, reikėtų atlikti išsamesnes analizes. Vaistų suvartojimą lemia daug veiksnių: gyventojų skaičius, jų gyvenimo trukmė, pensinio amžiaus žmonių skaičius, perkamoji galia ir panašiai.
 
Baltijos šalyse vaistų suvartojimas yra labai panašus. Latvijoje kiek mažesnis, kadangi ten prasčiau išvystyta kompensavimo sistema. Jeigu lyginsime su kitomis Europos Sąjungos šalimis, matysime, kad Slovėnijoje vaistų suvartojimas yra pusantro karto didesnis, o Norvegijoje – apie du su puse karto. Taip yra ir su receptiniais, ir su nereceptiniais vaistais. Kasmet girdžiu kalbas, kad lyginant su užsienio šalimis, Lietuvoje vaistų yra suvartojama labai daug – nesuprantu, iš kur gimsta toks teiginys, jis nėra teisingas.
 
Ataskaitoje matomas ir nežymus pakuočių pardavimų augimas. Reikia nepamiršti, kad visos pakuotės yra skirtingos, vaistų jose gali būti daugiau arba mažiau, vienų veikliosios medžiagos stipresnės, kitų - atvirkščiai. Tai priklauso ir nuo to, kaip racionaliai vaistai yra vartojami, nes dalis jų kartais yra išmetami.
Rezultatai parodė, kad vaistų suvartojimo tendencijos išlieka tokios pat. Nežymus augimas matomas ne vienerius metus. Pastaruoju metu didėja antinavikinių preparatų suvartojimas, nes medicina tobulėja ir atsiranda vis naujų vaistų nuo vėžio.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris