- Esate Europos Sąjungos vaistininkų grupės generalinis sekretorius. Koks pagrindinis jūsų asociacijos tikslas?
- Turime du tikslus - pirmiausia asociacija siekia apsaugoti vaistininkų, dirbančių vaistinėje, interesus prieš Europos institucijas. Pastaruoju metu būta daug Europos Sąjungos iniciatyvų, siekiant teisės aktais tiesiogiai ar netiesiogiai daryti poveikį vaistinių veiklai. Mūsų darbas - įsitikinti, kad vaistininkų balsas būtų išgirstas. Antra, mes siekiame skatinti vaistininkų profesinį tobulėjimą ir padidinti įnašą į sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą bei efektyvumą. Darome tai atstovaudami vaistininkams Europos politiniu lygmeniu bei suteikdami galimybę asociacijos nariams keistis informacija ir gerąja praktika mūsų sukurtoje platformoje. 
 
- Užsiminėte apie vaistininkų profesinį tobulėjimą. Tai, be abejo, susiję ir farmacine rūpyba. Lietuvoje ji turėtų atsirasti kitais metais. Ką pacientai ir medikai turėtų apie šią naujovę žinoti?
- Manau, kad kai kurie pacientai (ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje) jau įprato prie to, jog vaistinėse teikiamos tik pagrindinės – vaistų išdavimo ir minimalios konsultacijos, ribotos paslaugos. Tačiau turime suprasti, kad vaistininkai gali suteikti kur kas daugiau, o gal ir priprasti prie minties, jog vaistinės gali pasiūlyti naujų būdų, kaip padėti žmogui. Tai ir yra mūsų tikroji vertė bei nauda. Lygiai tas pats galioja medikams (kaip ir vaistininkams!). Vaistininkų galimybės ir žinios nėra iki galo išnaudojamos. Sveikatos priežiūros sistema, mano nuomone, negali leisti, kad tai ir toliau tęstųsi. Farmacinės rūpybos paslaugos Lietuvoje padės skatinti efektyvesnį vaistininkų dalyvavimą gerinant žmogaus sveikatą. Tai visų pirma atitinka kiekvieno sergančio žmogaus interesus.
 
- Kokią naudą duoda farmacinė rūpyba – ką rodo patirtis tų šalių, kurios ją įdiegė jau seniau?
- Atliktas išsamus tyrimas, kuris rodo, kad yra didžiulis vaistų suvartojimo skirtumas, priklausantis nuo to, ar šalyje įdiegta farmacinė rūpyba ar ne. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje Vyriausybė neseniai paskelbė mokslinį tyrimą, kaip farmacinės rūpybos paslaugos šioje šalyje padeda pacientams geriau suprasti ir vartoti vaistus, skirtus jiems pirmą kartą. Tyrimas atskleidė, kad tai ne tik pagerino sveikatos priežiūros rezultatus, bet ir pacientai teisingiau vartojo jiems skirtus medikamentus. Valstybė tuo tarpu sutaupo vaistų kompensavimo lėšas, taip pat netiesiogines lėšas, susijusias su nepageidaujamomis reakcijomis, vaistų sąveikomis. Teigiamas finansinis rezultatas akivaizdus ir tuomet, jei iš sutaupytų lėšų atimsime sumą, skirtą vaistininkams už farmacinės rūpybos suteikimą. Dabar Europoje vis daugiau šalių, suprantančių, kad farmacinė rūpyba tikrai gali duoti rezultatų. Naujos farmacijos paslaugos plėtojamos Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Norvegijoje ir Italijoje, ir tai tik keletas šalių. Trumpai tariant, duomenys rodo, kad galime padėti pacientui teisingai vartoti medikamentus, sumažiname nepageidaujamų reakcijų mastus, hospitalizacijų ar ligos paūmėjimų skaičių. Manau, tai didelis laimėjimas.
 
- Gydytojai dažnai kalba apie racionalų vaistų vartojimą. Kokias klaidas daro pacientai vartodami medikamentus?
- Gerai žinome, kad tik maždaug pusė pacientų vartoja vaistus tinkamai. Tam yra įvairios priežastys. Kartais jie tiesiog yra užmaršūs. Gali būti ir taip, jog pasireiškė koks nors šalutinis poveikis. Dar viena priežastis – žmonės neretai nežino, kaip suderinti kelis jiems skirtus vaistus. Tiesa, manau, visos šios išvardintos problemos nėra esminės. Blogiau yra tai, jog gydytojai neturi laiko išsamiai patikrinti pacientų medikamentų vartojimo istorijos. Turime duomenų, jog kai kuriems ligoniams būna skiriama per daug vaistų, kitiems – per mažai, arba skirti medikamentai yra tiesiog nesuderinami tarpusavyje. Tuomet pasireiškia nepageidaujamos reakcijos. Turime išspręsti šią problemą. Vienas būdų – vaistininkams suteikti priėjimą prie paciento medikamentų vartojimo istorijos. Prancūzijoje tai davė neįtikėtinų rezultatų. Nemažai receptų po patikrinimo buvo pataisyti. Be to, tai paskatina vaistininkų ir gydytojų bendradarbiavimą. Todėl esu įsitikinęs, kad farmacinė rūpyba - žingsnis į priekį, kurį turime žengti, jei norime tobulinti pacientų priežiūrą.
 
- Kokias dar paslaugas, be informacijos apie medikamentą pateikimo, galėtų suteikti vaistininkai?
- Vienas sėkmingų pavyzdžių – žmonių skiepijimas vaistinėse. Tose šalyse, kur ši paslauga jau įdiegta (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir JAV), besiskiepijančių skaičius ženkliai išaugo. Kita sritis, kurioje vaistininkai gali padėti, – lėtinės ligos. Vaistinėse atliekami minimalūs neinvaziniai tyrimai, stebima asmens sveikata, jos pokyčiai. Farmacijos specialistai taip pat gali padėti žmogui kovoti su rūkymu. Patirtis rodo, jog tai taip pat davė teigiamų rezultatų. Galimybės yra didžiulės. Tačiau nevertėtų pamiršti dar vieno vaistinių potencialo – įprastai jos dirba iki vėlaus vakaro, jų tinklas plačiai paplitęs, todėl prieinamumas labai geras. Vaistininkai dažnai yra pirmasis žmogaus sąlyčio taškas su sveikatos apsaugos sistema. Jie yra aukštos kvalifikacijos ir patyrę. Tai yra svarbus turtas, kurį galime išnaudoti labiau.
 
- Farmacinė rūpyba – ne tik vaistų vartojimo stebėsena, bet ir ligų profilaktika?
- Būtent. Reikia suprasti, kad praktiškai visi tam tikru momentu susiduriame su vaistininkais. Todėl turime galvoti ne tik apie žmones, jau susidūrusius su konkrečiomis ligomis, bet ir apie tuos, kuriems galime padėti jų išvengti. Vaistinėje žmogus gali gauti daug informacijos apie gyvenimo būdą, aplinką, kitus veiksnius, galinčius sukelti problemų ateityje. Jungtinėje Karalystėje ši idėja sutikta labai rimtai. Vadiname ją „Sveikos gyvensenos vaistinės“ sąvoka. Idėjos esmė - vaistininkas aktyviai padeda pacientams suteikdamas žinių apie sveikos gyvensenos principus. Jei iš tikrųjų ketiname užtikrinti mūsų sveikatos paslaugų tvarumą, turime skatinti žmones geriau rūpintis savimi ir vaistinė yra ideali vieta tai padaryti. Man tai ir yra farmacijos rūpyba.
 
Tarp kitko
Kaip veikia farmacinės rūpybos sistema?
Vaistininko, teikiančio farmacinės rūpybos paslaugas, darbas yra pradedamas nuo problemos susijusios su vaisto(ų) vartojimo identifikavimo. Identifikavęs esamą ar potencialią problemą vaistininkas gali pasiūlyti farmacinės rūpybos paslaugas pacientui. Jie sutaria bendromis jėgomis siekti geriausio rezultato paciento sveikatos būklei. Bendradarbiaujant su pacientą gydančiu gydytoju yra nustatomas tikslas, kurio bendromis pastangomis yra siekiama, sukuriamas individualus planas, kaip tikslo bus siekiama. Pacientas pradeda gydytis pagal nustatytą planą, o vaistininkas nuolatos prižiūri procesą, aprūpina pacientą visomis reikiamomis priemonėmis, tame tarpe ir vaistais. Sutartu metu pacientas lankosi vaistinėje, gauna individualias konsultacijas, įvertinami jo sveikatos būklės pokyčiai ir vertinama, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų. Jei kažkas negerai ar sukurtas planas neduoda pageidaujamų rezultatų, planas kartu su gydytoju peržiūrimas, keičiamas ir gydymas tęsiamas toliau.