Piginti negali
„Reikalavimai vaistų kainoms yra labai aiškūs. Sudarytas aštuonių referentinių šalių sąrašas – tai Rytų Europos valstybės. Tiekiamo vaisto kaina negali būti didesnė nei 95 proc. nuo tų šalių vidurkio. Jeigu medikamentas neatitinka šio kriterijaus, jis tikrai nepateks į kompensuojamų sąrašą.  Todėl sakyti, kad mūsų kainos yra didesnės, tikrai negalima“, - paaiškina Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) Valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė.
O kaip su nuolaidomis, apie kurias vis kalba sveikatos politikai? Galbūt vaistų gamintojai galėtų dar šiek tiek sumažinti kainą Lietuvai? „Gamintojai dengia didžiąją dalį priemokų. Mūsų asociacijos kompanijos kiekvienais metais mažina vaistų kainas 2-4 proc. Kalbant apie naujų vaistų įtraukimą į kompensuojamų sąrašą – mūsų galimybės aiškiai apibrėžtos įstatymuose. Mums paliktos dvi galimybės – arba patekti mažiausią kainą Europoje, arba suteikti 30 proc. nuolaidą nuo referentinių šalių kainų vidurkio. Kiek kompanijų tą gali padaryti? Patirtis rodo, kad labai nedaug. Taigi galimybės yra ribotos. Siūlome įvairiausius dalykus. Vienas jų – grąžinti pinigus ligonių kasai už gydymą žmonių, kuriems vaistas nesuveikė“, - prideda IFPA Vaistų prieinamumo gerinimo komiteto pirmininkas Armindas Varkala.

Neaiškus poreikis
Vaistų gamintojai įsitikinę - tampydami paklodę nieko nepasieksime. Ji akivaizdžiai yra per maža. Taigi suprask – PSDF biužetas per mažas, todėl jei taip išliks ir toliau nei inovatyvių medikamentų, nei naujesnio gydymo neverta nė laukti. „Augant BVP augantis sveikatos sektoriaus finansavimas, vaistų poreikio planavimas, skaidrūs ir aiškūs kainodaros bei kompensavimo sprendimai leistų kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų ir daugeliui pacientų būtų prieinamas racionalus gydymas efektyviais vaistais. Tai būtų ir ekonomiškai naudingas sprendimas – lėšos, skiriamos sveikatai vertinamos ne kaip išlaidos, o kaip investicijos, nes sveiki ir darbingi žmonės – kiekvienos šalies ekonominės plėtros pagrindas“, - sako J. Smilgaitė. Pasak jos, lietuviai nukenčia dar ir nuo to, kad nėra aiškios vaistų planavimo politikos. „Negali taip būti, kad gauname kapšą pinigų ir susiplanuojame gydyti kaip ir pernai. Mes norėtume matyti aiškesnį vaizdą kaip paskirstomi sutaupyti pinigai“, - aiškina J. Smilgaitė. Tuo tarpu A. Varkala prideda: „Jeigu valstybė planuoja tiesti kelius, vis tiek atliekami skaičiavimai. Sveikatos apsaugoje skaičiavimo trūksta. Mūsų gi ne tiek daug – tik trys milijonai. Nėra sudėtinga suskaičiuoti, kiek žmonių serga viena ar kita liga. Be to, tam tikros ligos yra paveldimos genetiškai, todėl projektuoti, kiek žmonių galimai susirgs, įmanoma bent porą ar kelis metus į priekį“.

Trūksta bendradarbiavimo
„Sveikatos sektoriaus finansavimas turėtų būti ne tik Sveikatos apsaugos, bet ir Finansų ministerijos, visos Vyriausybės prioritetas ir į tai reiktų atsižvelgti planuojant 2015 metų biudžetą. Naujų inovatyvių vaistų prieinamumas gyventojams garantuotų geresnius gydymo rezultatus, ir tai padėtų ne tik išsaugoti žmonių sveikatą ar net gyvybę, bet ir duotų akivaizdžią ekonominę naudą. Sutaupytos lėšos socialinėms išmokoms ir pašalpoms, pasveikusių ir vėl darbingų gyventojų mokami mokesčiai, - sako Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė. Taigi reikėtų suprasti, kad vėl ta pati problema – trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Mintis ne nauja, tačiau, deja, kol kas situacijos iš esmės nekeičianti. Tiesa, čia pat A. Varkala pabrėžė, jog Sveikatos apsaugos ministerija vis daugiau bendrauja su farmacininkais, todėl poslinkių į gerą tikėtis galima. Deja, ne šiandien pat. „Valstybė turėtų sudėti prioritetus. Be abejo, visko ji neaprėps – yra retos ligos,  įvairios situacijos. Todėl reikėtų sudėlioti prioritetus – kas ir kada bus sprendžiama, kam skiriami pinigai. Tada atsiras aiškumas. Dabar vykdoma gaisrų gesinimo politika. Aštuonis metus ligonių kasų skiriamos lėšos vaistų kompensavimui nedidėja – svyruoja apie 700 mln. litų. Taip buvo ir prieš krizę ir po jos. Tačiau situacija per tą laiką pasikeitė, kainos kyla. Mes suprantame, kad ligonių kasos įkalintos šioje dėžutėje ir negali imtis jokių veiksmų pačios. Ministerija turėtų nustatyti kryptis.  Nežinau ar trūksta politinės valios, ar resursų“, - reziumavo A. Varkala.
 

---

Tarp kitko:

Generiniai ir patento nesaugomi vaistai Lietuvoje sudaro apie 87 proc., inovatyvūs – apie 13 proc. 
„Eurostat“ duomenimis, visuomeninio sektoriaus išlaidos vaistams ir medicinos priežiūros priemonėms Lietuvoje vienam gyventojui  siekė 60 EUR (mes buvome treti nuo galo). Estijoje ši suma buvo 72 EUR, Slovėnijoje – 169 EUR, Slovakijoje  – 201 EUR.