Ko neišnaudojame kurdami vaistų politiką?

Evelina Machova
2019-12-05
Kas yra racionalus vaistų vartojimas? Tokį klausimą ne kartą yra tekę išgirsti iš pacientų. Apie tai nekyla diskusijos ir tarp politikų, vaistų gamintojų bei gydytojų. Atsakymus praėjusią savaitę Vaistų gamintojų asociacijos inicijuotoje konferencijoje bandė rasti skirtingų sričių užsienio ekspertai, Lietuvos sveikatos politikai ir medikai.
Ko neišnaudojame kurdami vaistų politiką?

Faktas
Praėjusią savaitę Vaistų gamintojų asociacijos iniciatyva vyko konferencija - diskusija racionalaus vaistų vartojimo klausimais tema: Approaches to reducing wasteful spending on pharmaceuticals.


Racionalus = pigiausias?

Sveikatos apsaugos viceministrė, kuruojanti farmacijos sektorių, Kristina Garuolienė sako, jog turime aiškiai suprasti, kad mūsų išlaidos sveikatos apsaugai labai mažos. Būtent dėl šios priežasties tiek vaistų skyrimas, tiek ir jų vartojimas privalo būti racionalus.

 
Mintis kaip ir aiški, bet vis tiek neatsako į klausimą, kas gi yra racionalus vaistų vartojimas? Pirkti tik pigiausią medikamentą? Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidento, gydytojo nefrologo prof. Mariaus Miglino teigimu, racionalus vaistų vartojimas pirmiausia turi taupyti sveikatos sistemos išlaidas. „Tai nereiškia, jog turime pirkti tik pigiausius vaistus. Pirmiausia reikia kelti klausimą, kas ženkliai padidina sveikatos apsaugos išlaidas? Atsakymas - pacientų hospitalizacija. Tikiu, kad atsirastų teigiančių, kad, na, jei žmogus nenori vartoti vaistų taip, kaip paskirta gydytojo, - tebūnie. Bet tai - trumparegiška. Sveikatos sektoriui dėl tokio požiūrio tenka didžiulis krūvis, vieno paciento priežiūrai reikia daugiau specialistų, jis dažniau serga, trumpiau gyvena ir patiria kur kas daugiau komplikacijų. Visa tai net kelis kartus padidina sveikatos sektoriaus išlaidas“, - sako prof. M.Miglinas. 

Viceministrė taip pat pritaria, jog kalbant apie racionalų vaistų vartojimą pagrindinį vaidmenį lemia ne kaina, o terapinė vaisto vertė. „Tačiau čia pat kyla klausimas kiek valstybė gali mokėti už vaistus ir kiek gamintojas gali tą kainą sumažinti. Manau, kad mūsų visų pagrindinis tikslas, jog pacientams būtų prieinami vaistai su aukšta terapine verte. Norėdami to pasiekti turime analizuoti situaciją, daryti pokyčius, bet svarbiausia bendradarbiauti“, - sako K.Garuolienė. 



Europos generinių, biopanašių ir pridėtinę vertę kuriančių vaistų asociacijos „Medicines for Europe“ sveikatos ekonomikos ekspertas Diogo Piedade ir Europos vartotojų organizacijos BEUC atstovė Ancel.la Santos

Dar vienas pranešėjas Europos generinių, biopanašių ir pridėtinę vertę kuriančių vaistų asociacijos „Medicines for Europe“ sveikatos ekonomikos ekspertas Diogo Piedade ragino sveikatos politikus „neperspausti“ imantis itin griežtų reguliavimo priemonių.
„Daugelis šalių, ne tik Lietuva susiduria su vaistų tiekimo problemomis. Viena priežasčių – per griežtas valstybės, tiksliau, sveikatos sistemos valdytojų spaudimas generinių vaistų gamintojams, sudėtingos inovatyvių vaistų formų (prie jų priskirti galima ir sudėtinius vaistus) kompensavimo sąlygos. Žinoma, norėtųsi, kad vaistai būtų kuo pigesnis ir prieinami visiems gyventojams, tačiau per griežtas spaudimas dažnai atveda prie vaistų tiekimo sutrikimų. Tai, natūralu, paveikia pacientus: jie pyksta, kartais nustoja vartoti vaistus. Gydytojams taip pat kyla papildomų problemų juos racionaliai skiriant. Todėl būtina visiems sektoriaus dalyviams ieškoti papildomų sprendimų“, - sako D.Piedade.

Svarbu reaguoti laiku

Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininko Dariaus Sinkevičiaus teigimu, senstant visuomenei sveikatos sektoriui teks susidurti su rimtais iššūkiais, o jų galimiems sprendimams reikia pradėti ruoštis šiandien.


„Į pacientą orientuota medicina verčia susimąstyti tiek apie sveikatos sistemos, tiek ir vaistų politikos kryptis. Sprendimų reikia jau šiandien. Polifarmacija, racionalus vaistų vartojimas, išvengiamos hospitalizacijos, tikslus valstybės išteklių paskirstymas bei juos matuojančių rodiklių nustatymas – tai yra svarbiausios kryptys. Be to, priimant sprendimus turi būti ir labai glaudus visų sistemos dalyvių – pacientų, gydytojų, vaistų gamintojų, politikos formuotojų, vaistininkų - bendradarbiavimas bei įsitraukimas“, - konferencijos metu vardijo V.Sinkevičius.
 
Minčiai pritaria ir viceministrė K.Garuolienė. „Labai gerai, kad turime galimybę konferencijos metu diskutuoti. Svarbus aspektas, jog kalbasi ne tik valstybės tarnautojai, kurie atsakingi už šios srities reguliavimą, bet ir gydytojai, vaistų industrijos atstovai. Gal dar tik norėtųsi, kad į jas aktyviau įsitrauktų pacientai. Tuomet tikrai atsiras galimybė, kad žmonės keisdamiesi informacija, pakeis galbūt ir požiūrį, o svarbiausia ims labiau pasitikėti vieni kitais. Tikiu, kad tuomet galimas progresas. Vaistų rinka kaip ir verslas - dinamiška, todėl ir pokyčiai, ir reguliavimas turi būti tokie. Kasmet kyla vis naujų iššūkių ir čia pagrindinis uždavinys reguliatoriams - spėti į juos reaguoti. Būtent todėl, itin svarbu suprasti ir analizuoti situaciją“, - sako viceministrė.

Europos vartotojų organizacijos BEUC atstovės Ancel.la Santos teigimu, bene viena didžiausių klaidų, kad į sprendimų priėmimą neįtraukiami pacientai. „Taip, jie galbūt nėra specialistai, tačiau remdamiesi patirtimi jie gali pasiūlyti vertingų sprendimų. Mūsų organizacija yra atlikusi ne vieną apklausą, kuri puikiai iliustruoja, jog pacientai nori būti sprendimų priėmimo dalis. Antra, vertėtų nepamiršti, jog aktyvūs vartotojų susivienijimai yra ne kartą sveikatos politikus privertę pakeisti sprendimus pacientų naudai. Vartotojai, šiuo atveju pacientai, turi norą didinti skaidrumą bei dalyvauti sveikatos sistemai priimamuose sprendimuose. Maža to, jie puikiai mato, kur galėtų būti naudingi. Be to, svarbu skirti didesnį dėmesį ir vartotojų švietimui. Kodėl? Nes iš nesupratimo kyla didžiausias nepasitenkinimas“, - sako Ancel.la Santos.


Prof. Liudas Mažylis ir Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė


Sistemai kainuoja brangiau
„Vaistai neveikia, jei pacientas jų nevartoja“, - tokius gydytojo pasakytus žodžius patvirtina statistika: trečdalis sergančiųjų vaistų nevartoja taip, kaip paskirta gydytojo.
Europarlamentaras, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys prof. dr. Liudas Mažylis, sako, jog konferencijoje nagrinėjamos temos jam aktualios. „Nors, tiesą sakant, man, kaip žmogui, kilusiam iš medikų šeimos, nelabai suvokiamas toks dalykas, kad nevartotum gydytojo paskirtų vaistų. Tai, akivaizdu, - kompleksinė problema, kuriai įtakos turi tiek kultūriniai, tiek ir psichologiniai dalykai. Akivaizdu, kad trūksta ir pacientų medicininio švietimo. Skaičiai, kuriuos pamačiau konferencijos metu, kaip vartojami, ar, tiksliau, nevartojami vaistai, šokiruoja. Tai daugiadisciplininė sritis ir tikiuosi, jog konferencija duos postūmį šioms problemoms spręsti“, - teigė prof. dr. L.Mažylis.
Pasak prof. M.Miglino, į šią problemą ilgą laiką buvo kreipiamas per mažas dėmesys. „Esu gydytojas nefrologas. Mano pacientams per parą tenka išgerti iki dvidešimties piliulių. Režimas kompleksiškas, jį sunku paaiškinti kolegai gydytojui, jau nekalbu apie pacientą. Tačiau, kaip rodo tyrimai, kuo daugiau tablečių žmogui tenka suvartoti, tuo didesnė tikimybė, kad jis jų nevartos. Todėl pagrindinė mano pranešimo žinutė – viena svarbiausių gydytojo funkcijų - paveikti tai, ką galime, - gydymo režimą. Turime kiek įmanoma jį supaprastinti“, - sako gydytojas.

Šiandien sprendimų jau yra: du, trys vaistai vienoje tabletėje, vadinamieji sudėtiniai vaistai. Tiesa, medikas neslepia, jog žvelgiant siaurai daugeliui tai gali pasirodyti brangesnis sprendimas. „Sveikatos sistemai kur kas brangiau kainuoja vaistų nevartojimas. Išauga komplikacijų skaičius, pacientai dažniau hospitalizuojami, vartoja dar daugiau vaistų ir galiausiai anksčiau miršta. Dar labai svarbus aspektas - paciento suvokiamas vartojamų vaistų skaičius. Tarkim, skiriant sudėtinius vaistus jų skaičius išlieka toks pat vertinant veikliąsias medžiagas, tačiau žmogui atrodo mažiau, nes jam reikia išgerti tik vieną tabletę. Tyrimai rodo, kad tokiais atvejais pacientai vaistus vartoja geriau. Žinoma, šiuo atveju svarbus gydytojo ir paciento ryšys, kiek medikas turi laiko paaiškinti, kodėl svarbus vaistų vartojimas, net jei jis jaučiasi gerai, bei kokios galimos ligos komplikacijos to nedarant“, - argumentuoja gydytojas.

Pasaulinės rinkos tyrimų ir analizės kompanijos IQVIA atstovas Michal Pilkiewicz pritardamas prof. M.Miglinui teigė, jog kalbant apie vaistų vartojimą gydytojams turėtų būti organizuojami mokymai, kaip jį reikėtų vertinti. „Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, yra išties stipriai pažengusi e.sveikatos srityje. Kaupiate labai daug duomenų, tačiau blogiausia, kad šiandien jų neišnaudojate. O jie praverstų net ir siekiant racionalaus vaistų vartojimo“, - sakė Michal Pilkiewicz.


Pasaulinės rinkos tyrimų ir analizės kompanijos IQVIA atstovas Michal Pilkiewicz ir Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas, gydytojas nefrologas prof. Marius Miglinas

Kas pakeistų situaciją?
Kokios priemonės be gydytojo dar gali prisidėti skatinant pacientus vaistus ne tik vartoti, bet ir daryti tai racionaliai? M.Pilkiewicz kalbėdamas apie vaistų politiką teigė matantis neblogų žingsnių, padarytų Lietuvos sveikatos politikų. „Turbūt sutiksite, jog vienas itin svarbių žingsnių, kad pacientai vartotų vaistus, - jų prieinamumas. Šiuo atveju kalbu apie įperkamumą. Vienas teigiamų veiksnių, kad vykdant vaistų politikos pokyčius Lietuvoje priemokos pradėjo mažėti. Jos, palyginti su kitomis šalimis, ilgą laiką buvo didesnės. Dabar galime daryti prielaidą, jog vaistų prieinamumas pagerės, ir tai turėtų pagerinti šiek tiek ir vaistų vartojamumą. Tačiau visada raginu vykdant reformas tokioje jautrioje srityje kaip sveikatos apsauga ir vaistų prieinamumas turėti platų vaizdą, kas bus, ar, tiksliau, kas laukia ateityje“, - teigė M.Pilkiewicz.

Prof. M.Miglino teigimu, tai, kad priemokos už vaistus mažėja, puiku, tačiau kol kas jis nepajuto, jog tai turėtų didelės įtakos vaistų vartojamumui. „Tiesą sakant, matau trukdančių veiksnių, kurie turi įtakos geram vaistų vartojamumui. Kas ketvirtį kompensuojamų vaistų sąrašas keičiasi. Pacientai kas tris mėnesius perka vaistą nauju pavadinimu, kitokios spalvos ar išvaizdos. Ir dalį jų šie pokyčiai sutrikdo. Sutinku, jog farmacijos sektoriuje turi būti konkurencija, turi būti mažiausia kaina, tačiau galbūt būtų naudinga ilginti tą periodą? Tarkim, kad kainynas keistųsi kas pusmetį ar kas metus? Pokyčiai kas ketvirtį sukelia nemažai tiekimo problemų. Turime pripažinti, jog esame maža rinka, ir toks dažnas kaitaliojimas tiek vaistų gamintojams, tiek pacientams kelia nemenką galvos skausmą“, - svarsto prof. M.Miglinas.

Europarlamentaras Juozas Olekas konferencijos metus akcentavo, kad tokios diskusijos yra ypač svarbios kuriant bendrą sisteminį požiūrį, kokia turi būti vaistų politika. Kaip to pasiekti? „Atsakymas labai paprastas visi sektoriai pradedant politikais baigiant pacientais turi bendradarbiauti ir kartu sistemingai ieškoti sprendimų“, - teigė politikas.




lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai
! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris