- Vaiko sveikatai draugiškesnė nesterili aplinka, kodėl?
- Moksliniai tyrimai patvirtino, kad vaikams reikalingas nuolatinis kontaktas su vadinamaisiais „senaisiais draugais“, kad jie augtų ir būtų sveiki visą gyvenimą. „Senieji draugai“ yra įvairūs mikroorganizmai mūsų aplinkoje. Nuo pat gimimo mums yra svarbu oras, kuriuo kvėpuojame, maistas, kurį valgome ir paviršiai, kuriuos liečiame. Kad būtume sveiki, mūsų imuninė sistema turi būti nuolat stimuliuojama įvairių mikroorganizmų, kitaip sakant, mus turi supti biologinė įvairovė.
Imuninė sistema formuojasi tam tikrais etapais. Svarbiausiomis imuninės sistemos raidai yra laikomos pirmosios tūkstantis dienų, pradedant nuo vaisiaus užsimezgimo momento. Todėl svarbi ir aplinka, kuri supa motiną nėštumo metu. Svarbu ir ką ji tuo metu valgo, kaip jaučiasi. Imuninės sistemos formavimuisi įtakos turi ir gimties būdas, ar tai yra cezario pjūvio operacija, ar vaikas gimsta natūraliais gimdymo takais. Kokia gimdykla, koks personalas, ar tai žindymui draugiška aplinka ir panašiai. Toliau – ar vaikelis žindomas, ar ne. Ir galiausiai sąlytis su aplinka. Kiek, kaip ir su kokia aplinka vaikas kontaktuoja augdamas. Ar mes jį „įdedame į burbulą“ ir nuo visko saugome, ar nuo mažų dienų formuojame įvairialypius ryšius su aplinka: seneliai, artimieji. Net ir patį pirmą mėnesį nebūtina vaiko izoliuoti tik su tėvais. Tai - mitų mitas. Nebent tėveliams norisi ramybės ir išskirtinio laiko susipažinimui su naujuoju šeimos nariu.
 
Vadinas, viską iščiupinėjęs ir paragavęs vaikas sveikesnis už tą, kuris nuolatos blizga švara?
- Neužtenka palyginti du vaikus, vieną visą murziną ir sveiką, kitą iščiustytą ir nuolat sergantį. Yra daugybė pavienių pavyzdžių, kai vaikai gimę per Cezario pjūvį, nežindyti dėl vienų ar kitų priežasčių, visad puošnūs ir švarūs, labai retai serga. Ir atvirkščiai - pilna sergančių kaimo vaikų. Turime matyti visumą: mitybos įvairovę, priežiūros ypatumus, brolių ir seserų skaičių šeimoje, šeimos genetiką... Todėl tiksliausi rezultatai gaunami lyginant dideles tiriamųjų grupes kruopščiai suplanuotuose moksliniuose tyrimuose.
Racionalus protas ir adekvatumas turi būti visur. Jeigu vaikas paropojęs gydytojo kabinete ar dar blogiau - prekybos centre, kur praeina būriai žmonių, kur viskas plaunama ir dezinfekuojama, suviduriuos, sukarščiuos ar kitaip sunegaluos, neturėtume nustebti. Kas kita, jei vaikas laksto basas pievoje, pilnomis saujomis renka miško gėrybes ar ragauja smėlį, žemes. Tai neturėtų gąsdinti tėvų – vyksta ne tik natūralus susipažinimas su supančia aplinka, bet ir vidaus sistemų susipažinimas su išore, kurios dalis panaudojama imuniteto stimuliavimui.
Nereikėtų čiupti iš vaiko rankų kiekvienos tiesiai nuo krūmo nuskintos močiutės ar savo darže užaugintos uogos ir jos plauti prieš dedant į burną. Sugadinsime visą malonumą.
Eikit į mišką, ropokit po pievas ir po kaimo ar sodo daržų lysves, leiskit taškytis balose ir lai tai tampa gyvenimo dalimi, o ne vienkartine akcija. Tą reikia daryti nuosekliai, kaip su grūdinimu. Kad organizmas tinkamai reaguotų ir nepanikuotų. Tikrai nereikia iš paskos lakstyti su dezinfekcinėmis servetėlėmis, gal tik dabar, koronaviruso periodu, tai pateisinama. Bet ir tai, jeigu laiką leidžiate miškuose, mažai tikėtina, kad tas ar kitas virusas prie kurio nors medžio prilipęs.
 
- Kaip yra su naminiais gyvūnais? Jie - draugas ar pavojus imunitetui?
- Gyvūnai mokslinėje literatūroje įvardinami kaip apsauginis alergijos veiksnys. Ypač naminiai ir ypač šunys. Jeigu namuose iki gimstant vaikui buvo gyvūnų arba gyvūnas namuose atsiranda panašiu metu su vaiko gimimu, tai bus labiau apsauginis nei rizikos veiksnys alerginėms ligoms susiformuoti. Baimė, kad toks gyvūnas vaiką alergizuos nepagrįsta.
Jeigu vyresniam vaikui norima padovanoti gyvūną, tuomet reikia žiūrėti, ar šeimoje yra gyvūnams, žiedadulkėms alergiškų žmonių. Bet jeigu tėvai nealergiški, vaikas sveikas, tuomet gyvūno atsiradimas neturėtų sukelti ligų. Dėl visa ko rekomenduojama prieš įsigyjant augintinį pasitarti su gydytoju, bet tik tada jei, kaip minėjau, yra alergijos rizikos veiksnių.
 
- Kitaip tariant, nesterilizuokime aplinkos ir mažiau sukime galvą?
- Tikrai nereikia stresuoti. Nuolatinis tėvų nerimas taip pat turi įtakos vaikų sveikatai, o galiausiai ir nuotaikai. Negadinkime pasivaikščiojimų ir leiskime mėgautis ta murzina vaikyste. Reikia turėti nemažai vidinės ramybės auginant vaikus. Emocinis mikroklimatas yra nemažiau svarbus vaikų sveikatai.