Medikams vaistininkų įsitraukimas į gydymo procesą vis dar kelia įtarimą, nors įstatymo pakeitimai buvo priimti gana seniai. Paaiškinimų, ką galės ir ko negalės daryti vaistinių darbuotojai, trūksta, o tai kelia sąmyšį visuomenėje ir tarp sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų.
Vaistinių tinklo „Camelia“ farmacinės rūpybos projektų vadovas Arturas Nastaravičius teigia kad, vaistininkas pirmiausia taps gydytojo partneriu ir jam padės. Šiuo metu abiejų profesijų atstovai beveik nebendradarbiauja ir į kolegas žvelgia nepatikliai. Tačiau, jei gydytojai ir vaistininkai kartu naudotų savo profesijos žinias, didžiausią naudą turėtų gauti pacientai.
Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Vakarų Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad vaistininkai gali sėkmingai prisidėti prie gydymo proceso kontrolės. Lietuvoje vaistinės darbuotojai galės prižiūrėti, kad gydytojų paskirtas vaistas derėtų su kitais vartojamais medikamentais ir užtikrinti, jog būtų gautas laukiamas gydomasis poveikis. Tai ne tik turėtų sumažinti nepageidaujamų vaistų poveikių pasireiškimą ir paskatinti pacientus laikytis gydytojų nurodymų, bet ir padės taupyti valstybės lėšas, kurios yra skiriamos vaistams kompensuoti, teigia A.Nastaravičius.
Sveikatos specialistai nesutaria, ar vaistininkai turi pakankamai informacijos, kad galėtų sėkmingai konsultuoti ligonius. Būsimieji gydytojai ir vaistininkai yra ruošiami tame pačiame universitete, kartais studijuoja tuos pačius dalykus ir netgi turi specialų farmacinės rūpybos kursą. Vaistininkai kaip ir gydytojai norėdami dirbti privalo turėti licenciją, kuri išduodama penkeriems metams. Šiam laikotarpiui pasibaigus, vaistininkas privalo dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, kuriuose gilina turimas žinias ir susipažįsta su naujovėmis. Tai, anot A.Nastaravičiaus, užtikrina, kad vaistininkai būtų tinkamai pasiruošę teikti farmacinės rūpybos paslaugas.
Farmacinė rūpyba mažins eiles
Vaistininkų teikiamos konsultacijos gali padėti sumažinti gydytojų darbo krūvį. Susirgęs žmogus, vartojantis vaistus ir pastebėjęs netikėtus jų poveikius, dažnai pagalbos bando kreiptis į gydytoją. Tačiau medikų darbo krūvis yra milžiniškas, todėl rasti laiko tokioms konsultacijoms gali būti sunku. Įteisinus farmacinę rūpybą, konsultuoti dėl medikamentų poveikio ir jų sąveikos galėtų vaistininkai. Taip sergantis žmogus konsultaciją galėtų gauti greičiau, o vaistininkas, nustatęs priežastis, jas turėtų pranešti paciento gydytojui. Teoriškai, vaistininkams teikiant konsultacijas, susijusias su tinkamu vaistų vartojimu ir jų poveikiu, eilės prie gydytojų durų turėtų sumažėti, o medikams tektų mažiau konsultacijų teikti telefonu. Atpažinęs, jog sergančiajam reikalinga gydytojo apžiūra, vaistinės darbuotojas galėtų jį siųsti pas reikiamą specialistą.
A.Nastaravičius teigia, jog susirūpinimas, kad vaistininkai paskirs neteisingą gydymą, yra nepagrįstas. „Vaistininkas negalės keisti gydytojo paskirtų vaistų, jų veiklos tikslas – pagerinti gydymo teikiamą efektą“, – sako jis. Bet juk ir iki šiol vaistininkai galėjo teikti klientams žinias apie ligų simptomus, joms gydyti naudojamus vaistus, jų tarpusavio sąveiką, tinkamą vartojimą.
Seime patvirtinus Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis buvo apibrėžta farmacinės rūpybos sąvoka, vaistininkams buvo leista nuo ateinančių metų vaistinėse mokyti teisingai naudotis medicininiais prietaisais ir konsultuoti apie kitas gydymo procesą gerinančias veiklas. Gydymo paslaugos suteikimas turės būti fiksuojamas paciento kortelėje arba e. sveikatos paskyroje, o už suteiktą paslaugą atsakomybę turės prisiimti vaistininkas.
A.Nastaravičius yra įsitikinęs, kad kitų Europos šalių, kuriose farmacinės rūpybos modelis veikia jau kelis dešimtmečius, pavyzdys bus sėkmingai pritaikytas ir Lietuvoje. Didžiausią naudą laukiantys pasikeitimai, jo nuomone, turėtų atnešti pacientams.
Kita vertus, vis dar neaišku, kokia tvarka į vaistinę atėjęs žmogus turės atsiskaityti už jam suteiktą konsultaciją. Sunku pasakyti, ar vaistininkai, kurie teiks platesnes konsultacijas apie vaistų vartojimą, nebandys sergančiam žmogui parduoti kuo brangesnių vaistų. Tokiu būdu farmacinės rūpybos idėja galėtų padėti vaistinių tinklams pasipelnyti.
Vienas klausimas
Kaip medikai vertina farmacinės rūpybos idėją?
Kauno Kalniečių poliklinikos vadovė Virginija Gailienė:
- Farmacinės rūpybos idėją vertinu gana kritiškai. Skirti gydymą gali tik gydytojai, nes būtent jie žino paciento ligos istoriją, dėl įgyto išsilavinimo gali teisingai diagnozuoti įvairius susirgimus ir paskirti veiksmingą gydymo metodą. O vaistininkai turėtų užsiimti patariamuoju darbu. Vaistininkų vaidmuo gydymo procese ir iki šiol buvo pakankamas. Jie galėjo teikti tam tikras konsultacijas ir patarti dėl vienų ar kitų vaistų vartojimo. Jei vaistininkas turėtų sergančiam žmogui nurodyti, kokį konkretų vaistą pasirinkti, tai būtų sudėtinga, nes vaistinės darbuotojas gali nežinoti, kokius vaistus ligonis vartoja lygiagrečiai. Vaistininkai sergantiems žmonėms gali patarti, ypač lengvesnių ligų, pavyzdžiui, peršalimo, atvejais. Tačiau šis procesas turi būti griežtai apribotas, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.
Vilniaus universiteto ligoninės santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas:
- Vaistininkai pirmiausiai yra pardavėjai, kurių pagrindinis uždavinys - kuo brangesnių vaistų pardavimas. Nors būsimieji vaistininkai ir gydytojai yra ruošiami tuose pačiose universitetuose, vaistininkai neturi tinkamo išsilavinimo, kuris būtinas norint konsultuoti sergančius žmones. Galbūt vaistinių tinklai imsis organizuoti kokius nors mokymus, kursus darbuotojams, kad šie įgytų papildomų kompetencijų ir galėtų užtikrinti farmacinės rūpybos paslaugos teikimą. Vis dėlto atsakomybę už ligonį ir toliau prisiims gydytojas, todėl vaistininko dalyvavimas gydymo procese gali būti rizikingas.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: