Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad šalies gydymo įstaigos sėkmingai pereina prie elektroninių receptų.
Iš viso nuo elektroninio recepto naudojimo pradžios jau išrašyta daugiau kaip 3 mln. elektroninių receptų. Didžioji jų dalis (85 proc.) išrašyta kompensuojamiesiems vaistams.
Palyginti praėjusių metų kovo ir lapkričio mėnesius, kompensuojamųjų vaistų elektroninių receptų išrašymas padidėjo nuo 14 iki 45 procentų.
Pasak ministerijos, prie elektroninės sveikatos sistemos iki šių metų sausio 5 dienos prisijungė daugiau kaip 400 sveikatos priežiūros įstaigų – beveik pusė visų įstaigų, pasirašiusių sutartis su Valstybine ligonių kasa.
Iš viso nuo elektroninio recepto naudojimo pradžios jau išrašyta daugiau kaip 3 mln. elektroninių receptų. Didžioji jų dalis (85 proc.) išrašyta kompensuojamiesiems vaistams.
„Tai yra išties didžiulis pasiekimas, juo labiau, kad akivaizdūs pokyčiai vyksta ne tik didžiosiose gydymo įstaigose, bet ir visoje Lietuvoje. Ilgą laiką baimintasi, kad mažesnėse, rajonų gydymo įstaigose ši naujovė sunkiau skinsis kelią. Šiandien matome, kad jos visai neatsilieka nuo didžiųjų gydymo įstaigų, o jose dirbantys gydytojai nesibaimina naujų technologijų ir jau puikiai įvaldė e. receptą“, – pranešime spaudai teigia sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Ypač didelę pažangą naudojant elektroninius receptus tarp ligoninių padarė Klaipėdos Jūrininkų ligoninė, ji per pastaruosius tris mėnesius beveik visus kompensuojamus receptus išrašo elektroniniu būdu, ją vejasi Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Taip pat didžiulę pažangą padarė Švenčionių rajono ligoninė, čia pernai kovą elektroninių receptų išrašyta vos 2 proc., bei Raseinių, Ukmergės ir Šakių ligoninės. Aktyviai receptus išrašo ir dalis pirminės sveikatos priežiūros centrų bei ambulatorijų.
„Tai akivaizdus įrodymas, kad e. receptas patogus tiek gydytojams, tiek vaistininkams, tiek pacientams. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, dauguma e. recepto laukų užpildoma automatiškai, o gydytojui tereikia parinkti diagnozę ir vaistą bei nurodyti, kaip jį vartoti. Jei vienu metu gydytojas išrašo kelis receptus, visus galima pasirašyti vienu e. parašu. Be to, gydytojai mato, ar žmogus įsigijo vaistus, nes pasitaiko atvejų, kai pacientas skundžiasi, kad jo sveikata negerėja, gydytojas ieško naujų gydymo būdų, o vėliau paaiškėja, kad žmogus neįsigijo ir nevartojo jam anksčiau išrašytų vaistų“, – sako K.Garuolienė.
Ministerijos teigimu, prie e. sveikatos sistemos jau prisijungė apie 90 proc. vaistinių.
„Skirtingai negu rašytą ranka, elektroninėje erdvėje išrašytą receptą farmacijos specialistai gali lengviau perskaityti ir greičiau išduoti juose išrašytus vaistus (...). Svarbu ir tai, kad pastebėjęs klaidų ar netikslumų, vaistininkas gali susisiekti su gydytoju telefonu ir išsiaiškinti neatitikimus, o padaręs klaidą gydytojas gali atšaukti elektroninį receptą ir išrašyti teisingą pacientui tebesant vaistinėje, ir jam nereikės vėl eiti pas gydytoją, o po to – atgal į vaistinę“, – aiškina SAM.
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
Komentuoti: