Apklausa atskleidė maisto papildus vartojančio lietuvio portretą

www.lsveikata.lt
2016-05-13
„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvoje maisto papildus dažniau vartoja moterys, didmiesčių gyventojai bei aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Apklausos tikslas taip pat buvo išsiaiškinti lietuvių požiūrį į papildus – kokiais tikslais juos vartoja ir su kuo tariasi rinkdamiesi.
Apklausa atskleidė maisto papildus vartojančio lietuvio portretą
39 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad maisto papildus reikia vartoti tada, kai reikia pastiprinti organizmą arba jaučia, kad trūksta tam tikrų medžiagų. Daugiau nei trečdalis respondentų teigia, kad papildai turi būti vartojami tada, kai juos paskiria gydytojas (35 proc.). Penktadalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad maisto papildus reikia vartoti žiemą ar pavasarį (22 proc.).

Du iš trijų apklaustųjų (65 proc.) nurodė sutinkantys su teiginiu, kad maisto papildai stiprina organizmo fizines savybes bei papildo mitybą. Taip dažniau atsakė moterys, jaunimas iki 30 metų, taip pat turintys didžiausias šeimos pajamas (daugiau nei 800 eurų) bei žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Su šiuo teiginiu nesutiko 25 proc. respondentų.
 
Dažniausiai stiprina širdį
Apklausa atskleidė, kad per pastaruosius 12 mėnesių maisto papildus bent kartą vartojo apie 44 procentus Lietuvos gyventojų. Tarp jų populiariausi tie maisto papildai, kurie skirti širdžiai ir kraujagyslėms (11 proc.), akims (10 proc.) bei sąnariams ir kaulams (9 proc.).

Apklausa rodo, kad papildus širdžiai ir kraujagyslėms bei sąnariams ir kaulams dažniausiai naudoja vyresni nei 50 metų žmonės. Vidutinė amžiaus grupė renkasi papildus akims ir nervų sistemai, tuo metu jaunimui aktualūs tie maisto papildai, kurie skirti vartoti sportuojant arba norint reguliuoti savo svorį.
 
Pasak Lietuvos maisto papildų gamintojų asociacijos direktorės Neringos Bulakienės, lyginant šiuos duomenis su Lietuvoje atliktais mitybos tyrimais, pastebima, kad lietuviams trūksta supratimo, jog mityba yra tiesiogiai susijusi su sveikata.
Anot jos, aplinkos užterštumas, nuolat patiriamas stresas, nepilnavertė mityba ir daugelis kitų faktorių lemia, kad šiuolaikinio žmogaus organizmui pradeda trūkti tam tikrų maisto medžiagų, o maisto papildai galėtų padėti sumažinti šią problemą.
 
„Palyginimui, mūsų proseneliai augalinės kilmės riebalų rūgščių Omega-6 ir daugiausiai iš žuvies produktų gaunamų Omega-3 riebalų rūgščių suvartodavo tolygiai, tačiau dabar šis santykis yra 18 su 1. Tai reiškia, kad šiuolaikiniam žmogui kasdien papildomai reikėtų gauti Omega-3 riebalų rūgščių, kurios palankiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje“, – teigia N. Bulakienė.
 
Organizmas reikalauja pastiprinimo

39 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad maisto papildus reikia vartoti tada, kai reikia pastiprinti organizmą arba jaučia, kad trūksta tam tikrų medžiagų. Daugiau nei trečdalis respondentų teigia, kad papildai turi būti vartojami tada, kai juos paskiria gydytojas (35 proc.). Penktadalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad maisto papildus reikia vartoti žiemą ar pavasarį (22 proc.).
 
„Tiek Lietuvoje, tiek kitose vėsesnio klimato šalyse gyvenantiems žmonėms ypač dažnai trūksta vitamino D. Taigi, tam tikrų maisto papildų reguliarus ir sistemingas vartojimas galėtų užtikrinti, kad organizmas kasdien gautų gyvybiškai reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų“, – sako asociacijos vadovė.
Pusė lietuvių (47 proc.) mano, kad vartojant maisto papildus mažiau sergama ir mažiau išleidžiama vaistams.  Šiam teiginiui nepritarė 35 proc. apklaustųjų, likę neturėjo nuomonės.

 
„Ši apklausa atskleidžia tai, jog nemaža dalis lietuvių teoriškai žino maisto papildų paskirtį, tačiau praktiškai šias žinias pritaiko maža dalis. Anksčiau Vilniaus universiteto atlikti tyrimai rodo, kad reguliariai maisto papildus vartoja 6 proc. gyventojų. Pagal šį rodiklį mes smarkiai atsiliekame nuo senųjų Europos Sąjungos narių bei Amerikos, kur papildų vartojimas siekia 60–80 proc.“, – sako N.Bulakienė.

Anot asociacijos direktorės, tokie apklausos rezultatai parodo, kad lietuviai savo sveikata susirūpina tada, kai kyla problemų. Didžiausią dėmesį sveikatai daugelis skiria tik tada, kai ji sušlubuoja. Ligoms užbėgti už akių stengiasi ir profilaktiškai sveikatą stiprina tik nedidelė dalis tautiečių.
 
Apklausą Lietuvos maisto papildų gamintojų asociacijos užsakymu praėjusių metų pabaigoje atliko „Baltijos tyrimai“. Jos metu apklausta 1012 Lietuvos gyventojų.
Lietuvos maisto papildų gamintojų asociacija vienija Lietuvos bei kitų Europos Sąjungos šalių narių maisto papildų, specialiosios paskirties maisto produktų gamintojus ir jų atstovus Lietuvoje. Vienas pagrindinių asociacijos tikslų – suteikti žmonėms daugiau žinių apie naudingas mitybines medžiagas ir jų fiziologinį poveikį, populiarinti sveiką gyvenimo būdą bei pilnavertę mitybą, skatinti racionalų maisto papildų vartojimą.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Lėtiniai skausmai kantrybės šarvų nepramušė

      Lėtiniai skausmai kantrybės šarvų nepramušė

      „Būčiau susirgusi vėžiu, senai būčiau mirusi, o nuo šios ligos mirtis neateis. Nebent galėjau mirti nuo vaistų“...
      Ir rašo, ir gydo. Kas?

      Ir rašo, ir gydo. Kas?

      Matyti virš kompiuterio palinkusį, klaviatūrą barbenantį mediką – gana įprasta: žodžiais nugula paciento ligos istori...

      razinka


      Sveika šeima


      Buriavimas: mėlynos kojos, bet rami galva

      Kad buriavimas yra vandens sportas, žino kiekvienas. Tačiau ties čia daugelio žinios apie šią sporto šaką tikriausiai ir baigiasi. Kuo ypatingas buriavimas, kokia jo nauda ir žala sveikatai, kaip įveikti jūrligę ir krantligę, pasakoja buriavimo akademijos „Vėjo pamušalai“ įkūrėjas Vilius Tamkvaitis.

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      JAV – rekordinis vaistų trūkumas

      Medikamentų krizė JAV pasiekė didžiulį mastą – šalyje šiuo metu trūksta daugiau negu 300 pavadinimų vaistų. Amerikos sveikatos sistemos farmacininkų draugijos vadovas (ASHP) Paul W.Abramowitz CNN teigė, kad šalyje labiausiai trūksta injekcinių vaistų. Problemai spręsti jau teikiamos rekomendacijos. Visgi ka...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
      Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
      Ir turtuoliai verkia
      Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
      Kas po devintu prakaitu slypi?
      Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?

      Naujas numeris