A.Verygos idėją jau nagrinėja Konstitucinis Teismas

Sima Kazarian
2021-10-07
Prašydami įvertinti ankstesnės kadencijos valdančiųjų įvestą vaistų kompensavimo tvarką į Konstitucinį Teismą pernai kreipėsi tuomet opozicijoje buvę konservatoriai ir kitų frakcijų atstovai. Jų prašymas rašytine tvarka pradėtas nagrinėti šį antradienį, o atsakymo tikimąsi sulaukti po mėnesio.
A.Verygos idėją jau nagrinėja Konstitucinis Teismas
Konstitucinis tesimas jau tiria, ar Vyriausybės sprendimas dėl pirmojo pigiausio vaisto paskyrimo ir kompensavimo tvarkos atitinka Konstituciją.

Prašė nelyginti su kotletais
Konstitucinis tesimas (KT) jau tiria, ar Vyriausybės sprendimas dėl pirmojo pigiausio vaisto paskyrimo ir kompensavimo tvarkos atitinka Konstituciją. Taip pat ar jai neprieštarauja Farmacijos bei Sveikatos draudimo įstatymų nuostatos, pagal kurias kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos ir pacientų priemokos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
 

Anot Seimo Sveikatos komiteto pirmininko, TS-LKD frakcijos nario Antano Matulo, ši valstiečių suprojektuota tvarka yra net ne pagarbos piliečiams, o tiesiog gyvybės ir mirties klausimas. „Teisė rinkti vaistus priklauso gydytojui, o ne vienam ministrui, kuriam šovė į galvą tokia idėja. Čia ne visai Lietuvai pasakyti, kokius kotletus valgyti“, – baisėjosi A.Matulas ir pridūrė, kad pavasario sesijos metu Seimas „minimaliai atstatė teisybę“.
 

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat nekantriai laukia KT išvadų. „Žinoma, kad svarbu, ką pasakys Konstitucinis Teismas. Keista, kad politiniai oponentai pigiausią vaistą susiejo su kokybe. Jei vaistas registruotas Europos Sąjungoje, vadinasi jis atitinka visus kokybės standartus. Beje, kartais originalūs vaistai būna ir pigiausi“, – atkreipė dėmesį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seimo narys.
 
Kaip žinoma, atėję į valdžią konservatoriai su koalicijos partneriais šiemet pakeitė kompensuojamų vaistų skyrimo tvarką, kuri įsigalios nuo kitų metų. Bus leidžiama pirmąkart rinktis ne tik pigiausią, bet ir brangesnį vaistą, sumokant tik kainos priemoką. Šiuo metu ne pigiausią vaistą pasirinkę pacientai turi sumokėti visą jo kainą. Atsižvelgiant į KT sprendimą, esant reikalui bus pataisyta nuo naujųjų metų įsigaliosianti vaistų kompensavimo tvarka.

 
Vieniems Afrika, kitiems – Amerika
„Iš pradžių ligonių kasos preliminariai svarstė, kad dėl naujos tvarkos užteks aštuonių milijonų eurų, tačiau patikslinus paaiškėjo, kad ši suma kur kas didesnė. Dabar vyriausybė numato ne mažiau 30 mln. eurų. Džiaugiuosi, kad šį sprendimą supranta ir palaiko pati premjerė“, – sakė A.Matulas.
A.Veryga teigė negalintis patikėti, iš kur atsiras tiek pinigų valstybės biudžete. „Paklausėme, o iš kur imsime šitiek pinigų kompensavimui? Bet buvo liepta nesukti galvos – pinigų atsiras“, – politinių oponentų atsakymą prisiminė politikas.
 
Lietuvos pacientų organizacijų, atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė teigė, kad kompensuojamųjų vaistų klausimą laiko kaip ir išspręstą. „Gyvename ne Afrikoje ar Rusijoje, norime kokybiškų ir naujų vaistų, o ne pigiausių ir senų. Ligonių kasos džiaugėsi, kad sutaupė pinigų, tačiau tai buvo daroma žmonių sąskaita“, – sakė pacientų atstovė.
 

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vaistų pasirinkimo idėją vadina skirta žmonėms apgaudinėti: „Suformavus nuostatą, kokie vaistai geri, o kokie ne, atsiranda erdvė apgauti žmogų ir juo manipuliuoti, įteigiant pirkti tam tikro prekinio ženklo vaistus.“

 
Jis mano, kad dažnai piktnaudžiaujama žmonių pasiryžimu dėl sveikatos viską paaukoti. „Jei dėl vaistų reikia atsisakyti maisto ar rūbų, tai nenormalu. Ką galima pasakyti į tokius superfantasiškus įsitikinimus, kad, gink Dieve, šitas vaistas netiks? Švedijoje, Danijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra pigiausio vaisto paskyrimo sistema. JAV netgi nežinai, kokios firmos vaistus vartoji – supilsto į buteliukus, užlipina etiketę ir viskas. Kai guli ligoninėje pacientas nemato, kokios firmos vaistus geria. Tačiau tik išeina pro ligoninės duris ir pradeda žinoti“, – ironizavo Seimo narys.
 
Naudos buvo?
„Pasirodo, 40 proc. pacientų nesirinkdavo pigiausių medikamentų – jie tiesiog pirkdavo tą patį vaistą, kurį vartojo iki šiol ir iš savo kišenės sumokėdavo visą kainą, – aiškino A. Matulas. – Buvo prarastos ženklios sumos. Melas, kad kažkas sutaupė pinigų. Privalomas sveikatos draudimo fondas sutaupė, gal to sąskaita įtraukti ir kiti vaistai, tačiau žmonės patyrė nuostolių ir tie nuostoliai yra milijoniniai.“
 
A.Veryga nesutinka – esą buvusių valdančių politikos dėka vaistų kainų indeksas krito kelerius metus iš eilės, o dėl sutaupytų lėšų į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įtraukti nauji medikamentai. „Kompensavimo lygiai seniau būdavo 50 proc., 80 proc., o dėl mūsų tvarkos kompensavimo jie didžiąja dalimi padidinti iki 100 proc. Nusišnekėjimas yra sakyti, kad nebuvo naudos“, – nesuprato oponentų kritikos A.Veryga.

 
A.Matulas mano, kad ši tvarka kainavo daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Kalbame apie perteklines mirtis per pandemiją, o kas galėtų paneigti, kad tam įtakos neturėjo absurdiškas sprendimas, kad kas ketvirtį turi gydytojai koreguoti gydymo schemas? Keturis kartus per metus būdavo peržiūrinėjamas kompensuojamų vaistų sąrašas. Išbraukdavo ne vieną šimtą vaistų. Dabar sąrašas galės būti keičiamas ne dažniau kaip du kartus per metus“, – aiškino A.Matulas.
 
„O kas galėtų paneigti, – atšovė A.Veryga, – kad įtikinti, jog kažkurie vaistai blogesni, žmonės persigalvojo ir jų nepirkdami nukentėjo finansiškai ar atsisakė jiems svarbaus gydymo? Kad kilo sveikatos netolygumai? Taip pat kas galėtų paneigti, kad pats Matulas renkasi politinius taškus. Konservatoriai sėkmingai tuo spekuliavo prieš rinkimus, gaila, kad dėl to Lietuva žengia atgal.“
 
Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė teigia, kad iki šiol priimti ir įsigaliosiantys teisės aktų, reglamentuojančių kompensuojamųjų vaistų tvarką, pakeitimai nepadidino kompensuojamųjų vaistų prieinamumo pacientams ir nesumažino jų išlaidų vaistams. „Būtina peržiūrėti patekimo į kompensuojamųjų vaistų kainyną kriterijus, kad būtų platesnis sąrašas vaistų, mažėtų pacientų išlaidos“, – ragina pašnekovė.

 

Mini interviu
Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus:

- Kiek lėšų kasmet PSDF buvo sutaupyta dėl įvestos tik pigiausių vaistų kompensavimo tvarkos?
- Dėl įvestos pigiausių vaistų pirmo paskyrimo atveju tvarkos kasmet taupoma apie 1,7 mln. eurų. Visos taupomos PSDF biudžeto lėšos, įskaitant ir šias, yra panaudojamos naujų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimui, esamų skyrimo sąlygų išplėtimui bei skyrimo ribojimų sumažinimui.
 
- Ar už sutaupytas lėšas teiktos naudos pacientams išliks, kai įsigalios nauja vaistų kompensavimo tvarka?
Pacientų situacija nebus bloginama, kadangi pagal Farmacijos įstatymo pakeitimą reikalingos papildomos lėšos bus numatytos kitų metų PSDF biudžete.
 
- Kiek lėšų vaistų kompensavimui skiriama iki atsiradus pigiausio vaisto kompensavimo tvarkai? Kiek tuomet, kai ji pradėjo veikti?
- 2019-aisiais kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms buvo išleista apie 323,4 mln. eurų, 2020 m. – apie 354,5 mln. eurų (įskaitant priemokų dengimą mažas pajamas gaunantiems asmenims). 2021 m. numatyta skirti 382 mln. eurų. Kitų metų PSDF biudžeto projektas dar tik rengiamas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

      Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

      Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
      Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

      Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

      Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

      Sveika šeima


      Vitaminas D lietuviškai žiemai

      Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Indija skęsta šiukšlėse

      Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Gatvės bomžai
      Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
      Kodėl stintos kvepia agurkais?
      Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
      Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
      Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

      Naujas numeris























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica