Maisto papildai, kurie vartotojams yra tiesiog brukami į rankas, „dygsta“ kaip grybai po lietaus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, norėdama užkirsti kelią nelegaliems ir nesaugiems maisto papildams, sugriežtino notifikavimo tvarką, kuri ypač palies iš trečiųjų šalių atkeliaujančius produktus.
Nuo šių metų balandžio 15-osios įsigaliojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) naujas Lietuvos rinkai tiekiamų maisto papildų notifikavimo tvarkos aprašas. Jame išskiriama tvarka Lietuvoje pagamintiems ir pirmą kartą pateiktiems rinkai papildams, taip pat pirmą kartą įvežtiems iš Europos Sąjungos valstybių narių, detalesnė ir griežtesnė tvarka numatyta importuojamiems papildams iš trečiųjų šalių.
Pranešdami apie importuojamus maisto papildus, importuotojai nuo balandžio 15-osios papildomai turi VMVT pateikti atliktų laboratorinių tyrimų protokolus. Tyrimais turės būti patvirtinta, kad maisto papildų sudėtyje esančių maistinių ir kitų medžiagų kiekiai atitinka ženklinimo etiketėse deklaruojamus kiekius iki produktų tinkamumo vartoti termino pabaigos. Taip pat reikalaujama pateikti šalies, iš kurios maisto papildai importuojami, kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad papildai pagaminti šių institucijų kontroliuojamuose, teisėtai veikiančiuose ūkio subjektuose, bei gamintojo išduotą dokumentą, kuriuo patvirtintas produkto saugos, sudėties ir kokybės atitikimas ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimams.
- Kokias procedūras turi praeiti kiekvienas maisto papildas, kad patektų į mūsų rinką? - klausiame VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Agnės Digaitienės.
- Notifikavimo procedūra yra viena svarbiausių priemonių, siekianti užtikrinti, kad papildai į rinką būtų tiekiami legaliai, jų sudėtis būtų saugi, o informacija etiketėje – įvertinta ir neklaidintų vartotojų. Kai sudėtyje yra nustatoma neaiškių medžiagų, turime kreiptis į papildomas institucijas - Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą arba Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą.
Yra sudaroma maisto papildų vertinimo komisija. Pasitaiko, kad sudėtyje yra medžiaga kaip naujas maistas. Naujas maistas – iki galo neištirtas ingredientas, ir tokie junginiai yra įtraukiami į tam tikrus Europos Komisijos sąrašus. Tokiu atveju procedūros užtrunka. Arba, pavyzdžiui, atrandame neleistinų maisto priedų. Dažniausiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Mat ten jie yra leidžiami, o Europos Sąjungoje - draudžiami, pavyzdžiui, dažiklis anatas.
- Į redakciją kreipėsi skaitytojas, kuriam įtarimų sukėlė vienos firmos maisto papildas. Esą jo sudėtyje esantys komponentai - askorbo rūgštis ir natrio benzoatas – yra labai žalingi žmogaus sveikatai ir netgi gali sukelti vėžį?
- Pagal visus teisės aktų reikalavimus maisto priedas natrio benzoatas yra leidžiamas naudoti gaminant maisto papildus, išskyrus sirupo formos ir kramtomuosiuose maisto papilduose. Internete galima rasti įvairios informacijos. Aš skaičiau straipsnį, kad JAV mokslininkas atliko nedidelio masto tyrimą dėl minėtų dviejų medžiagų sąveikos.
Jeigu yra nustatoma rizika, tuomet atitinkamai turėtų būti atlikti išsamesni tyrimai. Europos Komisijoje maisto priedas turėtų būti iš naujo nagrinėjamas. Europos Komisijos teisės aktais nustatytų įrodymų, kad šis derinys sukelia vėžį, tikrai nėra.
Natrio benzoatas, kaip konservantas, yra naudojamas prieš pelėjimą. Nemanau, kad jį daug kas naudoja. Nebent skysčio pavidalu kaip konservuojančiąją medžiagą, jeigu yra uogų ekstrakto, galinčio sukleti pelėjimo procesą.
- Ar pasitaiko gudravimų, kai suinteresuoti asmenys pagražina informaciją, kad maisto papildas patektų į prekybą?
- Tokių atvejų gali pasitaikyti, bet Apraše aiškiai pabrėžta, kad už duomenų ir dokumentų, teikiamų VMVT, teisingumą atsako maisto papildus, apie kuriuos pranešama (notifikuojama), rinkai tieksiantis maisto tvarkymo subjektas. Tokie atvejai subjekto patikrinimo metu išaiškėja, inspektoriams vertinant maisto papildų ženklinimą. Pastaruoju metu nepamenu, kad panašių atvejų būtų nutikę.
Nemanau, ar tai galima pavadinti gudravimu. Tiesiog norint įsiūlyti maisto papildą naudojama reklama, kuri ne visada yra teisinga. Maisto papildams kaip ir bet kuriems kitiems produktams naudojama reklama turi atitikti reikalavimus. Produkto ženklinime ar reklamoje negalima nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi. Taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. O maisto papildų reklamoje dažniausiai pasitaikantis atvejis ir būna nuoroda į sveikatinimo savybes.
- Kaip sekasi kovoti su nelegaliai prekiaujamais maisto papildais?
- Dažniausiai tai pasitaiko internetinėje prekyboje, kurią labai sunku pažaboti, todėl bendradarbiaujame su kitomis institucijomis. Jeigu mums nepavyksta surasti atsakingų asmenų, tuomet kreipiamės pagalbos į policiją ir bendromis jėgomis bandome išsiaiškinti, kas atsakingas už internetinę svetainę ir platinamus produktus.
Komentaras
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė:
.jpg)
- Maisto papildus notifikuoja ir kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dabar buvo sugriežtinti reikalavimai didmeninėms įmonėms, kurios įveža maisto papildus. Notifikuojant ir sugriežtinant ženklinimą etiketėse, manau, kad apsauga turėtų būti didesnė.
Anksčiau tikrinimus atlikdavo Sveikatos apsaugos ministerija, dabar ši funkcija - Maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri pradėjo tikrinti ir tikrai atidžiai žiūrėti, kompetencija. Manau, kad po tam tikro laiko, kai pradės veikti visi įstatyminiai teisės aktai, maisto papildai bus sutvarkyti.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
Komentuoti: