Baltarusijoje neliks „europietiškų“ vaistų?
Gabija Vanagaitė
2015-03-16
Praėjusią savaitę pradžioje Baltarusijos valdžia nusprendė, jos vienas būdų, kaip gelbėti smunkančią ekonomiką, yra įvairių prekių importo iš užsienio draudimas. Esą taip bus skatinamas šalies produkcijos vartojimas ir užtikrinama galimybė baltarusių gamintojams realizuoti prekes. Iš vienos pusės, nieko nestebina. Baltarusija yra viena šalių, kuri nevengia kartais imtis drastiškų sprendimų. Tačiau įdomu tai, jog „draudžiamųjų“ ar bent jau „ribojamųjų“ sąraše atsidūrė ir vaistai.
Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija praėjusios savaitės pabaigoje pasirašė įsakymą, kuriuo įpareigoja medikus skirti pacientams visų pirma baltarusiškus vaistus.
Stebės gydytojus
Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija nusprendė imtis griežtų priemonių siekdama, kad jos piliečiai gydytųsi pirmiausia šioje šalyje pagaminamais medikamentais. Dar praėjusios savaitės pabaigoje pasirašė įsakymą, kuriuo įpareigoja medikus skirti pacientams visų pirma baltarusiškus vaistus. Dar daugiau – nuspręsta įvesti ir kontrolės mechanizmą, kaip šio įsakymo laikosi gydytojai. Dabar bus stebimi ir medikamentų pardavimai vaistinėse. Esą iš karto taps aišku, ar medikai pakluso nurodymui, ar ir toliau išrašo receptus importuojamiems medikamentams. Be to, kiekvienoje gydymo įstaigoje turės dirbti farmacijos specialistas, kurio tikslas – nuolat informuoti medikus apie rinkoje pasirodančius naujus baltarusiškus medikamentus. Lyg to būtų maža, Sveikatos apsaugos ministerija planuoja rengti mokymus medicinos specialistams, kurių metu aiškins apie būtinybę populiarinti savo vaistus. „Užsienietiškų“ vaistų žinomumą turėtų mažinti įsakymas pašalinti iš gydymo įstaigų bet kuriuos reklaminius stendus, informacinius lapelius, kuriuose skatinama juos vartoti.
„Esame civilizuota šalis. Turime daugybę originalių medikamentų. Taip, aš suprantu, kad kurį laiką galime jausti medikamentų trūkumą ir dėl to padidės nelegali prekyba. Tačiau stebėsime situaciją, ar ko nors netrūksta“, – savaitės pradžioje sakė sveikatos apsaugos viceministras Viačeslavas Šilo. Tiesa, politikas aiškino, jog Baltarusijos žmonės tikrai nenukentės nuo pasikeitusios vaistų politikos. „Niekam nebus skirtas mūsų šalies vaistas, jei dėl to atsiras tikimybė pakenti jo sveikatai arba gydyti neefektyviai“, - tikino V.Šilo.
Gamins daugiau
Pasak Farmacijos pramonės departamento direktoriaus Valerijaus Ševčuko šiemet didelį dėmesį žadama skirti naujų baltarusiškų medikamentų atėjimui į rinką. „Be naujų vaistų registracijos, nebus ir pažangos“, - tikina V.Ševčuk. Štai kodėl Baltarusijos farmacijos pramonės tikslas šiemet – ženkliai padidinti gaminių skaičių rinkoje. „Šis darbas yra labai sunkus, nes jis reikalauja didelių išlaidų, tačiau tai bus padaryta“, - tikina V.Ševčuk. Pasak jo, valstybė suteikia maksimalią paramą farmacininkams pradedant išlaidų gamybos procesui kompensavimu, baigiant registravimo kaštų mažinimu. V.Ševčuk tikina, jog tai duos teigiamų rezultatų. Anksčiau per metus Baltarusijoje sveikatos apsaugos ministerijos žinioje esančios farmacinės kompanijos registruodavo apie penkiasdešimt naujų medikamentų, šiemet planuojama jų skaičių padidinti iki aštuoniasdešimties. „Tai rekordinis skaičius!“ - aiškina V.Ševčuk. Viceministras taip pat įsitikinęs, jog būtina didinti šalies rinkoje esančių baltarusiškų vaistų dalį lyginant su importuojamais. Dar jų esą tėra vos trečdalis, o Sveikatos apsaugos ministerijos užmojis ne kuklus – bent pusė visų parduodamų vaistų turi būti pagaminami Baltarusijoje. „Suprantu, jog pasiekti šį tikslą nėra taip paprasta. Tam reikia išspręsti nemažai problemų mūsų pačių farmacijos pramonėje. Būtina plėsti vaistų asortimentą, stiprinti vadybą“, - aiškino V.Ševčuk.
Užsienyje sekasi prasčiau
Didinti baltarusiškų vaistų pardavimą siekiama ne tik savo, bet ir užsienio šalyse. Tiesa, šioje srityje kol kas sekasi nekaip. Pirmiausia dėl to, jog tik dvi didesnės farmacijos kompanijos užsiima vaistų eksportų į kitas šalis. Tad savaime suprantama, ir pasiūlyti užsieniečiams gali nedaug. Antra, dažniausiai baltarusiškus vaistus perka ne kas kitas, o NVS šalys. Mat patekti į Europos Sąjungos rinkas baltarusiškiems vaistams nėra paprasta. „Pernai užsienio rinkoms galėjome pasiūlyti vos keliolika naujų vaistų. To tikrai per mažai. Norime šiemet padidinti eksporto mastus, tačiau ir vėl susiduriame su problemomis. Didžiausia dalis medikamentų eksportuojama į Rusiją. Pernai vaistų eksportas siekė 110 milijonų JAV dolerių ir daugiau nei pusė šios sumos atkeliavo iš Rusijos. Dabar ieškome naujų rinkų. Eksportuojamų vaistų kiekis į Gruziją per pastaruosius metus išaugo dvidešimt kartų. Tikimės, kad šie skaičiau augs ir toliau“, - teigia V.Ševčuk.
Tarp kitko
Baltarusijos ekonomistas Jevgenijus Preigermanas tokius veiksmus aiškina paprastai: „Mūsų šalies valdžia siekia apginti vidaus rinkas. Pastaraisiais mėnesiais ekonominė krizė šalyje didėja. Mūsų gamintojai nepajėgūs konkuruoti su importuojamomis prekėmis, todėl ryžtasi imtis griežtesnių priemonių. Jei padidinsime šalyje pagaminamų prekių pardavimus, galėsime surinkti daugiau įplaukų į biudžetą. Be to, mažiau lėšų keliaus į užsienio šalis.“
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
Komentuoti: