Bet šiandien neišgirs. Nes neužėjom nei į ministro, nei į šeimos gydytojo kabinetą. Mintis apie naująją vaistų kompensavimo tvarką susirinkom Vilniaus, Klaipėdos ir Druskininkų poliklinikų koridoriuose.
Pradėsiu nuo tolo. Nuo to, kad nuomonę apie bet kokį pabrangimą lietuviai sutinka romiai – kaip skerdyklon varomos avelės. Nes prie to jau įprato. Nes nieko kito iš valdžios nesitiki. O jei tikėjo, kad „valstiečiai“ pensijas padidins, dabar jau žino: melavo ir tie, ir anie.
 
Druskininkietis Antanas (nors rankoje laikė paciento kortelę su visai kitu vardu) pacitavo visiems gerai pažįstamą vieną iš buvusiųjų: „Rinkimai baigėsi – užmirškite pažadus“. Jo kėdės draugė Marytė buvo dar griežtesnė: „Aspirinas mūsų vaistinėje (tas, kur geresnis) – 7 eurai ir 85 centai, o vos už kelių kilometrų – Baltarusijoje – 17 eurocentų (tas, kur blogesnis).“
- Palaukit, - sakau. – Šiandien ne apie pabrangimą šnekam: Vyriausybė nutarė kompensuojamuosius vaistus (ne aspiriną) at-pi-gin-ti!
- Netikim, - sako jie. Ir vėl ėmė apie pensijas kalbėti.
- Bet laikraščiai rašo, - sakau. – Ir internetas skelbia: atpigs. O veiklioji medžiaga tame kitame vaiste bus tokia pat!
 
- Va, va! Pone Henrikai, parodykit mums tą laikraštį ar tą interneto puslapį, kuriame kas nors paaiškino, kas gi yra ta veiklioji medžiaga? Kas, kada ir kur suprantamai parašė apie generinius vaistus? Ir kas yra (bei kur yra) tos valstybės, kurias ministras vadina referentinėmis? Galų gale, kodėl Švedijoje kraujospūdis reguliuojamas penkiais ar šešiais vaistais, o Lietuvoje tokių medikamentų – per 40 rūšių?
Gerbiamiems skaitytojams primenu: tai poliklinikos koridorių pokalbiai. Todėl netikslumų čia gali būti. Bet nesutikti su šiuos priekaištus beriančiaisiais negaliu. Skambių žodžių tiradomis šiandien prisidengia ne tik valstiečiais save vadinantys, bet net Premjeras.
 
- Turime liautis pažeidinėti pirkėjų teises, nes dėlto labiausiai nukenčia socialiai jautriausios visuomenės grupės, - aną trečiadienį sakė jis.
Pabandykime tai išversti į žmonių kalbą. T.y. pacituokime Vaistų gamintojų asociacijos direktorių Albertą Bartulį: „Du trečdaliai šiuo metu kompensuojamų vaistų iš sąrašo turės būti pašalinti, nes ministerija reikalauja sumažinti kainą iki tokio lygio, kuris gamintojams, tiekiantiems vaistus į Lietuvą, yra nepasiekiamas.“
 
Bet sveikatos apsaugos ministras šios minties negirdi. Nes – kaip ir Premjeras - taip pat kalba ne žmonių kalba, o „moksliškai“.
- Įsigaliojus naujajai tvarkai bus sutaupyta nemažai lėšų, todėl į kainyną bus galima įtraukti daugiau inovatyvių preparatų, - aną trečiadienį sakė ministras.
Ir nuo to trečiadienio – kai ministras taip pasakė - ligoniai turi dar vieną užduotį: reikia atspėti, kas gi yra tas „inovatyvus preparatas“. Ir reikia atspėti nuo ko jis gydys. Ir kiek kainuos...
 
Pokalbis vienoje Klaipėdos poliklinikų buvo paprastesnis. Modestu prisistatęs pacientas sakėsi tiesiog norįs sužinoti, kaip vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašus. Ir kodėl vieni ten patenka, o kiti – ne. Negalėjau atsakyti. Nes nė vienas reformos šalininkas (ir žiniasklaida taip pat) pacientams to neaiškina. Girdi, čia detalės, kurias žino tik specialistai. O mums, ligoniams, žinoti nebūtina. Nes ne mes už kompensaciją mokam. Moka valstybė. Ligonių kasos.
O dabar – dėmesio! Ar atėjo jums, mieli pacientai, galvon mintis, kad ta veiklioji tabletės medžiaga (kuri vienoda ir brangiame, ir pigesniame vaiste) yra ne vienintelė, kurią vandeniu ryte ar vakare užgeriate?
 
Tabletė – daugiasluoksnis darinys. Ir joje, be veikliosios (t.y. gydančios) medžiagos, dar yra visokiausių priedų. Pavyzdžiui, kukurūzų krakmolo. Arba mikrokristalinės celiuliozės. Gali tai būti ir baltasis vaškas (kad veiklioji medžiaga geriau susiklijuotų). Gali tai būti magnio stearatas (gresiantis vėžinėmis ligomis). Arba, pavyzdžiui, mums gerai žinomame ranitidine – esantis titano dioksidas.
Jei jums pasirodė, kad čia – nieko blogo, galbūt jūs ir teisūs. Bet ką pasakysit, sužinoję, kad kartais tuo titano dioksidu (būtent tuo, kuris yra ir jūsų tabletėje) žymimos... teniso kortų skiriamosios linijos?
 
Gal viskas čia ir gerai. Bet kodėl mes to nežinom? Kodėl, kai šeimos daktaro prašom mums išrašyti „Xanax“ – nesam girdėję apie tai, kad kartu su vaistu išgeriam ir jo priedą – aliumininį dažalą?..
Vienoje sostinės poliklinikų pacientė Aldona (gali būti ir Marytė) eilinį kartą išgirdusi klausimą apie „tą pačią, tik pigesnę“ tabletę ir apie „tą pačią veikliąją medžiagą“ sureagavo itin įdomiai: pasiūlė eksperte pasikviesti jai labai patinkančią Aušrą Maldeikienę.
 
- Bet gi ponia Aušra ne gydytoja, ne farmacininkė, - sakiau Aldonai (Marytei).
- Bet ji vyną mėgsta ir nežada jo atsisakyti, - sakė pašnekovė-pacientė. – Tad, nors veiklioji medžiaga - C2 H5 OH – visuose buteliuose vienoda, manau, kad Seimo narė perka ne „Monikutės sapną“, o ką nors panašaus į „De Muler Solera“.
- Žinoma, - pritariu Aldonai (Marytei). Ir dar priduriu, kad sveikatos apsaugos ministras turbūt nevažinėja automobiliu, kurio padangos – po 30 eurų už vieną. Turbūt gerokai brangesnės to automobilio padangos. Nors veiklioji medžiaga – ta pati: guma.
Dėl viso pikto, darsyk pažvelkite į pavadinimą...