Jei turėtume daugiau inovatyvių vaistų, pacientai gyventų kaip Amerikoje?

Evelina Machova
2015-10-26
Generiniai, arba pasibaigusio patento vaistai, Lietuvoje brangesni nei Rumunijoje, Bulgarijoje, Latvijoje ir dar keliose ekonomiškai ne pačiose brangiausiose šalyse. Išvada - Kompensuojamųjų vaistų sąrašą reikia pravalyti iš širdies. Tokios mintys, panašu, kilo ne vienam seimūnui po Seime surengtos konferencijos, kur lygintos kainos bei galimybės sutaupyti, į Lietuvą pritraukiant daugiau brangių ir inovatyvių vaistų. Tiesa, pranešėjų analizės, pasak farmacininkų, nelabai atitinka realybės.
Jei turėtume daugiau inovatyvių vaistų, pacientai gyventų kaip Amerikoje?

Renka karmos taškus
Per pastarąsias dvi savaites dalis Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių ypatingą dėmesį skyrė vaistų kompensavimo sistemai. Žingsnis sveikintinas, nes jau ne vienerius metus kalbama, kad ji - socialiai neteisinga, nelabai skaidri ir reikalaujanti pokyčių. Tiesa, didžiausio dėmesio sulaukė inovatyvūs vaistai. Mat pastariesiems galimybės patekti į Kompensuojamų vaistų sąrašą ribojamos. O jie gi brangūs, todėl pacientai, krapštydami eurus vaistams, taupo ir renkasi pigesnius. Kad inovatyvūs vaistai pacientams taptų prieinamesni, viena Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių darbietė Vilija Filipovičienė iniciavo įstatymo pataisas, idant nekompensuojamiems receptiniams inovatyviems vaistams būtų taikomas mažesnis - 5 proc. - PVM tarifas. Komitetas prieš savaitę su tokiu siūlymu sutiko net nesvarstydamas. Nors prieš tokius ketinimus piestu stoja tiek premjeras Algirdas Butkevičius, tiek ir finansų ministras Rimantas Šadžius. O ir ekonomistai teigia, kad imantis tokių priemonių vaistai pacientams vis tiek neatpigs. Planas galbūt veiks tik teoriškai ir bus naudingesnis gamintojams arba tiekėjams.
Praėjus vos dienai Seimo Pirmininko pavaduotojas tvarkietis Kęstas Komskis, taip pat Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, išplatino pranešimą teigdamas, jog vaistų kompensavimas – ne išlaidos, o investicija. Esą tokia mintis jam kilo po prieš keletą dienų (tiksliau, dvi savaites – red. past.) vykusios amerikiečių inovatyvių vaistų gamintojų kompanijų LAWG (Local American Working group), į kurią įeina gamintojai „Abbvie“, „Amgen“, „Lilly“, „Jonson&Jonson“ ir „Pfizer“, ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės darbietės Dangutės Mikutienės organizuotos konferencijos „Vaistų kainos Lietuvoje: valstybės galimybės kompensuoti ir reformų potencialas“.
„Valstybės galimybės finansuoti vaistus auga palengva, o pacientų lūkesčiai ir gamintojų norai - daug sparčiau. Todėl būtina keisti požiūrį į vaistų kompensavimą: pradėti žiūrėti ne tik kaip į biudžeto išlaidas, bet ir kaip į investiciją. Tokia pozicija leistų į sveikatos sistemą pritraukti ir privačių investuotojų ir kitų suinteresuotų valstybinių institucijų investicijų,“ - teigė vicepirmininkas.
Tiesa, tokį Seimo narių susidomėjimą inovatyviais vaistais specialistai įvardina kaip karmos taškų rinkimą prieš rinkimus. Maža to, pasigirsta kalbų, kad po gražiomis mintimis slepiasi nelabai graži politika...

Lėšas suryja generikai
Anksčiau minėta Seime vykusi konferencija, kuri privertė K.Komskį prieiti prie išvados, jog vaistų kompensavimas - ne išlaidos, o investicijos, pasėjo ir kitą minti – generikai arba pasibaigusio patento vaistai Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, - gerokai brangesni. Kitaip tariant valstybė juos kompensuodama vėjais paleidžia milijonus! Maža to, tai užkerta kelią pacientams gauti tokį pat modernų gydymą kaip Amerikoje! Kodėl? Nes skiriant didžiąją dalį lėšų generiniams vaistams kompensuoti, natūralu, kad inovatyviems vaistams lėšų pritrūksta. Vadinasi, reikia kur nors taupyti.
Vienas konferencijos pranešėjų VU TSPMI viešojo administravimo ir valdymo ekspertas, „Ernst &Young“ vyr. darbo grupės vadovas Liudas Jurkonis, pristatydamas prezentaciją „Generinių ir inovatyvių vaistų kainos – į ką reikėtų atkreipti dėmesį valstybei ir piliečiams“, kurioje remiasi savo tyrimo analize, teigė, jog peršasi dvi išvados. Pirma, kompensuojamųjų vaistų sistemai Lietuvoje trūksta skaidrumo. Antra, inovatyviems vaistams trukdoma ateiti į rinką. Mat didžioji dalis šiuo metu kompensuojamųjų vaistų yra generikai. Maža to, pagal L.Jurkonio atliktą analizę jų kainos lyginant su 8 referencinėmis šalimis Lietuvoje žymiai didesnės. „Šiuo metu šalyje veikianti vaistų kompensavimo sistema nėra orientuota į inovacijų skatinimą“, - teigė L.Jurkonis. Po šio sakinio turbūt didžioji dalis pacientų pasakytų: „Na, ką aš ir sakiau, gydo mus pasenusiais vaistais, maža to už juos dar ir primokėti tenka.“ Dar pridėtų ir porą negražių epitetų į senus vaistus tiekiančių farmacininkų pusę. Natūralus ir politikų susidomėjimas šia sritimi. Juk sutikime skamba išties patraukliai: „Jūs galite padėti daugeliui žmonių pasveikti: jei sumažinsime senų vaistų kainas, bus galima skirti daugiau pinigų naujiems ir moderniems preparatams. Viskas - jūsų rankose. Juolab generikai Lietuvoje per brangūs“. Prieš rinkimus skamba viltingai...

Potencialo, kur sutaupyti, yra
Pasak pranešėjo L.Jurkonio, jo atlikta pranešimo analizė paremta IMS Health Price kainų palyginimo modeliu vertinant „žemiausios su žemiausia“ pakuotės (per mg) kainas 2015 metais. Tiesa, išvados kaip ne kartą pabrėžė ir pranešėjas, yra jo. Suprask, IMS su tuo neturi nieko bendro.
L.Jurkonio pranešime vaistų kainos buvo lyginamos su aštuoniomis referencinėmis šalimis: Estija, Latvija, Bulgarija, Vengrija, Čekija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija. Tiesa, kainos lygintos ne piniginiais vienetais, o indeksais. Pasak specialistų, pasitelkus tokią vertinimo sistemą kur kas lengviau manipuliuoti skaičiais.
Kaip paaiškėja iš atliktos analizės, nors tai ir nėra ekonomiškai pačios stipriausios šalys, jose parduodami tie patys generiniai ar pasibaigusio patento vaistai gerokai pigesni nei Lietuvoje. „Lyginant inovatyvius vaistus jų kainos Lietuvoje taip pat šiek tiek didesnės, tačiau svyravimai ne tokie žymūs. Tačiau peršasi išvada, kad valstybė, kalbant apie vaistų kompensavimą, turi potencialą taupyti. Vadinasi, sveikatos apsaugos ministerijai reikia išanalizuoti vaistų kainas ir išskirti daugiausiai vartojamus ir brangiausiai PSDF biudžetui kainuojančius vaistus“, - siūlo L.Jurkonis.

Pamąstymui
Kaip gi taip gali būti, kad, lyginant generinių kainas Lietuvoje su 8 referencinėmis šalimis, jie mūsų šalyje žymiai brangesni? Juk šalyje vis dar galioja ministro įsakymas, kuriame įrašytas reikalavimas, kad į Lietuvą ateinančio vaisto kaina turi būti penkiais procentais mažesnė, nei anksčiau minėtų ir L.Jurkonio lygintų tokių pačių vaistų kainų vidurkis 8 referencinėse šalyse. Pagal šį reikalavimą generinių vaistų kainos, lyginant su šiomis šalimis, turėtų būti mažesnės, o ne priešingai. Žinoma, galima numoti ranka ir sakyti, kad ministerijos valdininkai - žiopliai ir nieko nesugeba sužiūrėti. Bet vargu ar tai būtų teisinga. Kita vertus, turbūt naivu tikėtis, kad inovatyvių vaistų gamintojų inicijuotoje konferencijoje būtų pateikta priešinga informacija. Panašu, kad farmacijos versle kaip toje patarlėje apie karą ir meilę, kur visi ginklai tinkami.

 
Keli pavyzdžiai iš L.Jurkonio pranešimo, kuriuose teikiama kad generiniai vaistai Lietuvoje brangesni

Atorvastatin 10 mg (pakuotės dysis 30)
Pasibaigusio patento originalus vaistas (mg kaina) Lietuvoje žymiai brangesnis, nei pigiausia pakuotė bet kurioje referencinėje šalyje.
Generinės vaisto versijos taip pat žymiai brangesnės
 
Atorvastatin 20 mg (pakuotės dysis 30)
Pasibaigusio patento vaisto originalas (mg kaina) yra daug brangesnis nei pigiausia atitinkamo vaisto pakuotė (lyginant mg kainas) referencinėse šalyse.
Generinės versijos taip pat yra žymiai brangesnės (vertinant mg kainas).
 
Imatinibum 10 g geriami kieti
Didžiausią suvartojimą turinti vaisto versija Lietuvoje brangiausia (lyginant mg kainas). Vaistas brangesnis tik Vengrijoje. Tiesa lietuoje lyginant su referentinėmis šalimis šio vaisto analogas taip pat brangesnis.

Metoprololum 1 g geriamieji, kieti
Didžiausias suvartojimo apimtis turintis vaistas – brangiausias (mg kainos aspektu ) lyginant su kitomis referencinėmis šalimis (išskyrus Estiją, čia kaina panaši kaip Lietuvoje)
 
Perindoprilum 100 mg geriamiieji, kieti
didžiausias suvartojimo apimtis turintis vaistas – brangiausias (mg kainos aspektu ) lyginant su kitomis referencinėmis šalimis (išskyrus Estiją)
 
Nebivololum 100 mg geriamieji, kieti
didžiausias suvartojimo apimtis turintis vaistas – brangiausias (mg kainos aspektu ) lyginant su kitomis referencinėmis šalimis (išskyrus Slovakija)

  
Komentarai 

„Berlin chemie menarini Baltic“ vadovas dr. Algimantas Blažys:

Konferencijoje pateikta medžiaga aš linkęs abejoti. Vaistų kainos kinta, dažnai jos yra mažinamos, o pranešėjo panaudoti duomenys pateikti indeksais. Todėl nematyti realios situacijos. Pateikiant duomenis tokiu principu, vaistas gali būti brangesnis vos vienu euro centu, ir bus nuspalvintinas kaip pats brangiausias. Nemanau, kad tai teisinga. Tačiau tokios konferencijos ir teiginiai, kad generiniai vaistai Lietuvoje gerokai brangesni, vėliau skatina ir kitas iniciatyvas. Tarkim, po šios konferencijos spaudoje pasirodė Seimo narių siūlymai ministrei grupuoti kardiologinius vaistus, kad atsirastų pinigų naujiems antikoaguliantams kompensuoti.
Bet gal tuomet reikia ir pradėti grupuoti nuo naujų vaistų. Jei toks yra noras naujus vaistus įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą jų nė nepalaikius rezerviniame sąraše, manau, būtų galima grupavimą pradėti būtent nuo jų. Tuomet nenukentėtų niekieno interesai ir naujas vaistas atsirastų sąraše.
 
„Servier Pharma“ vadovas Mindaugas Papievis:

- Mūsų manymu, pateikta informacija nėra išsami, tendencinga ir neobjektyvi.
Paimtos pavienės pozicijos, bandoma interpretuoti duomenimis. Keisčiausia yra tai, kad jau ne pirmi metai apie vaistų kainodarą ir inovacijas organizuoja konferenciją kelių kompanijų grupė, atskilusi nuo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA), pasivadinusi lokalia Amerikos darbo grupe. Matyti tendencijos, kad pastaraisiais metais intensyviai stumiama žinutė, kad patentą praradę vaistai Lietuvoje yra brangūs, o nauji vaistai blogai kompensuojami. Įdomu tai, kad per Ukrainos konflikto įkarštį prieš gerus metus, teko kalbėti su viena patyrusia Valstybinės ligonių kasos valdininke. Paklausus jos, kodėl stringa prancūzų kompanijos inovatyvus vaistas, o amerikiečių vaistai labai sklandžiai juda į sąrašą, man buvo lyg ir juokais atsakyta, kad amerikiečiai mus gina nuo Rytų agresijos, o prancūzai pardavinėja „Mistral“ laivus Rytų kaimynui.
Ačiū Dievui, prancūzai „Mistral“ laivų Rytų kaimynui nepardavė. Bet akivaizdu, kad su tam tikra arogancija galimai bandoma išnaudoti ir geopolitinę kortą, siekiant savų kompanijos interesų ir intensyviai darant spaudimą valdžios institucijoms.
Žinoma, galima įžvelgti ir pozityvią pusę, kad galbūt šios lokalios farmacinių kompanijų grupės vaistai išplėstų vienų ligų gydymo galimybes, bet tai neturėtų būti daroma kitų ligų sąskaita. Kaip, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kur vaistai šiandien tikrai nėra brangūs, bet aktualūs Lietuvai, nes mirtingumas nuo šių ligų išlieka vienas didžiausių Europoje. Be to, vaistai Lietuvoje negali būti brangūs, nes pastaruoju metu labai sugriežtinta vaistų patentą praradusių vaistų kainodara. Jau ne vienerius metus galiojantis reguliavimas, kad preparato kaina turi būti minus penki procentai nuo referencinėse šalyse esančio pigiausio vaisto vidutinės kainos. Be to, kai baigiasi vaisto patentas, pirmas į rinką ateinantis generikas pagal įstatymus dabar turi būti 50 procentų pigesnis, trečias – ir visu septyniasdešimt procentų.
Kainodara, be abejo, svarbi, bet tikimės išsamaus ir objektyvaus tyrimo, kuris, mūsų duomenimis, jau vykdomas Sveikatos apsaugos ministerijos. Manau, jis padės objektyviai ir nepriklausomai atsakyti į visus vaistų kainodaros klausimus Lietuvoje.
 
Atra Zeneca“ vadovas Martynas Jocys:

- Kainų lyginimas skirtingose šalyse arba tarp šalių yra sudėtingas dalykas, nes labai priklauso nuo to, kokia metodologija yra naudojama ir kokios kainos lyginamos. Peržvelgęs konferencijos įrašą, negaliu išsamiai komentuoti skaidrėse pateiktų palyginimų, nes metodika nėra aiški, o paaiškinimai skaidrėse netgi prieštarauja tarpusavyje: pavyzdžiui, „skaidrės apačioje parašyta, kad lyginimo metodika yra „žemiausios su žemiausia“ pakuotės per mg kaina 2015 sausį, skaidrės viršuje nurodyta „bazinė kaina, 2015 m. sausis“. Bazinė, gamintojo, didmenininko kainos yra skirtingos, todėl nežinant, kas ir kaip buvo lyginta, sunku komentuoti, kodėl vienokie ar kitokie rezultatai buvo gauti.
Galiu tik patvirtinti, kad kompensuojamųjų vaistų kainos yra reglamentuojamos SAM įsakymu ir negali būti aukštesnės negu 8 referencinių šalių vidurkis minus 5 proc.
Mūsų turimais duomenimis, „BetalocZok“ gamintojo kaina yra viena mažiausių tarp palygintų šalių.
Reikalavimai inovatyvių ir generinių vaistų kainai, norint patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą yra taip pat reglamentuojami SAM įsakymu, kuriame referuojant į kitas šalis, užtikrinama, kad Lietuvoje nebūtų permokama už inovatyvius vaistus. Mano žiniomis, šiuo metu IFPA, IMS, SAM ir VLK vykdo analizę tiek dėl inovatyvių, tiek dėl generinių vaistų kainų Lietuvoje. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris