Sergamumas nemažėja
Remiantis statistika, kasmet daugiausiai suvartojama širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų. Nors šių preparatų per praėjusius metus buvo suvartota 2,7 proc. Mažiau negu prieš tai, teigti, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėjo, negalima.
 
„Sergamumas širdies ligomis Lietuvoje kol kas išlieka aukštas. Gali būti, kad žmonės racionaliau vartoja medikamentus, tačiau tam, kad galėtume daryti prielaidą apie mažėjantį sergamumą minėtomis ligomis, reikėtų atlikti išsamesnę analizę. Galvoju, kad nežymiam duomenų kitimui įtakos turi ir vaistų kainos, ir įvairių vaistų grupių vartojimas“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis.
 
Nervų sistemą veikiančių vaistų pardavimai auga
Ataskaitoje visi vaistai yra suskirstyti pagal ligų grupes, ATC kodus. VVKT vadovo Gintauto Barcio teigimu, jos labai apibendrintos, kadangi tam tikrose ligų grupėse gali būti dešimtys ar šimtai skirtingų preparatų. Surinkti detalesnę analizę būtų beveik neįmanoma.
 
Daugiausiai parduodamų medikamentų sąraše – nervų sistemą veikiantys vaistai. Kasmet jų (vaistų nuo migrenos, epilepsijos, Parkinsono ligos, taip pat psicholeptikų, migdomųjų ir raminamųjų, antidepresantų ir kt.) suvartojimas auga.
„Aplinka daro didelę įtaką žmogaus psichikos sveikatai. Dažniausiai susiduriama su kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis. Kadangi šių ligų prevencijai yra skiriamas didelis dėmesys, tai gali lemti ir didesnį vaistų pardavimą“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas prof. Dalius Jatužis.

---

 
Komentaras
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys:

- Iš parengtos praėjusių metų vaistų suvartojimo ataskaitos daryti išvadą, kad sumažėjo širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų skaičius, negalima. Norint tai teigti, reikėtų atlikti išsamesnes analizes. Vaistų suvartojimą lemia daug veiksnių: gyventojų skaičius, jų gyvenimo trukmė, pensinio amžiaus žmonių skaičius, perkamoji galia ir panašiai.
 
Baltijos šalyse vaistų suvartojimas yra labai panašus. Latvijoje kiek mažesnis, kadangi ten prasčiau išvystyta kompensavimo sistema. Jeigu lyginsime su kitomis Europos Sąjungos šalimis, matysime, kad Slovėnijoje vaistų suvartojimas yra pusantro karto didesnis, o Norvegijoje – apie du su puse karto. Taip yra ir su receptiniais, ir su nereceptiniais vaistais. Kasmet girdžiu kalbas, kad lyginant su užsienio šalimis, Lietuvoje vaistų yra suvartojama labai daug – nesuprantu, iš kur gimsta toks teiginys, jis nėra teisingas.
 
Ataskaitoje matomas ir nežymus pakuočių pardavimų augimas. Reikia nepamiršti, kad visos pakuotės yra skirtingos, vaistų jose gali būti daugiau arba mažiau, vienų veikliosios medžiagos stipresnės, kitų - atvirkščiai. Tai priklauso ir nuo to, kaip racionaliai vaistai yra vartojami, nes dalis jų kartais yra išmetami.
Rezultatai parodė, kad vaistų suvartojimo tendencijos išlieka tokios pat. Nežymus augimas matomas ne vienerius metus. Pastaruoju metu didėja antinavikinių preparatų suvartojimas, nes medicina tobulėja ir atsiranda vis naujų vaistų nuo vėžio.