Pasak „MediCa klinika“ gydytojos Raimondos Lukminės, rudenį astmos paūmėjimai pacientus dažniau kamuoja dėl keletą priežasčių: susidaro palankios sąlygos daugintis dulkių erkutėms ir kitiems, astmos simptomus provokuojantiems alergenams arba pacientai šiltuoju metų sezonu pasijaučia geriau ir nusprendžia nebenaudoti savo pagrindinio (bazinio) vaisto. Svarbu atminti, kad lėtinis uždegimas, esantis bronchuose neatostogauja ir nesiimant tinkamų priemonių tik stiprėja, taip didindamas astmos simptomų priepuolių pasireiškimą.
 
Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė astmos paūmėjimų yra sukeliami virusinių infekcijų. Žmonių susibūrimai yra puiki terpė plisti virusams, tai galima sieti su vaikų mokslo metų pradžia, grįžimu dirbti į kolektyvą po atostogų. Praėjusiais metais mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo astma sergantys pacientai gyvenantys 15 skirtingų Europos šalių. Paaiškėjo, kad sezoninius astmos simptomų priepuolių pasireiškimus pastebi gyventojai, kurių klimato zonoje yra didesni temperatūrų svyravimai metų periode, pvz.: Švedijoje 47 proc., o tuo tarpu Ispanijoje 86 proc. pacientų jautė padažnėjusius astmos ligos simptomų priepuolius. Kanadoje atlikę tyrimą mokslininkai apskaičiavo, kad 20-25 proc. visų per metus patiriamų astmos simptomų priepuolių įvyksta rugsėjo mėnesį.
 
„Camelia“ vaistininkas Arturas Nastaravičius pastebėjo, kad rudenį vaistinėse padaugėja besiskundžiančių astmos simptomais ar jos paūmėjimais . „Deja, tenka konstatuoti, kad labai dažnai pacientai priima sprendimus susijusius su jų sveikata prieš tai nepasitarę su sveikatos specialistu. O juk lėtiniam pacientui reikalingas išskirtinis specialisto dėmesys ir nuolatinis švietimas, kadangi lėtinės ligos yra linkusios progresuoti. Kiekvienas žmogus turi suprasti savo būklę, dėl kokių priežasčių vartoja tam tikrus preparatus, kokį efektą ir per kiek laiko jie gali suteikti, kokios yra galimos pasekmės jeigu pacientas nuspręs jų nebevartoti“, - pažymėjo A.Nastaravičius.
 
Jo teigimu, vienas sprendimų, kuris padėtų spręsti ne tik sergančių astma, bet ir kitomis ligomis, problemas yra išplėstinės farmacinės rūpybos paslaugos vaistinėje.
„Šių metų kovo mėn. buvo priimta Farmacijos įstatymo pataisa, kuri įtraukė farmacinės rūpybos sąvoką į nacionalinę šalies teisę.  Numatyta, kad ši įstatymo pataisa, leidžianti teikti farmacines rūpybos paslaugas vaistinėje įsigalios nuo 2016 m, tačiau galutinių reikalavimų paslaugoms teikti dar nėra sukurta“, - pabrėžė A.Nastaravičius.
 
„Camelia“ atstovo teigimu, platus farmacinės rūpybos paslaugų spektras Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių vaistinėse buvo įdiegtas įvertinus pacientų gydymosi aspektus. Viena iš paslaugų ir yra astma sergantiems pacientams skirta paslauga, kuri leidžia apjungti gydytoją, vaistininką ir pacientą į nepertraukiamą priežiūros grandinę.
 
„Vaistininkas yra vienas dažniausiai matomų ir lengviausiai pacientams pasiekiamų sveikatos specialistų. Pacientas, atvykęs į vaistinę, yra mokomas reikiamas kompetencijas turinčio vaistininko, kaip tinkamai naudotis jam paskirtu inhaliatoriumi, informuojamas apie daromas klaidas, teisingą vaistų vartojimo laiką, vaistų teikiamą efektą bet gydytojo nurodymų laikymąsi. Astma sergantis pacientas gauna visą reikalingą informaciją, taip pat atlieka ligos kontrolei įvertinti skirtą testą. Kito vizito vaistinėje metu, vaistininkas įsitikina, ar pacientas nebedaro inhaliatoriaus vartojimo klaidų, supranta gydytojo paskirtų vaistų svarbą ir įvertina ligos kontrolę, kuri, astmos atveju yra kuo mažesnis pasireiškusių priepuolių skaičius. Atlikti tyrimai rodo, kad vaistininko suteikiama išplėstinė konsultacija astma sergantiems pacientams reikšmingai pagerina gydytojų rekomendacijų laikymąsi, padidina vaistų teikiamą terapinį efektą bei sumažina ligos priepuolių atsiradimo skaičių, o taip pat . kad net vienas vaistininko įsikišimas gali ženkliai pagerinti, astma sergančio paciento gyvenimo kokybę. Šios galimybės ir yra sudėtinė farmacinės rūpybos paslaugų dalis”, - pažymėjo „Camelia“ vaistininkas.