Ar per pastaruosius porą metų konkurencija farmacijos sektoriuje išaugo? Ar taikant įvairius ribojimus ir gana griežtą vaistų kainų politiką atsirado naujų žaidėjų? Ar pagerėjo vaistų prieinamumas? Tai tik keletas kausimų, į kuriuos pacientai ir farmacijos sektorius ieško atsakymų. Pernai priemokos vaistams sumažėjo, į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukta beveik 30 naujų inovatyvių vaistų. Vis dėlto per porą metų iš rinkos pasitraukė daugiau nei 200 vaistinių preparatų ir net tris kartus išaugo ilgalaikiai vaistų tiekimo sutrikimai.
Pasiteisino, bet...
Konkurencijos taryba ne kartą buvo perspėjusi Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), jog dėl farmacijos sektoriui, tiksliau, vaistų gamintojams vykdomo spaudimo mažinti kainas taikant įvairius apribojimus gali nukentėti konkurencingumas. Bet SAM vis tiek pasirinko strategiją –
paspauskim. Negali sakyti, kad ši nepasiteisino. Priemokos už vaistus pacientams sumažėjo, pernai į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukta beveik 30 inovatyvių vaistų.
Vis dėlto kai kurios pacientų organizacijos skundžiasi, jog iš rinkos dingo jų anksčiau vartoti vaistai ar maisto papildai. Be to, kaskart priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo, kas turėtų mažinti jų kainas, farmacininkai tikina, jog ir toliau taip spaudžiant verslą iš Lietuvos išeis kai kurie vaistai ar jų gamintojai. Kodėl? Nes neapsimokės likti rinkoje.
Uždavus klausimą, ar per pastaruosius dvejus trejus metus iš rinkos pasitraukė kokie nors vaistai arba jų gamintojai, SAM Farmacijos politikos skyriaus patarėja Vilma Meldžiukaitė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad visi vaistų kompensavimo ir kainodaros srityje priimami sprendimai bei taikomos priemonės skirtos užtikrinti tinkamą vaistų prieinamumą, racionaliai naudoti pacientų ir valstybės lėšas. „Įgyvendinus nurodytus sprendimus, ne tik daugiau negu per pusę sumažėjo vidutinė paciento priemoka, bet ir kasmet sudaromos galimybės įtraukti į kompensavimo sistemą nemažai inovatyvių vaistų, kurie anksčiau pacientams buvo neprieinami, pavyzdžiui, pernai (2019 m. - red. past.) buvo įtraukti dvidešimt devyni nauji vaistai“, - teigia V.Meldžiukaitė. Tiesa, į klausymą, ar kas pasitraukė, taip ir neatsako.
LS.skaičius
212
– tiek vaistinių preparatų, Vaistų gamintojų asociacijos duomenimis, nustota tiekti Lietuvos rinkai nuo 2018 metų.
Pasitraukimo priežastys
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
(VVKT) duomenimis, per pastaruosius kelerius metus išaugo Bendrijos Registre registruojamų vaistų skaičius: 66 – tiek užregistruota naujų vaistų 2019 m., 84 - 2018 m., 92 - 2017 m.
Vadinasi, kaip sako VVKT specialistai, į Europos, o kartu ir į Lietuvos rinką gali ateiti (ateina) ne nauji registruotojai, o nauji vaistai. Kalbant apie konkurencijos didėjimą Lietuvoje, stebimas žymus išduodamų lygiagretaus importo leidimų skaičiaus didėjimas. Lygiagretus importas - tai kitoje Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje registruoto vaistinio preparato, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį panašus, įvežimas į Lietuvos Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato registruotojo platinimo tinklu. Viena jauna moteris, kuriai yra tekę tokius vaistus pirkti, mane patikino, kad įsigyti tokį preparatą gana sudėtinga. Mat jų nėra kiekvienoje vaistinėje.
Į klausimą, kiek per pastaruosius kelerius metus iš rinkos pasitraukė vaistų ir kokios to priežastys, VVKT viršininkas Gytis Andriulionis sako, jog pasitraukimo priežastys gali būti įvairios ir nebūtinai susijusios su vykdoma politika. „Kiekvienas registruotojas pats sprendžia, kokių šalių rinkose jis nori plėtoti verslą. Tiek registruojant vaistą kurioje nors šalyje, tiek savo noru išsibraukiant iš tos šalies vaistų registro, registruotojo sprendimą lemia jo finansiniai pajėgumai, rinkodaros strategija. Tarnyba siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas registruotojams atkeliauti į Lietuvos rinką ir joje būti. Tuo tikslu yra pasirašyti susitarimai su Latvija ir Estija dėl bendros Baltijos šalių vaistų pakuotės, taip pat dėl bendros pakuotės yra pasirašyta sutartis ir su Lenkija“, - sako G.Andriulionis.
Vienos pagrindinių priežasčių, kodėl iš Lietuvos vaistinių preparatų registro vaistiniai preparatai išbraukiami, anot VVKT specialistų, yra:
-
išbraukiami vaistiniai preparatai, kuriuos užregistravus per 3 metus jie nebuvo tiekiami rinkai;
-
yra pasibaigęs registracijos pažymėjimo galiojimo laikas;
-
patys registruotojai prašo.
Sutrikimai dažni
O kaip dėl vaistų tiekimo sutrikimų? Gal tai - tik audra vandens stiklinėje?
„Su vaistų tiekimo sutrikimais susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys. Tai nutinka dėl vaisto gamybos, logistikos sutrikimų, dėl padidėjusio poreikio, taip pat dėl komercinių priežasčių. Vaisto tiekimo sutrikimų pasitaiko gana dažnai. Kartais šios problemos išsprendžiamos greitai. Pavyzdžiui, būna situacijų, kai tai lemia logistikos problemos. Tokiu atveju nors didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaisto ir neturi, vaistinėse jo yra pakankamas kiekis, todėl iki vaisto naujos siuntos patiekimo gyventojai šio trūkumo nepajaučia. Taip pat problemų kyla mažiau, jei rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų – tokiu atveju sutrikęs vaistas nesunkiai pakeičiamas kitu. Sudėtingesni atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tuomet medikamento pritrūksta ne vienos šalies rinkoje“, - sako G.Andriulionis.
VVKT specialistai tikina, jog idant pacientai nejaustų vaistų tiekimo sutrikimų pasekmių, Lietuvos rinkai gali būti tiekiami vardiniai vaistiniai preparatai bei vaistai užsienio pakuotėmis. Šios priemonės padeda spręsti iškilusias problemas. VVKT duomenimis, šiuo metu yra sutrikęs apie 20 pigiausių kompensuojamųjų vaistus tiekimas.
Komentaras
Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė:
- Situacija kompensuojamųjų vaistų rinkoje atsako į klausimą, dėl kokių priežasčių pacientams sumažėjo vaistų prieinamumas.
Pirma, nuo 2018 metų sausio iki dabar Lietuvos rinkai nustota tiekti du šimtus dvylika vaistinių preparatų. Naujų gamintojų į rinką neatėjo, o šiuo metu veikiančios farmacijos kompanijos perskirstė produktų krepšelį, stipriai mažėja registruojamų naujų vaistų. Antra, dėl nepastovios teisinės ir ekonominės aplinkos, griežto kainų spaudimo ir ribojančio patekimo į Kompensuojamųjų vaistų kainyną, kas mėnesį fiksuojamas iki keturiasdešimties vaistų trūkumas. Per pastaruosius metus iki trijų kartų išaugo laikini ir nuolatiniai vaistų tiekimo sutrikimai.
Tarp kitko
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo nauja paraiškų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašus tvarka. VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyrius atliks išsamų paraiškų klinikinį ir farmaekonominį vertinimą. Specialistai išanalizuos ir įvertins, kiek „kainuoja“ gydymo nauju vaistu sukuriami papildomi kokybiški gyvenimo metai (ICER). Artimiausiu metu sveikatos apsaugos ministras patvirtins nustatytas referencines kaštų naudingumo vertes. VVKT specialistai, atlikę farmaekonominį vertinimą ir palyginę gautą ICER su nustatyta referencine kaštų naudingumo verte, galės nustatyti, ar vaistas yra ekonomiškai naudingas, o jei nėra – kiek turi mažėti kaina, kad vaistas taptų ekonomiškai naudingas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: